Liepos 4-6 d. Baltijos jūros regiono strategus, praktikus ir ekspertus kultūros planavimo srityje subūrė konferencija „Urbanistinė transformacija per menus ir kultūrą“ (Urban Transformation through Arts and Culture) Kylyje. Konferencijos organizatorius – Heinricho Boll‘io fondas, Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) partneris Interreg projekte, skirtame miesto kultūriniam planavimui.
Centrinė konferencijos tema – gyventojų plėtojamos kultūrinės iniciatyvos ir profesionalių menininkų įtraukūs kūrybiniai projektai gali tapti galingu vietovių transformavimo įrankiu. Su sąlyga, kad savivaldybės atpažįsta šių iniciatyvų potencialą bei jų teikiamą žinojimą apie miestą ir apie miesto erdvių naudotojų poreikius. Konferencijoje dalyvavę kūrybinių miestų apologetas Charles Landry, miesto choreografijos tyrėjas prof. Joachim Krausse ir choreografė Mary Copple, kūrybininkai Markus Baader (Raumlabor) ir Immanuel Schipper (Rimini Protokoll), Rūta Stepanovaitė (UBC, Kultūros miestų komisija) ir kiti konferencijos dalyviai apžvelgė kultūrinių ir meninių iniciatyvų potencialą transformuoti miesto erdves, pasufleruoti naujas miestų įvaizdžio formavimo kryptis ir keisti miesto planavimo praktiką.
Konferencijos kūrybines dirbtuves vedusi KIF doc. dr. Jekaterina Lavrinec pažymi: „Miestų gyvybingumas, patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo kultūrinio gyvenimo kokybės ir nuo kultūros prieinamumo. Tačiau kultūra veikia ir kitas sritis – gyventojų socializavimosi galimybes, sveikatą, saugumą. Todėl sudarant sąlygas miestų plėtrai būtina rezervuoti galimybę skleistis gyventojų kultūrinei veiklai. Nepamirštant, kad klimato iššūkiams pritaikytos viešosios erdvės ir kokybiškos žaliosios erdvės bei jungtys tarp jų yra svarbi rajonų bendruomenių kultūrinio ir socialinio gyvenimo bei sveikatinimosi sąlyga. Šioje konferencijoje pristačiau Šnipiškių rajono žaliųjų jungčių ir su jomis susijusių kultūrinių veiklų plėtros galimybes: nekontroliuojamos automobilizacijos sąlygomis gyventojų kasdieniai maršrutai ir susitikimo vietos susitraukia, persikelia į kvartalų vidų; tačiau rajonų viduje mes susiduriame su chaotiško parkingo bei naujų trvorų įrengimo problema. Palaipsniui ima trauktis ne tik pėsčiųjų maršrutai – bet ir kultūrinio, socialinio gyvenimo galimybės. Nykstant socialiniams kontaktams rajono viduje auga gyventojų nepasitikėjimas vieni kitais ir bendras nesaugumas. Pramogų industrijų fakulteto tarpdisciplininė tyrėjų komanda siekia kūrybinėmis priemonėmis parodyti, kaip gali pasikeisti gyvenimo kokybė rajonuose ir pačių rajonų įvaizdis įveiklinant žalias zonas, stiprinant jungtis rajono viduje bei sprendžiant chaotiško parkingo generuojamas problemas“.
Kultūrinio planavimo idėjos atstovai skatina pažvelgti į kultūrines ir menines veiklas kaip į būdą nustatyti ir įveiklinti miesto potencialą. Pasak dr. J. Lavrinec, „miesto potencialas gali būti įveiklintas ir žaidybine forma, per renginius – tačiau miesto žaidimai, neformalios ekskursijos, meniniai projektai viešosiose miesto erdvėse gali tapti socialinių ir urbanistinių pokyčių katalizatoriumi. Pavyzdžiui, sustiprinti erdvines jungtis, populiarinti naujus maršrutus, paskatinti savivaldybę šiuos maršrutus pagerinti – ir prisidėti prie rajonų tapatybės formavimo per menines veiklas“.
Miestų kultūriniam planavimui skirta konferencija yra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto kartu su Baltijos jūros regiono partneriais vykdomo Interreg projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ dalis. Urbanistinės konferencijos skirtos suburti kultūrinio vystymo strategus ir praktikus, taikančius arba siekiančius taikyti kultūrinį planavimą kaip socialinių inovacijų metodą, pagerinantį gyvenimą mieste. Konferencijos prisideda prie strateginių institucijų, kultūros organizacijų bei praktikų tinklo stiprinimo Baltijos jūros regione.
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto vykdomu projektu „Cultural Planning as method for urban social innovation (Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis)“, santrumpa UrbCulturalPlanning, siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse.
Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis.
Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.
Biudžetas: 2,53 mln. eurų.
Daugiau apie projektą skaitykite čia ir čia.
Susitikimo programa: https://www.cultural-planning-kiel.de/conference-2019
Galerija
