Architektui prof. Rolandui Palekui už nuopelnus įteiktas apdovanojimas

Liepos 8, 2026

Liepos 6 d. minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, LR Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo architektą, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorių Rolandą Paleką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Šis garbingas apdovanojimas jam įteiktas už inovatyvią, tvarią ir funkcionalią architektūrą bei atsidavimą pedagoginei veiklai.

Rolandas Palekas – vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūrėjų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorius. 1963 metais Kvėdarnoje gimęs architektas 1986 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1992 m. stažavo Kopenhagoje, o 1993 m. – Niujorke. 1986–91 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute Vilniuje, vėliau – projektavimo bendrovėse „Forma“ ir „Architektūros linija“. Nuo 2000 metų jis yra bendrovės „Paleko architektų studija“ (PAS) įkūrėjas ir vadovas. 2014 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija bei Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu. Svarbesni realizuoti architektūros projektai: „Litexpo“ centrinių rūmų rekonstrukcija, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Vilniaus universiteto botanikos sodo laboratorijų pastato rekonstrukcija, SBA technologijų ir inovacijų parkas, Panevėžio autobusų stotis.

Parengta pagal LR Prezidentūros ir PILOTAS.LT informaciją (pranešimo autorius).

Titulinė nuotrauka: LR Prezidentūros kanceliarijos/Roberto Dačkaus.

Galerija

Panašios naujienos

Baltijos rektorių forume aptarti mokslo, regiono saugumo ir energetikos transformacijos iššūkiai
Baltijos rektorių forume aptarti mokslo, regiono saugumo ir energetikos transformacijos iššūkiai
VILNIUS TECH atstovai doc. dr. Vaidotas Trinkūnas ir prof. dr. Sonata Tolvaišienė birželio 29 d. dalyvavo Baltijos rektorių forume Gdanske, Lenkijoje. Tai – platforma aukštojo mokslo, verslo, ekonomikos ir viešojo administravimo sektorių sąveikai, siekiant reaguoti į šiuolaikinius regiono iššūkius. Pagrindinės forumo temos – santykių stiprinimas, glaudesnis bendradarbiavimas ir geresnės ateities kūrimas, todėl jis žymi varbią akademinio ir strateginio bendradarbiavimo pradžią.  Renginyje dalyvavo daugiau nei 100 universitetų ir institucijų atstovų iš Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Lietuvos, Latvijos bei Ukrainos. Tarp dalyvių buvo pirmaujančių Baltijos jūros regiono universitetų rektoriai ir atstovai, viešojo administravimo (įskaitant trijų Lenkijos ministerijų) bei verslo sektoriaus atstovai, taip pat energetikos, saugumo ir klimato transformacijos ekspertai. Forumo darbotvarkė apėmė klausimus, kurie dabartinės geopolitinės situacijos bei ekonominių ir technologinių iššūkių kontekste tapo ypač svarbūs regionui. Saugumas (karinis, energetinis ir skaitmeninis), iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, skaitmenizacija ir klimato kaita, tapo akademinio pasaulio, verslo ir diplomatijos atstovų – tiek iš Baltijos jūros regiono, tiek iš kitų šalių – diskusijų objektu. Pranešėjai akcentavo dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, ir ieškojo bendradarbiavimo, dalijimosi žiniomis bei patirtimi sričių. Tarp aptartų klausimų buvo dėl Rusijos veiksmų kylančios grėsmės, energijos šaltinių diversifikavimo poreikis, jūrų ekonomikos (įskaitant uostus) plėtra, „žaliosios“ energetikos vystymas, skaitmenizacija ir diplomatinio bendradarbiavimo regione perspektyvos. Taip pat buvo plačiai pabrėžiamas poreikis mokytis iš kitų šalių ir regionų (pavyzdžiui, Šiaurės arba Juodosios jūros regionų) patirties. Kaip vienas iš svarbiausių aspektų išryškėjo mokslo ir universitetų vaidmuo remiant plėtrą bei užtikrinant saugumą. Oficialus pranešimas: University of Gdansk
Plačiau
Iš Klaipėdos – į pasaulinę žaidimų industriją: vienas laiškas pakeitė Gabijos karjerą
Iš Klaipėdos – į pasaulinę žaidimų industriją: vienas laiškas pakeitė Gabijos karjerą
Neretai lietuviams darbas didžiausiose pasaulio įmonėse vis dar atrodo nepasiekiamas. Tačiau Gabijos Mineikytės drąsa įrodo, jog įmanoma viskas – mergina atliko praktiką vienoje žinomiausių žaidimų specialiųjų efektų kūrimo studijoje „Platige“ Lenkijoje, kūrusioje animaciją tokiems žaidimams kaip „The Witcher 4“, „Call of Duty: Black Ops 7“, „Tomb Raider: Catalyst“, o po to dirbo pirmame pasaulyje moksliniame projekte, kurio metu testavo šiuolaikines judesio sekimo technologijas. „Daug pasiekti galima savo pačių jėgomis, tačiau tai gali būti emociškai varginantis procesas. Teko patirti nemažai akimirkų, kai galvojau, jog galbūt tiesiog per daug svajoju ir noriu. Galimybės patekti į įmones, kuriose galėjau plėsti savo žinias ir pažinti daugiau šios srities profesionalų, nebuvo tiesiog paduotos į rankas, ypač pasirinkus gana nišinę kryptį“, – sako Gabija. Laiškas, pakeitęs gyvenimą Šiandien Gabija – judesių sekimo technikė. Tačiau savo, kaip kūrėjos, kelią pradėjo internete pažiūrėjus mokomąįį vaizdo įrašą apie judesio nuskaitymo technologijas – šios ją taip sužavėjo, kad mergina ėmė gilinti žinias savarankiškai. Baigusi dvyliktą klasę, Gabija pasirinko mokslus tęsti Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakultete. Degdama noru pasisemti kuo daugiau žinių, studentė itin atsakingai rinkosi praktikos vietą, todėl jos kelias į vieną geriausių animacijos kompanijų – lyg iš Holivudo filmo. Tam, kad į ją patektų, studentei neteko nei varžytis su kitais kandidatais, nei laukti iš dangaus nusileisiančio pasiūlymo – jai užteko tiesiog išdrįsti paprašyti. „Man labai patinka apie tai kalbėti, nes labai tuo didžiuojuosi. Susiradau labai didelę ir garsią animacijos studiją Lenkijoje „Platige“, kuri užsiima animacija ir turi atskirą judesių sekimo departamentą, o tai būtent mane ir domino. Radau internete jų el. pašto adresą ir nusprendžiau susisiekti, nors tuo metu jie net neieškojo praktikantų. Tačiau vis tiek parašiau laišką: „Sveiki, aš esu Gabija Mineikytė, labai domiuosi judesių nuskaitymo technologija...“ ir t.t. Tai buvo, kaip sakoma angliškai, cold email – be jokių paraiškų pildymo, tiesiog parašiau, kad labai domiuosi šia sritimi ir prašiau suteikti man galimybę. Net jei turėčiau būti užnugaryje ir nešioti kavą, vis tiek labai norėčiau ją gauti“, – pasakoja ji. Po mėnesio, kai mergina jau buvo praradusi viltį, iš įmonės personalo sulaukė kvietimo aptarti praktikos galimybę pasikalbėti su visa judesio sekimo departamento (ang. motion capture – MoCaP) komanda. „Tai buvo didžiulis „wow“ momentas. Po šio interviu jie pasiūlė mėnesiui atvykti ir pamatyti, kaip naudojant šias technologijas, kuriama multimedijos produkcija bei kaip dirbama su daug pažangesnėmis sistemomis ir didesne komanda. O kai viską pamačiau gyvai, supratau: taip, aš noriu būti čia ir noriu tai daryti dar daug metų“, – sako Gabija. Taip mergina iš Klaipėdos atsidūrė studijoje, kuriančioje specialiuosius efektus ir animaciją ne tik žinomiausiems kompiuteriniams žaidimams, bet ir serialams „The Witcher“, „Vikings“, „Love, Death & Robots“, filmams „The Wonder Woman“, „Melancholia“ bei kitiems didžiausių kino studijų projektams. Pati Gabija praktikos metu prisidėjo prie vieno laukiamiausių 2027 m. išeinančių kompiuterinių žaidimų – kapų plėšikės Laros Kroft „Tomb Raider: Catalyst“  anonso. Judesių sekimo specialistė taip pat turėjo unikalią galimybę dalyvauti vienoje daugiau nei penkiolika valandų trukusioje filmavimo dienoje. „Tai buvo be galo sunku, nes tiek fiziškai, tiek emociškai reikėjo visą laiką būti aktyviai įsitraukusiai, mokytis ir padėti. Komanda labai norėjo, kad kuo daugiau išsineščiau iš šios patirties, todėl į mane žiūrėjo kaip į kolegę.“ „Baigiantis praktikai, kalbėjausi su jų personalo darbuotoja ir paklausiau, kodėl jie man atrašė – buvo labai įdomu sužinoti. Ji atsakė, kad perskaičiusi mano laišką, iš karto paskambino komandai ir pasakė: „Labai prašau, jūs turite paimti šitą merginą. Ji taip stipriai nori mokytis, suteikite jai galimybę“, – prisimena Gabija. Šį birželį atsiėmusi bakalauro studijų diplomą, Gabija savo karjerą tęsia Olandijoje. Pamatęs VILNIUS TECH alumnės darbus ir sukauptą patirtį, prisidėti prie projekto ją pakvietė Kanados mokslininkas dr. Carlos Vilchis. Šio projekto metu bus tiriama, kurių kamerų sekimo technologijos yra geriausios ir stabiliausios. Ryšys su dėstytojais ir neišsenkančios galimybės augti Nors Gabija nemažai išmoko pati, sako: vien informacijos internete ar dirbtinio intelekto pagalbos neužteks – tam, kad taptum profesionalu, reikia ir universitetinių studijų. „Nei internetas, nei dirbtinis intelektas universiteto nepakeis, nes mums, žmonėms, reikia tikro ryšio su kitais žmonėmis, ir jokios technologijos viso to niekada neatstos. Toks ryšys padeda mums augti kaip asmenybėms ir profesionalams, nes tie dėstytojai ir specialistai, kurie mus moko, jau yra pasiekę to, ko norime pasiekti mes, ir mums reikia jų pagalbos“, – sako VILNIUS TECH alumnė. „Mokykloje mus mokydavo laikytis taisyklių. O universitetas moko ne tik rašyti ar atlikti užduotis, bet ir kaip gyventi. Reikėtų labai daug metų, kol tas supratimas ateitų savaime“, – priduria ji. Gabija tęsia: universitetas svarbus ir tuo, kad jame gali užmegzti naudingų pažinčių. Jos atveju toks žmogus buvo geometrinio modeliavimo dėstytojas dr. Rokas Semėnas, padėjęs jai išeiti iš komforto zonos, kai ji to labiausiai bijojo. „Man iš tikrųjų patikti mokytis pradėjo būtent universitete. Čia susirenka žmonės, kurie žino, kodėl atėjo ir ko siekia. Į universitetą patekti nėra taip jau paprasta, todėl dauguma studentų turi jau bent apytikrę kryptį ir tikslus bei gali rasti bendraminčių. O dabar, po ketverių metų, suprantu, kad ryšiai yra vienas svarbiausių dalykų karjeroje.“ Dar vienas svarbus aspektas kuriant animaciją – tam reikalinga įranga ir technologijos, kuriomis galima išmokti naudotis dar studijų metu, todėl Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą baigiantis absolventas į darbo rinką žengia jau turėdamas daug praktinės patirties, o kai kurie jų – karjerą pradeda dar studijuodami. „Studentai gali naudotis daugybe VILNIUS TECH suteikiamų resursų. Turime profesionalių MoCap judesių nuskaitymo studiją. Taip pat ką tik atidaryta nauja „Foley“ garsų įrašymo laboratorija. Jeigu žmogų domina animacija, žaidimai ar specialiųjų efektų kūrimas – tai yra puiki erdvė jam eksperimentuoti. Turime ir virtualios produkcijos studiją, kurioje galima dirbti su video projekcijomis ir kitomis pažangiomis technologijomis. Taip pat galime naudotis „LinkMenų fabrike“ esančia LED siena. Tai labai didelis privalumas, nors ne visi supranta jos vertę.  Ir visa tai atvira studentams“, – vardija Gabija, ir pati studijų metu įsidarbinusi Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijoje. „Tačiau didžiausia mūsų fakulteto stiprybė – industrijoje dirbantys dėstytojai, kurie moka profesionaliai šiomis technologijomis naudotis. Studentai dažnai mato dėstytoją tik auditorijoje ir galvoja: patinka jis man ar ne. Tačiau pamiršta, kad tai yra savo srities ekspertas, iš kurio galima mokytis ne tik paskaitų metu. Jeigu dėstytojas mato iniciatyvą ir potencialą, dažnai atsiveria dar daugiau galimybių – jis kviečia prisidėti prie projektų arba duoda naudingų kontaktų“, – sako mergina. Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete rasite čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=fundamentiniu-mokslu-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais
Plačiau