Alumnų sėkmės istorijos: nuo stažuočių JAV iki savo sukurtų startuolių

Liepos 28, 2026

Už mus kalba po visą pasaulį pasklidusių alumnų ir mokslininkų sėkmės istorijos. Jų kelionė – mūsų istorijos tęsinys. Prie jų sėkmės prisidėjo ne tik universiteto suteiktos žinios, bet ir studijų metu išnaudotos galimybės gauti stipendijas bei stažuotes užsienyje.  

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) stažuočių ir mainų programos – strategiškai svarbios VILNIUS TECH, nes prisideda prie universiteto tarptautinio matomumo didinimo bei studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Šios programos taip pat stiprina universiteto reputaciją: dalyvavimas mainuose su JAV mokslo įstaigomis rodo universiteto atvirumą ir tarptautinį patikimumą. Tai padeda pritraukti talentingus studentus, dėstytojus ir papildomą finansavimą projektams ar kitoms jungtinėms iniciatyvoms įgyvendinti.

Stažuotės NASA

VILNIUS TECH gali pasidžiaugti, kad kasmet studentai išvyksta stažiuotis į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA). Čia įvairiose bazėse ir padaliniuose studentai dirba prie įvairiausių projektų, pradedant palydovų sistemų kūrimu, baigiant jutikliais, galinčiais kosmose stebėti astronautų sveikatą. Tokia patirtis jiems atveria duris į geriausias technologijų įmones pasaulyje ir įkvepia kurti patiems. Dalinamės keleto alumnų, atlikusių praktiką NASA,  patirtimi bei pasiekimais.

Doc. dr. Laurynas Mačiulis, Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją ir čia apsigynęs daktaro laipsnį, 2012 m. „Ames“ tyrimų centre analizavo termodinamikos, skrydžio dinamikos bei šilumos mainų procesus. Šiuo metu alumnas vadovauja Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovei „Astrolight“ ir savo patirtimi AGAI dalijasi su jaunąja karta.

Doc. dr. Laurynas Mačiulis/ Asmeninio arch. nuotr.

2012 m. į minėtąjį centrą išvyko ir kitas aviacijos mechanikos inžinerijos studentas Vytenis Buzas. Jis analizavo pažangias nanopalydovų varymo sistemas ir jų pritaikymą orbitai palaikyti ir kroviniams susigrąžinti. Šiandien Vytenis yra bepiločių gynybos sistemų gamintojos UDS bendrakūrėjis ir vadovas.

V. Buzas

Vytenis Buzas/ J. Stacevičiaus nuotr.

Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo dėka Lietuva tapo kosmine valstybe – jie inicijavo  ir vadovavo pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSAT-1“ projektui 2014 m., taip pat kartu įkūrė kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“.

„Online media“ nuotr. / Pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas

Lukas Jakas, studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją AGAI, stažuotis į „Ames“ tyrimų centrą išvyko 2017 m. Ten daugiausia laiko praleido atlikdamas fazinių mikrofonų stovo (ang. phased microphone array) bandymus. Šiuo metu alumnas dirba kaip laisvai samdomas inžinierius, teikiantis 3D modeliavimo, projektavimo gamybai, projektų vystymo ir kt. paslaugas JAV rinkos įmonėms.

Lukas Jakas/ Asmeninio arch. nuotr.

Julija Semenenko, studijavusi inžinerinę informatiką Fundamentinių mokslų fakultete (FMF), į stažuotę NASA išvyko 2016 m. Čia kartu su komanda ji kūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą, leidžiančią matyti visus aplink Žemę skriejančius satelitus realiuoju  laiku.

Julija Semenenko/ Nuotr. VILNIUS TECH

Narūnas Kapočius, Elektronikos fakulteto telekomunikacijos inžinerijos studentas, 2017 m. išvyko  į  „Ames“ tyrimų centrą. Čia jis prisidėjo prie kosminių technologijų CHOMPTT „3U CubeSat“ projekto, dirbo su CAD projektavimu, elektronikos kūrimu (PCB), duomenų apdorojimo programine įranga, inžinerine simuliacija ir bandymais. Šiuo metu alumnas dirba debesų kompiuterijos optimizavimo platformoje „Cast AI“ vyriausiuoju inžinerijos projektų vadovu. 

Narūnas Kapočius/ Asmeninio arch. nuotr.

Justina Gineikytė, studijavusi bioinžineriją FMF, stažavosi 2019 m. ir praktiką atliko „Ames“ tyrimų centro Nanotechnologijų centre, Biosensorių laboratorijoje, kur su komanda dirbo prie jutiklio, skirto žmogaus hidratacijos lygiui nustatyti, kūrimo. Šiuo metu alumnė dirba mikrofluidikos inžiniere biotechnologijų startuolyje „Atrandi Biosciences“, įkurtame į Lietuvą iš užsienio sugrįžusių mokslininkų, neseniai pritraukusių naują  25 mln. USD investiciją iš JAV „Lux Capital“ bei kitų rizikos kapitalo fondų.

Justina Gineikytė/ Asmeninio arch. nuotr.

Paulina Draugelytė – AGAI Aerokosmoso inžinerijos magistro programos alumnė, 2024 m. stažuotės metu prisidėjo prie NASA infrastruktūros transformavimo į modernias nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) tyrimų ir skrydžių mokymo bazes, taip pat prie mokslinių misijų planavimo ir kt. Šios iniciatyvos apėmė tokias programas kaip „Smart Mobility“, „FireSense“, ACERO, UTM, ATM-X, PAAV ir kitas. Šiuo metu alumnė yra uždarojo tipo (angl. stealth startup) startuolio bendrakūrėjė ir technologijų vadovė (CTO). 

Paulina Draugelytė/ Asmeninio arch. nuotr.

Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) stipendija

Dar viena ypatinga galimybė įgyti profesinės praktikos pasaulinio lygio įmonėse – pasinaudoti Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) skiriama stipendija išvykti stažuotis įvairiose JAV bendrovėse, kompanijose ir organizacijose. Taip studentai plečia savo bendraminčių ir kolegų ratą, susipažįsta su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.

Šia galimybe 2019 m. pasinaudojo Verslo vadybos fakulteto alumnė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė. Tuo metu studijavusi doktorantūroje, ji išvyko metų stažuotės į CEPA (angl. Center for European Policy Analysis) Vašingtone. Be to, A. Vaiciukevičiūtė beveik dešimt metų dėstė VILNIUS TECH, buvo Senato nare, LR susisiekimo ministerijos viceministre, o šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. 

Dr. Agnė Vaiciukevičiūtė/ LR Susisiekimo min. nuotr.

2016 m. į praktiką JAV išvyko ir statybos inžinerijos alumnas dr. Vytautas Tumulėnas, kur „Skanska“ įmonėje stažavosi kaip BIM/VDC inžinierius. Dabar alumnas dirba transporto infrastruktūros projektų vystymo įmonėje UAB „SRP projektas“, kur eina BIM padalinio vadovo pareigas.

Dr. Vytautas Tumulėnas/ Asmeninio arch. nuotr.

„Skanska“ įmonėje 2024 m. taip pat stažavosi ir VDC profesinės praktikos įgijo Statybos fakulteto alumnas dr. Povilas Dabrila. Šiuo metu jis ir toliau tęsia mokslinę veiklą VILNIUS TECH, eina patarėjo pareigas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe. Povilas yra įkūręs statybos procesų analizės įmonę „ReframeBIM“. Taip pat jis jau trečius metus siekia leitenanto laipsnio Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).

Dr. Povilas Dabrila/ Nuotr. A. Jauniaus

Fulbraito programa

Stipendijomis pasinaudoja ir stažuotis į užsienį išvyksta ne tik studentai, bet ir jau patyrę mokslininkai. Fulbraito programa (angl. The Fulbright Program) – viena prestižiškiausių akademinių mainų ir stipendijų programų pasaulyje, kurią kasmet atlikti tyrimus ir įgyvendinti profesinius projektus mokslininkams skiria JAV. Tarp stipendijos laimėtojų – Nobelio premijos laureatai, valstybių vadovai, žinomi mokslininkai, menininkai ir verslininkai. Galime didžiuotis, kad tokią unikalią galimybę yra gavę ir du VILNIUS TECH mokslininkai.

Pirmasis jų –  emeritas, Statybos fakulteto prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas, 1996 m. atlikęs stažuotę JAV, Ilinojaus universitete, Urbanoje-Champaign’e. Ten jis vykdė projektą „Atvirkštinis supleišėjusio tempiamojo betono fizikinio modeliavimo būdas, naudojant eksperimentinius armuoto betono sijų duomenis“. JAV universitetas jam pasiūlė likti nuolatiniam darbui, tačiau profesorius teigia, kad visuomet norėjo gyventi Lietuvoje ir dirbti savo Alma Mater.

Prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas/ Nuotr. VILNIUS TECH

2025 m. šią prestižinę stipendiją laimėjo Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė, į Masačusetso technologijos institutą (MIT) išvykusi parengti mokslo monografijos rankraštį tema „Tvarių ir išmaniųjų miestų atstatymas po karo“ (angl. Rebuilding sustainable and smart cities after the war).

Doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė/ Nuotr. S. Bernoto

Galerija

Panašios naujienos

Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau