Projektų naujienos

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas (VVF) kartu su Tvarumo centru (TC) sėkmingai užbaigė antrąjį „Erasmus+“ projekto „Advanced Tools for Changing Higher Education Stakeholders’ Energy Consumption Behaviour“ (ABCinEnergy) etapą – WP2 „Tvarumo sistemos kūrimą“. Šis etapas buvo patikėtas VILNIUS TECH komandai ir tapo vienu esminių projekto elementų, leidžiančių ne tik analizuoti, bet ir sistemiškai palyginti, kaip Europos aukštosios mokyklos realiai įgyvendina tvarumo bei energijos vartojimo strategijas savo kasdienėje veikloje. Tvarumas šiandien vis dažniau suvokiamas ne kaip technologinis, o kaip elgsenos klausimas. Tyrimai rodo, kad ilgalaikiai aplinkosauginiai pokyčiai įvyksta tik tada, kai keičiasi kasdieniai žmonių įpročiai, o ne vien strateginiai dokumentai. Būtent šią spragą ir siekia užpildyti ABCinEnergy projektas – nuo deklaracijų pereinant prie realių veiksmų. Įgyvendinant WP2 etapą, buvo atlikta išsami šešių Europos šalių – Austrijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Serbijos ir Lietuvos – analizė, siekiant suprasti, kaip skirtingos aukštojo mokslo institucijos valdo energijos vartojimą ir tvarumo procesus. Tarptautinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas suteikia galimybę projektui apjungti skirtingas patirtis, kultūrinius kontekstus ir energijos vartojimo praktikas. Tai svarbu, nes elgsenos pokyčiai nėra universalūs – jie priklauso nuo aplinkos, organizacinės kultūros ir žmonių motyvacijos. Tyrimas apėmė ne tik nacionalinių politikos ir reguliavimo aplinkų analizę, bet ir konkrečias universitetuose taikomas gerąsias praktikas bei pasikartojančius iššūkius, su kuriais aukštosios mokyklos susiduria siekdamos realių elgsenos pokyčių energijos vartojimo srityje. Taip pat buvo detaliai išnagrinėta, kokiais rodikliais (KPI), duomenų rinkimo priemonėmis ir stebėsenos sistemomis institucijos matuoja energijos vartojimą ir elgsenos pokyčius. Surinkti duomenys tapo pagrindu konsoliduotam „Sustainability Roadmap“ dokumentui, kuris apjungia skirtingų šalių patirtis į vieningą, praktiškai pritaikomą metodinių gairių sistemą. Šis dokumentas bus taikomas visose projekte dalyvaujančiose aukštosiose mokyklose ir taps atskaitos tašku tolimesniems sprendimams. Svarbiausias projekto siekis – ne tik sukurti metodikas ar įrankius, bet užtikrinti, kad jie būtų naudojami praktikoje ir išliktų aktualūs pasibaigus projekto finansavimui. Galutinis dokumentas apibendrina šešių šalių patirtis ir pateikia aiškias rekomendacijas, kurios bus taikomos kuriant projekto „Habit Tracker“ platformą bei planuojant kitus veiklos etapus. „Sustainability Roadmap“ dokumentą anglų kalba parengė VILNIUS TECH komanda, o vėliau jis buvo išverstas į visas partnerių kalbas, taip užtikrinant plačią sklaidą ir realų panaudojimą visoje Europos akademinėje bendruomenėje. Universitetai atlieka ypatingą vaidmenį, ugdydami ne tik specialistus, bet ir atsakingus piliečius. Jauname amžiuje susiformavę įpročiai dažnai išlieka visą gyvenimą, todėl tvarumo praktikos universitete turi ilgalaikį poveikį ne tik institucijai, bet ir visuomenei. ABCinEnergy projektas kviečia universitetų bendruomenes tapti aktyviais pokyčio dalyviais – ne stebėtojais, o sprendimų kūrėjais. Būtent nuo kasdienių pasirinkimų prasideda tvari ateitis. Nuoroda į dokumentą „Sustainability Roadmap“ lietuvių klaba: https://www.abcinenergy.eu/wp-content/uploads/2025/11/Sustainability-Roadmap_Lithuanian.pdf Nuoroda į projekto „ABCinEnergy“ puslapį: https://www.abcinenergy.eu/

Sausio 22–23 dienomis VILNIUS TECH mokslininkų bendruomenė kviečiama dalyvauti susitikimuose su Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) grupės atstovais. Šių renginių metu dalyviai sužinos apie galimybes dalyvauti „Europos horizonto“ projektuose, galės susirasti bendraminčių ir pasinaudoti galimybe realizuoti savo idėjas bei žinias moksliniuose tyrimuose. Transporto ir logistikos kompetencijų centro direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Viktor Skrickij teigia, jog dalyvavimas „Europos horizonto“ projektuose – geriausiais kelias mokslininkui vykdyti pasaulinio lygio tyrimus ir puiki galimybė realizuoti savo idėjas. „Vienas didžiausių privalumų – galimybė prisidėti prie pažangiausių technologijų vystymo ir jų komercializavimo. Technologijos, vystytos pirmųjų projektų metų, jau yra įdiegtos serijiniuose transporto priemonėse. Kasdien prasilenkiame su automobiliais, kuriuose yra įdiegta mūsų kartu su pramonės partneriais išvystyta technologija“, – pasakoja mokslininkas. Transporto ir logistikos kompetencijos centre šiuo metu vykdomi trys  „Europos horizonto“ projektai darnaus judumo srityje. Sėkmingai užbaigti keturi „Horizontas 2020“ programos projektai. Kaip jis pasakoja, vykdydami šiuos tyrimus, kompetencijos centro mokslininkai įgijo daug tarptautinės patirties. „Visų pirma, dalyvavimas šiuose projektuose sukuria darbo vietas, įprasmina mokslinius tyrimus, didina  motyvaciją ir padeda pritraukti jaunuosius talentus. Taip pat gaunamas finansavimas publikacijoms ir kelionėms į pasaulinius kongresus ir tarptautines konferencijas. Projektinis finansavimas leidžia įsigyti tyrimams reikalingą įrangą. Dar viena nauda, kad vykdydami projektus dirbame su pramonės kompanijomis – rinkos lyderiais, todėl gauname prieigą prie naujausių technologijų ir dirbame su prototipais, kurie tik po keleto metų ateis į rinką. Taip pat didelis privalumas, jog galime pasinaudoti partnerių infrastruktūra ir galime kartu testuoti mūsų vystomą technologiją realiomis sąlygomis. Šiuo atveju – jie įdiegia mūsų sukurtą algoritmą ir išbando jį testavimo poligonuose (ang. proving ground) savo transporto priemonėse, o tai pagreitina mūsų darbą. Kartais ištestuoti partnerių prototipus galime mūsų universiteto laboratorijose. Kai mes vystome transporto priemonių sistemas, ir tam, kad galėtume ištestuoti, jos turi būti būti integruojamos į automobilį. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegti šimtai valdymo blokų, kuriuose yra algoritmai, kurie valdo atskiras sistemas. Todėl tam, kad galėtume ištestuoti savo sukurtą technologiją, turime iš standartinio automobilio eliminuoti esamas ir integruoti savo sprendimus, suderinti jų darbą su kitomis sistemomis. Be gamintojų pagalbos to negalime padaryti. Galiausiai, įgytas žinias galime naudoti studijų procese, vykdydami naujus projektus, dalyvaudami konferencijose ir rašydami gerus straipsnius“, – vardina doc. dr. Viktor Skrickij. Norite sužinoti daugiau apie galimybes „Europos horizonto“ projektuose? Kviečiame registruotis čia bei sausio 22–23 d. sudalyvauti renginiuose – daugiau apie juos rasite čia.