Edukacinių kompetencijų grupė (EKG) universitete veikia nuo 2016 m. Pagrindinis mūsų tikslas – suteikti dėstytojams galimybę tobulinti savo edukologines kompetencijas, nes tik nuolat tobulėjantis dėstytojas gali sėkmingai įveikti XXI-ojo amžiaus keliamus iššūkius ir atliepti pasikeitusius jaunosios kartos poreikius. Tradicinį mokymą, kurio pagrindas yra perteikti žinias, Vakarų Europos aukštosiose mokyklose pakeitusi mokymosi paradigma – kai studentas tampa sąmoningu ir aktyviu studijų dalyviu – įsigali ir Lietuvos aukštajame moksle. Tokia kaita dėstytojams kelia naujų uždavinių: taikyti aktyvinančius mokymosi metodus, modernius vertinimo būdus, žiūrėti į besimokantįjį kaip į lygiavertį partnerį.  Taigi EKG dalindamasi edukologinėmis naujovėmis su dėstytojais padeda jiems įveikti studijų procese kylančius  iššūkius, kūrybiškai  ieškoti galimų problemų sprendimo būdų.

Pagrindinės Edukacinių kompetencijų grupės funkcijos yra tokios:
- analizuoti dėstytojų edukologinių kompetencijų poreikį,
- organizuoti ir koordinuoti dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimosi veiklas, atliepiant mokymosi visą gyvenimą nuostatas,
- vesti aukštojo mokslo didaktikos seminarus, 
- analizuoti ir apibendrinti dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimosi rezultatus.

Siekdama į edukacinius procesus įtraukti kuo daugiau akademinės bendruomenės narių, EKG organizuoja ir koordinuoja edukologinių kompetencijų ekspertų (EKE) rengimą, koordinuoja ir vertina tęstinę jų veiklą bei daromą sklaidą, taip pat bendradarbiauja su studentų kuratoriais.
Dar viena, ne mažiau svarbi, funkcija EKG tenka organizuojant ir koordinuojant bendradarbiavimo veiklas su VGTU inžinerijos licėjaus moksleiviais. 
Galime drąsiai teigti, kad savo veiklomis prisidedame prie Vilnius Tech siekio teikti aukščiausios kokybės studijas tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams.

Gegužės 7-11 d. Edukacinių kompetencijų grupės lektorė Gražina Droessiger buvo išvykusi Erasmus+ mokymosi vizito į Miuncheno technikos universitetą (TUM). Vizito tikslas buvo apsilankyti šio Vokietijos universiteto padalinyje „ProLehre“, atsakingame už universiteto dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimą. Centras „ProLehre“ įkurtas dar 1993 metais, tad turi sukaupęs daug vertingos patirties. 15 centro darbuotojų, bendradarbiaudami su kitais dviem Miuncheno universitetais, siūlo kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir individualias konsultacijas didaktikos klausimais virš 5000 TUM dėstytojų. Seminarai yra mokami, juos gali lankyti ir kitų Bavarijos federalinės žemės universitetų darbuotojai. Kiekvienas centro darbuotojas yra atsakingas už tam tikrą universiteto fakultetą, su juo glaudžiai bendradarbiauja ir, atsižvelgdamas į fakultete dėstomų dalykų specifiką, rengia didaktines rekomendacijas, metodinę medžiagą bei konsultuoja dėstytojus. Dar viena centro teikiama paslauga yra paskaitų stebėjimas ir aptarimas. Dėstytojo pageidavimu „ProLehre“ darbuotojas apsilanko jo paskaitoje ar seminare, po to suteikia grįžtamąjį ryšį apie paskaitos tikslus ir uždavinius, jos struktūrą, taikytus dėstymo metodus, esant reikalui pateikia rekomendacijų, kaip gerinti dėstymo kokybę. 

Gražinos Droessiger nuomone, VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės vykdomos veiklos iš esmės yra labai panašios. Tiek VILNIUS TECH, tiek TUM yra siūlomi seminarai apie aktyvaus dėstymo metodus, refleksiją, vertinimo metodus, prezentacijų rengimą, portfolio ir mišrųjį metodus ir pan. Niekuo nesiskiria ir interaktyvus seminarų vedimo būdas. VILNIUS TECH fakultetuose dirbantys edukologinių kompetencijų ekspertai atitinka Miuncheno technikos universitete savanoriškos veiklos pagrindais veikiančius multiplikatorius – tai patys universiteto dėstytojai, besidomintys aukštojo mokslo didaktikos klausimais ir aktyviai veikiantys fakultetuose. Po kolegiškų pokalbių su „ProLehre“ centro vadovu dr. Andreas Fleischmann ir kitais centro darbuotojais paaiškėjo, kad net sunkumai tiek VILNIUS TECH, tiek ir TUM yra panašūs, pvz., neretai reikia įdėti pastangų norint įtikinti dėstytojus praktinėmis tam tikrų metodų pritaikymo galimybėmis ir jų taikymo nauda. Kalbant apie skirtumus, reikia pastebėti, kad paskaitų stebėjimo paslauga vokiečiai dėstytojai naudojasi kur kas aktyviau nei lietuviai – VILNIUS TECH ji nėra populiari. Taip pat centro „ProLehre“ funkcijos yra platesnės – padalinys dirba ne vien su dėstytojais, bet ir studentais: teikia jiems įvairias konsultacijas mokymosi klausimais, organizuoja seminarus, taip pat remia ir vyresnių kursų studentų-tutorių veiklas. Šiuo metu „ProLehre“ yra jungiamas su kitu TUM padaliniu – „Medijų centru“. Pastarasis atsakingas už technologinių naujovių diegimą studijų procese, tad taip pat dėstytojams siūlo įvairių seminarų, kurių metu galima sužinoti apie vizualizavimo galimybes planšetiniais kompiuteriais, vertinimo organizavimą elektroniniu būdu, mokomųjų filmukų kūrimą ir pan.

Vizitas Miuncheno technikos universitete buvo naudingas visais atžvilgiais. Viena vertus, jis parodė, kad VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupė, universitete gyvuojanti vos trečius metus, jau turi kuo didžiuotis. Antra vertus, vizito metu įgyta patirtis ir gautos įžvalgos VILNIUS TECH edukologus neabejotinai pastūmės naujoms veikloms. 

Daugiau informacijos apie Miuncheno technikos universiteto centrus „ProLehre“ ir „Media Center“ rasite: https://www.prolehre.tum.de/en/home/

Svarbiausias VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės tikslas – organizuoti edukologines veiklas dėstytojams ir skatinti juos taikyti inovatyvius metodus aktyvinant studentus. Todėl planuodamos vizitus pagal Erasmus+ mainų programą, užsienio aukštosiose mokyklose ieškome panašių padalinių, atsakingų už dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimą. Per 2018-2019 metus iš viso aplankėme tris tokius centrus. 2018 m. pavasarį Vida viešėjo Talino technikos universiteto (TTU) Inžinerinės pedagogikos centre, Gražina – Miuncheno technikos universiteto (TUM) centre „ProLehre“, o šių, 2019 m., gegužės mėnesį jau drauge svečiavomės Vienos technikos universiteto (TUW) skyriuje „focus:lehre“. Šie centrai universitetuose sėkmingai veikia jau daugelį metų, pvz., TTU nuo 2001 m., o TUM net nuo 1993 m., tad turi sukaupę daug vertingos patirties. 

Su visais centrais jau prieš kelionę buvome užmezgusios ryšį, tad ir sutiktos buvome tikrai svetingai, o kiekviena sudaryta programa buvo intensyvi ir turininga, apimanti tiek pasidalijimą patirtimi su centrų darbuotojais, tiek dalyvavimą seminaruose, paskaitų stebėjimą, ekskursijas po skirtingus universitetų fakultetus, laboratorijas, susitikimus su dėstytojais ir pan. 

Labiausiai, žinoma, mus domino, kaip organizuojamas dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas. Praktikos išties įvairios. Štai TUW, kuriame baziniai edukologiniai mokymai yra privalomi kiekvienam naujam dėstytojui, seminarus vedantys lektoriai yra samdomi iš išorės, o TTU ir TUM centrų darbuotojai, turintys pedagoginį – mokslinį krūvį, ir patys veda mokymus. Miuncheno technikos universiteto dėstytojai už dalyvavimą seminaruose privalo susimokėti dalyvio mokestį, o TTU ir TUW vidiniai mokymai, panašiai kaip VILNIUS TECH, organizuojami nemokamai. Be abejo, šalia mokymų siūlomos ir individualios konsultacijos dėstytojams, jų paskaitų stebėjimas ir aptarimas. Neretai taikoma praktika, kai dėstytojai stebi vieni kitų užsiėmimus, po to juos kolegiškai aptaria, pasidalija patarimais apie dėstymo metodus, studentų motyvavimą ir pan. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su fakultetais. Pavyzdžiui, kiekvienas TUM centro darbuotojas yra atsakingas už tam tikrą universiteto fakultetą, su juo palaiko glaudų ryšį ir, atsižvelgdamas į fakultete dėstomų dalykų specifiką, rengia didaktines rekomendacijas, metodinę medžiagą bei konsultuoja dėstytojus. Pastaroji centro funkcija primena mūsų edukologinių kompetencijų ekspertų veiklas VILNIUS TECH fakultetuose. 

Panašumų radome ir daugiau. Tiek VILNIUS TECH, tiek užsienio universitetų centrų siūlomų seminarų temos yra tos pačios: aktyvaus dėstymo metodai, vertinimo metodai, probleminis mokymas, refleksija, prezentacijų rengimas, viešasis kalbėjimas, moderniųjų technologijų taikymas studijų procese ir pan. Kadangi turėjome galimybę dalyvauti dviejuose mokymuose vietiniams dėstytojams („Vizualizavimo galimybės planšetinio kompiuterio pagalba“ bei „Skaitmeninių išteklių taikymas mokymo(si) procese“), galime pasidžiaugti, kad seminarų vedimo metodikos yra tokios pačios kaip mūsų – mokymai vyksta interaktyviai, tik žymiai mažesnėse grupėse. 

Vienas žymesnių į akis kritusių skirtumų yra platesnės tokių centrų funkcijos – TUM ir TUW padalinių veiklos apima ne vien darbą su dėstytojais, bet ir studentais: centrų darbuotojai teikia jiems įvairias konsultacijas mokymosi, streso valdymo ir kitais klausimais, organizuoja seminarus. Taip pat kuruoja studentų-tutorių ir studentų-mentorių veiklas. Įdomu, kad, pavyzdžiui, Vienos technikos universitete studentų-tutorių darbas – teikti dalykinę pagalbą jaunesnių kursų studentams – yra apmokamas, o studentams-mentoriams už šią veiklą kaip bendrųjų kompetencijų tobulinimą įskaitomi 2 ECTS.  

Dar viena graži kasmetinė užsienio universitetų tradicija – geriausių dėstytojų nominavimas ir rinkimai. Geriausi metų dėstytojai pagerbiami šventinės ceremonijos metu, jiems skiriami apdovanojimai. Vienos technikos universiteto išrinkti geriausi dėstytojai gauna paties universiteto darbuotojų sukurtą ir 3D spausdintuvu išspausdintą statulėlę bei 5000 eurų, kuriuos gali išleisti savo darbo su studentais sąlygų gerinimui: nusipirkti mokslinės literatūros, apsimokėti konferencijos dalyvio mokestį ir pan. 

Akį džiugina moderniai įrengtos užsienio universitetų erdvės, ant sienų kabantys vaizdingi plakatai, iliustruojantys universiteto studentų ir dėstytojų veiklas ir pasiekimus: sukurtus IT produktus, vykusius projektus, bendradarbiavimą su įmonėmis ir t.t. Tai kuria gyvo universiteto įvaizdį. Didele dalimi prie to prisideda ir spalvingos grupiniam darbui skirtos erdvės, kur studentai tarp užsiėmimų susėdę drauge mokosi ar tiesiog ilsisi. Taip pat grupiniam darbui pritaikytos auditorijos, dėstytojams leidžiančios užsiėmimus organizuoti aktyviai, įdomiai, moderniai.

Iš kiekvieno Erasmus+ vizito parsivežame ne tik įspūdžių, bet ir konkrečių minčių, kaip patobulinti Edukacinių kompetencijų grupės veiklas – parengti seminarą nauja tema, parekomenduoti VILNIUS TECH dėstytojams naują dėstymo metodą, pagerinti seminarų organizavimo tvarką ir pan. Labai svarbu, kad lieka užmegzti ryšiai su užsienio universitetų aukštojo mokslo didaktikos centrais, atveriantys kelius tolesniam bendradarbiavimui.

Doc. dr. Gražina Droessiger, doc. dr. Vida Navickienė