Sausio 22–23 dienomis VILNIUS TECH mokslininkų bendruomenė kviečiama dalyvauti susitikimuose su Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) grupės atstovais. Šių renginių metu dalyviai sužinos apie galimybes dalyvauti „Europos horizonto“ projektuose, galės susirasti bendraminčių ir pasinaudoti galimybe realizuoti savo idėjas bei žinias moksliniuose tyrimuose.
Transporto ir logistikos kompetencijų centro direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Viktor Skrickij teigia, jog dalyvavimas „Europos horizonto“ projektuose – geriausiais kelias mokslininkui vykdyti pasaulinio lygio tyrimus ir puiki galimybė realizuoti savo idėjas.
„Vienas didžiausių privalumų – galimybė prisidėti prie pažangiausių technologijų vystymo ir jų komercializavimo. Technologijos, vystytos pirmųjų projektų metų, jau yra įdiegtos serijiniuose transporto priemonėse. Kasdien prasilenkiame su automobiliais, kuriuose yra įdiegta mūsų kartu su pramonės partneriais išvystyta technologija“, – pasakoja mokslininkas.
Transporto ir logistikos kompetencijos centre šiuo metu vykdomi trys „Europos horizonto“ projektai darnaus judumo srityje. Sėkmingai užbaigti keturi „Horizontas 2020“ programos projektai. Kaip jis pasakoja, vykdydami šiuos tyrimus, kompetencijos centro mokslininkai įgijo daug tarptautinės patirties.
„Visų pirma, dalyvavimas šiuose projektuose sukuria darbo vietas, įprasmina mokslinius tyrimus, didina motyvaciją ir padeda pritraukti jaunuosius talentus. Taip pat gaunamas finansavimas publikacijoms ir kelionėms į pasaulinius kongresus ir tarptautines konferencijas. Projektinis finansavimas leidžia įsigyti tyrimams reikalingą įrangą.
Dar viena nauda, kad vykdydami projektus dirbame su pramonės kompanijomis – rinkos lyderiais, todėl gauname prieigą prie naujausių technologijų ir dirbame su prototipais, kurie tik po keleto metų ateis į rinką.
Taip pat didelis privalumas, jog galime pasinaudoti partnerių infrastruktūra ir galime kartu testuoti mūsų vystomą technologiją realiomis sąlygomis. Šiuo atveju – jie įdiegia mūsų sukurtą algoritmą ir išbando jį testavimo poligonuose (ang. proving ground) savo transporto priemonėse, o tai pagreitina mūsų darbą. Kartais ištestuoti partnerių prototipus galime mūsų universiteto laboratorijose. Kai mes vystome transporto priemonių sistemas, ir tam, kad galėtume ištestuoti, jos turi būti būti integruojamos į automobilį. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegti šimtai valdymo blokų, kuriuose yra algoritmai, kurie valdo atskiras sistemas. Todėl tam, kad galėtume ištestuoti savo sukurtą technologiją, turime iš standartinio automobilio eliminuoti esamas ir integruoti savo sprendimus, suderinti jų darbą su kitomis sistemomis. Be gamintojų pagalbos to negalime padaryti.
Galiausiai, įgytas žinias galime naudoti studijų procese, vykdydami naujus projektus, dalyvaudami konferencijose ir rašydami gerus straipsnius“, – vardina doc. dr. Viktor Skrickij.
Galerija
