Stojantiesiems

Antras (o gal trečias?) gyvenimas elektronikai: tvarumo idėjos VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“

Lapkričio 28, 2024

Kartais įkvėpimas kurti naują gali slypėti jau turimuose, bet primirštuose dalykuose. Tuo įsitikino VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos pirmakursis ir mūsų praktikantas – Vilius Rudgalvis, nusprendęs prikelti ne vienerius metus stovėjusį ir dulkes rinkusį elektrinį paspirtuką. Ši transporto priemonė turi ypatingą istoriją – ją dar 2016 m. pagamino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) „LinkMenų fabriko“ komandos narys Ričardas Lesčinskas. Tuo metu elektriniai paspirtukai dar tik žengė pirmuosius žingsnius rinkoje – nebuvo nei „Bolt“, nei kitų elektrinių paspirtukų dalinimosi paslaugų, o pats paspirtukas buvo surinktas iš naudotų dalių ir suvirintas rankomis.

2016 metų naujovė – elektrinis paspirtukas

Viename iš tų metų naujienų radome visą paspirtuko istoriją: „Mintis kurti tokią transporto priemonę kilo visai paprastai – tiesiog mąsčiau apie patogią transporto priemonę pasiekti darbo vietą. Kadangi vasaros metu turėjau šiek tiek laisvo laiko, jį paskyriau šio projekto įgyvendinimui. Po vieno įkrovimo jis gali nuvažiuoti net 50 kilometrų – taigi, to visiškai užtenka keletui kelionių į darbą ir atgal. Elektrinis paspirtukas puikiai pritaikytas mūsų reljefui, nes, sakykime, su dviračiu užvažiuoti į Vilniaus Šeškinės kalną nėra taip paprasta. Ši transporto priemonė turi didelius, komfortiškus ratus, o tai leidžia lengvai važinėti sostinės ir kitų didesnių miestų gatvėmis“, – teigė tuometinis VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ komandos narys R. Lesčinskas. Paklausus apie masinę gamybą, Ričardas teigė, jog, pajutus susidomėjimą, tai gana reali perspektyva. Tiesa, kiek šis gaminys kainuotų rinkoje, kol kas atsakyti negalėjo.

Antrasis (o gal trečiasis?) paspirtuko gyvenimas

Atsiradus ir išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams ir jų dalinimosi paslaugomis, Ričardo sukurtas paspirtukas tapo gražia istorija – bet tuo pačiu tik stovėjo elektronikos dirbutvėse. Po kelerių metų pertraukos – 2024 m. paspirtukas atgaivintas, o jo antruoju (o gal trečiuoju?) gyvenimu rūpinasi naujasis savininkas – Vilius.

Viliau, kaip paspirtukas užkliuvo tau už akių?

„Nuo Saulėtekio į linkmenų gatvę atvykti ne taip ir patogu viešuoju transportu. Tai paskatino ieškoti sprendimo, kaip palengvinti kasdienę kelionę. Pamatęs šį unikalų, bet nebenaudojamą paspirtuką, pagalvojau: ar galėčiau jį suremontuoti ir pritaikyti savo reikmėms? Nusprendžiau išbandyti – sutvarkiau, atnaujinau, o tuo pačiu pasirūpinau, kad būtų praktiškas ir patvarus net lietingomis dienomis. Taip atsirado ir purvasargiai – labai naudinga detalė ne tik paspirtukui, bet ir mano kelnių švarai!“ – pasakoja praktikantas.

Elektronikos dirbtuvėse – lyg saldainių parduotuvėje

Paklaustas, kaip jaučiasi dirbtuvėse, Vilius su šypsena sako: „Čia jaučiuosi lyg saldainių parduotuvėje – pilna įdomių projektų, kuriems trūksta tik paskutinio prisilietimo. Kai kurie laukia, kol bus užbaigti, o kitus norisi išardyti ir jų dalis pritaikyti kažkam dar įdomesniam. Svarbu neleisti potencialui likti neišnaudotam!“ 

Kas svarbiau: kurti naują ar prikelti seną?

„Nors dažnai apsimoka tiesiog pakeisti nauju, gebėjimas suremontuoti ir taip sumažinti vartotojiškumą yra labai svarbus. Net tobulėjant technologijoms, gebėjimas tvarkyti ir pritaikyti senus daiktus turėtų išlikti.“

Jeigu irgi nori atrasti save ar ieškai praktikos – susitikim! Daugiau apie praktikos pasiūlymus VILNIUS TECH "LinkMenų fabrike" rasi čia.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau