Edukologinių kompetencijų ekspertas (EKE) – fakultete aktyviai ugdymosi proceso tobulinimo klausimais veikiantis dėstytojas. EKE atsakingas už edukologinių dėstytojų kompetencijų ir jų raidos analizę bei tobulinimo organizavimą.
 
Nuo 2017 kovo mėn., įgyvendinant vieną iš VILNIUS TECH pokyčių projektų „Dėstytojų edukologinių kompetencijų stiprinimas“, pradėtas edukoginių kompetencijų ekspertų rengimas. EKE rengimo programą sudaro 90 akad. val. seminarai, mokymai, praktiniai užsiėmimai, savarankiško darbo užduotys ir praktinė veikla fakultete. Minėtų ekspertų praktinės veiklos pradžia 2017–2018 m. m. rugsėjo mėn.

Vilniaus Gedimino technikos universitete Pirminis inžinerinis ugdymas yra veikla, paremta universiteto ir VGTU inžinerijos licėjaus bendradarbiavimo sutartimi.  Mokiniai klauso inžinerinio ugdymo paskaitas, atlieka laboratorinius darbus bei universiteto akademinės bendruomenės konsultuojami rengia Inžinerinio ugdymo praktikos darbą.

VGTU inžinerijos licėjus – tai mokykla kurianti ateitį

Licėjuje įgyvendinama ne tik bendrojo ugdymo programa, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta specializuoto inžinerinio ugdymo programa. Šį įstaiga skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir inžinerinei kūrybai. 

Istorija 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir VGTU inžinerijos licėjaus bendradarbiavimas prasidėjo 2011 metais, kai mokykloje buvo įkurta VILNIUS TECH klasė. 

Draugystė
Ta nedidelė partnerystės užuomazga peraugo į glaudų tarpinstitucinį ryšį – mokiniai aktyviai dalyvavo universiteto renginiuose, o VILNIUS TECH bendruomenė įsitraukė į licėjaus veiklas vesdami paskaitas, atverdami laboratorijas ir leisdami mokiniams susipažinti su naujausiomis technologijomis. 

Veikla
Pastaraisiais metais VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai atlikinėjo inžinerinio ugdymo praktiką, kurios tikslas – sukurti mokiniams tinkamas sąlygas formuotis kaip kūrybingoms asmenybėms, gebančioms teorinę realybę transformuoti į praktinius įgūdžius, formuojant ateities profesinį pasirinkimą, grįstą inžinerinėmis kompetencijomis, atskleidžiant inžinerinių procesų pažinimą, kūrimą bei jų valdymą. 

Mokiniai visus metus dirbę prie inžinerinio ugdymo praktikos darbo pabaigoje pateikė darbų aprašus bei atliko pristatymus. Darbo apraše mokiniai individualiai pasirinko ir pačių praktine veikla ar tyrimais pagrindė temą pagal inžinerijos sritis. Aprašai buvo rengiami pagal baigiamųjų darbų reikalavimus.

„Šis darbas buvo ne tik naudingas plečiant mūsų akiratį specialybių pasaulyje, bet ir leido įsigilinti ir suvokti, kad visos specialybės yra išskirtinės bei unikalios“ (vienuoliktokas Ramojus Balevičius).

„Iš pradžių, kai prasidėjo paskaitos apie bitcoin'us, galvojau, kad neįmanoma misija, nes paskaitų pradžioje buvo tikrai nelengva, tikėjaus visai ko kito. Na, bet kai pati pradėjau papildomai domėtis, naršyti, nagrinėti, įtraukė mane tie bitcoin'ai, pasidarė labai įdomu ir užsibrėžiau tikslą, jog reikia padaryti nepriekaištingą darbą. Pabaigus savo darbą, norėjau, kad pasisektų, nes daug darbo įdėjau. Pristatyt labai bijojau, bet viskas puikiai pasisekė ir dar patekau tarp geriausių“ (vienuoliktokė Rita Indrašiūtė).

2017-2018 m. m. VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams pradėta vykdyti nauja inžinerinio ugdymo programa. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų-pedagogų ir VGTU inžinerijos licėjaus pedagogų komanda pradėjo dirbti pagal naują pirminio inžinerinio ugdymo programą. Tikimasi, kad kompleksinis darbas tikrai suformuos tinkamas sąlygas mokiniui bręsti kaip kūrybingai, kritiškai mąstančiai, gebančiai įgyti inžinerines kompetencijas asmenybei bei jas taikyti pažinimui, kūrimui ir valdymui.

Keli inžinerinio ugdymo praktikos darbų temų pavyzdžiai 
•    Termiškai neapdorotos mėsos produktų tinkamumo vartoti nustatymas, naudojant dujų jutiklį
•    CO2 lygio svyravimo ir kognityvinių funkcijų (dėmesio, atminties) ryšio nustatymas
•    Kultūrinės laidos „Renesansinio Vilniaus paradigmos: legendos ir tikrovė“ sukūrimas
•    Investavimas realiu metu valiutų rinkoje naudojant Boilingerio metodą
•    Dantų tiesinimo plokštelių cheminis ir mikrobiologinis ištyrimas
•    VGTU inžinerijos licėjaus informacinės sistemos sukūrimas, bendravimui ir bendradarbiavimui
•    Eksperimentinis pupų ir pupelių auginimas imituotomis Marso sąlygomis
•    Sportuojančių klasės mokinių reakcijos trukmės bei fizinių rodiklių kaita analizė per 12 savaičių
•    Marsaeigio važiuoklės analizė ir prototipo kūrimas
•    S. Spilbergo istorinių kino filmų ir realių faktų palyginimas ir analizė
•    Automobilio aerodinamikos įtakos kuro sąnaudoms ištyrimas bei optimalaus prototipo kūrimas
•    Įvairių amžiaus grupių žmonių profesinio pasirinkimo ir jo įgyvendinimo tyrimas
•    Rinkodaros principų taikymo ištyrimas Coco cola bendrovėje
•    Generalinio plano "Ost"  poveikio Rytų Europai 1939- 1944 m. II p.k. ištyrimas
•    Kompiuterinio žaidimo, skirto padėti mokytis taisyklingos rašybos, sukūrimas
•    Nesmurtinės pasipriešinimo galios karinės agresijos atveju įvertinimas

Daugiau skaityti: https://www.vgtulicejus.lt//  



 

Kviečiame į kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Energijos inžinerija“ bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokytojus, profesinio mokymo įstaigų mokytojus ir kitus pedagogus, dirbančius su 9–12 klasių mokiniais gamtos ir tiksliųjų mokslų, inžinerijos ar technologijų srityse.

Vasario 17–18 d. dviejų dienų (16 akad. val. + 2 akad. val. savarankiško darbo) seminarą organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

 

Apie vykusį kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Energijos inžinerija“

2019 m. spalio mėn. 28-29 d. vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Energijos inžinerija“ bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo, profesinio mokymo įstaigų mokytojams ir kitiems pedagogams, dirbantiems su 9–12 klasių mokiniais gamtos ir tiksliųjų mokslų, inžinerijos ar technologijų srityse.

Dviejų dienų (16 akad. val. + 2 akad. val. savarankiško darbo) seminarą organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 
Seminaras yra praktinio ir taikomojo pobūdžio. Dalyvių laukė laboratoriniai darbai, atvejų ir vaizdo medžiagos analizė, uždavinių sprendimas, simuliacinis žaidimas, diskusijos. Taip pat buvo pateikta dalomoji medžiaga. Po mokymų dalyviai įgytas žinias ir gebėjimus gali praktiškai pritaikyti pamokose ir per neformalius užsiėmimus su mokiniais, esant poreikiui naudotis techniniais Vilniaus Gedimino technikos universiteto ištekliais.
Programą sudaro šešios temos, energijos inžinerijos sritį pristatančios iš įvairių perspektyvų – pradedant bendresniojo ir baigiant specializuotomis, gilinamojo pobūdžio temomis. 1. Energijos šaltinių parinkimas elektros gamybai. Praktinio užsiėmimo metu bus pristatytas inovacinis interaktyvus mokymosi metodas – energijos simuliacijos žaidimas, mokantis dalyvius analizuoti ir pasirinkti tinkamiausią pirminį energijos šaltinį elektros gamybai, vertinant įvairių rūšių išlaidas. Lektorė doc. dr. Vaida Šerevičienė
2. Moderniosios technologijos energetikoje. Užsiėmimo metu bus apžvelgiamos jau veikiančios moderniųjų technologijų sukurtos sistemos ir planuojamos sukurti ateityje, aptariami hidro, šiluminės, saulės bei atominės elektrinių veikimo principai ir moderniųjų technologijų indėliai jų veikloje. Bus sprendžiami praktiniai uždaviniai, aptariama vaizdinė medžiaga. Lektorius prof. dr. Paulius Miškinis
3. Mažas, bet galingas „Ponas Elektronas“. Dalyviai nagrinės elektromagnetinio lauko ir medžiagų savybes, jiems bus pademonstruota, kaip pakankamai paprastomis priemonėmis galima padaryti vaizdžius eksperimentus, pasiūlytos galimybės, kaip paprastai ir efektyviai mokiniams pristatyti elektrostatikos ir elektrodinamikos temas. Lektorius Gintaras Jonaitis 1.  Šviesos energijos ir fotoelektros inžinerija. Elektromagnetinių bangų savybės bus vertinamos fizikos, chemijos, matematikos ir medžiagų mokslų požiūriu. Praktinių užsiėmimų metu dalyviai patys įsitikins elektromagnetinių bangų sąveika su medžiaga dėsniais ir ypatumais, atliks praktinius darbus (spektrometru, optiniu pirometru, ampermetru, voltmetru ir kt.), parinktus atsižvelgiant į grupės poreikius. Lektorius prof. dr. Artūras Jukna
2.  Gyvenimas tarp elektromagnetinių bangų. Kaip jos mus veikia? Užsiėmimo metu bus atliekamas praktinis darbas „Elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas gyvenamojoje aplinkoje“, kurio tikslas – ištirti ir įvertinti įvairių radiotechninių objektų skleidžiamo elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrus. Lektorius prof. dr. Dainius Jasaitis
3.   Jonizuojanti spinduliuotė mūsų aplinkoje. Bus aptariama jonizuojančiosios spinduliuotės kilmė, šaltiniai ir apšvitos įvertinimo būdai bei priemonės, atliekamas praktinis darbas „Aplinkos radiacinio fono tyrimas“ ir laboratorinis darbas „Beta dalelių sugerties medžiagoje tyrimas“. Lektorius prof. dr. Dainius Jasaitis
Tikimės, kad taip sudaryta programa leis mokytojams dalykininkams praplėsti savo dėstomo dalyko ribas, pamatyti jį platesniame kontekste, atrasti sąsajas su kitais mokslais, taigi – patobulinti savo dalykines kompetencijas vienoje aktualiausių XXI a. inžinerijos sričių – energijos inžinerijoje.
 
2019 m. spalio mėn. 28-29 d. vykusio seminaro „Energijos inžinerija“ mokytojų refleksija:

„Gauta informacija yra tiesiogiai naudinga pamokų metu.“
„Aktuali kompetentingai pateikta medžiaga.“
„Viskas buvo įdomu ir naudinga.“
„Praktiniai užsiėmimai, kuriuos galėsiu taikyti pamokose.“
„Prietaisų tyrinėjimas.“
„Man labai patiko dėstytojų pateikti praktiniai pavyzdžiai ir galimybė klausti. Tikrai rekomenduočiau kitiems kolegoms.“
„Pagaliau turėjau galimybę dalyvauti seminare, kurių trūksta fizikams.“
„Viskas puiku, daugiau tokio tipo seminarų.“
 

Klausimas. Kas ir kaip fiksuoja mano edukacinių kompetencijų tobulinimo valandas? 
Atsakymas. Kiekvienas dėstytojas savo surinktas kvalifikacijos tobulinimo valandas gali matyti puslapyje mano.VINIUSTECH / Mano dokumentai / Kvalifikacijos tobulinimas. 

Klausimas. Kokia yra šiuo metu galiojanti kvalifikacijos tobulinimo tvarka?
Atsakymas. Dabar aktuali yra  2019 m. birželio 20 d. rektoriaus įsakymu Nr. 602 patvirtinta „Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tvarka“. Ją galima rasti DVIS / Padalinių informacija / Akademinės paramos centras / Dokumentai.  
 
Klausimas. Kiek reikia sukaupti edukologinių kompetencijų tobulinimosi valandų atestuojantis 2025 m. birželio mėn.?
Atsakymas. Pagal aukščiau minėtą tvarką atestuojantis dėstytojams reikia būti sukaupus:
•    ne mažiau kaip 40 akademinių valandų per kadenciją, jei jie universitete dirba mažiau kaip 10 kalendorinių metų; 
•    ne mažiau kaip 20 akademinių valandų per kadenciją, jei jie universitete yra išdirbę 10 ir daugiau kalendorinių metų; 
•    ne mažiau kaip 8 akademines valandas per vienus mokslo metus – dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį ir turintiems mažesnį nei 10 kalendorinių metų pedagoginį stažą universitete;
•    ne mažiau kaip 4 akademines valandas per vienerius mokslo metus – dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį ir turintiems 10 kalendorinių metų ir didesnį pedagoginio darbo stažą universitete.
Atkreipiame dėmesį, kad atestuojantis yra pateikiama pedagoginio stažo pažyma. Tai ir yra tiksli apibrėžtis, pagal kurią žinote, kiek valandų jūs turite sukaupti.  

Klausimas. Ar yra taikomos kokios nors išimtys kaupiant edukologines kvalifikacijos tobulinimo valandas?
Atsakymas. Taip, yra net kelios išimtys:
•    dėstytojams, turintiems edukologijos mokslo daktaro laipsnį. Šių dėstytojų edukologinės kompetencijos gali būti tobulinamos kitomis formomis ir apimtimis (derinama su Edukacinių kompetencijų grupe);
•    dėstytojams, kurie įgijo pedagoginę kvalifikaciją ne vėliau kaip prieš 5 metus. Šiems dėstytojams pirmą kadenciją taikoma pusė nurodytų reikalavimų;
•    dėstytojams, kurie doktorantūros studijų metu išklausė „Akademinės komunikacijos“ dalyką. Šiems dėstytojams įskaitoma nuo 20 iki 26 akademinių valandų edukologinių kompetencijų tobulinimo einamosios arba pirmosios jų kadencijos universitete metu arba 8 akademinės valandos edukologinių kompetencijų tobulinimo per pirmuosius darbo universitete metus.

Klausimas. Kada kadencijos metu galima dalyvauti edukologinių kompetencijų tobulinimosi seminaruose?
Atsakymas. Dėstytojas pats pasirenka laiką ir jam tinkamus seminarus: nėra jokio skirtumo, ar tai kadencijos pradžia, vidurys ar pabaiga. 

Klausimas. Ar įskaitomas edukologinės kompetencijos tobulinimas už universiteto ribų? Jei taip – kokiu būdu?
Atsakymas. Remiantis Rektoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 602  20 punktu: "Tokiais atvejais edukologinių kompetencijų tobulinimas dėstytojui atestuojantis yra įskaitomas, jei dėstytojas pateikia šių mokymų baigimo pažymėjimą EKG ir jei universiteto rektoriaus sudaryta komisija pripažįsta, kad mokymai padeda pasiekti universiteto nustatytus dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimo tikslus." 
Taigi dėstytojai, tobulinę edukologinę kompetenciją  už universiteto ribų, patys iki balandžio 29 d. (imtinai) Edukacinių kompetencijų grupei (SRK-I 303 kab.) pateikia (arba siunčia e. paštu crypt:ZWxpZGEuemFsbmllcml1bmllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ=:xx) pažymėjimą (-us) ir (ar) seminaro programą ar kitą dokumentą, leidžiantį spręsti apie seminaro turinį, trukmę ir pan. Įvykus komisijos posėdžiui, yra rengiamas įsakymas apie edukologinių kompetencijų valandų  įskaitymą.