Architektūros studentai kviečia žaisti virtualioje realybėje su skirtingais tankio scenarijais Vilniuje

Sausio 26, 2024
Architektūros studijų programos penktakursiai kasmet ieško galimų urbanistinių scenarijų, reikalingų Vilniaus miestui. Šių metų tema – tankis.

Urbanistikos katedros modulio „Architektūra ir inovacijos“ apimtyje studentai kiekvienais metais ieško aktualių Vilniaus miesto ateities scenarijų skirtingais aspektais. Vadovaujami doc. dr. Mato Cirtauto ir pasinaudodami inovatyvia programine įranga bei modeliavimo priemonėmis, studentai ne tik sprendžia realius urbanistinius uždavinius, bet ir rengia savo pasiūlymus viešai prieinamus ir suprantamus plačiajai visuomenei.

Šiais mokslo metais buvo nagrinėjama tankio tema, ieškant atsakymų: koks yra autentiškas tankis Vilniaus mieste ir skirtingose jo dalyse; koks tankis, kurioje miesto dalyje galėtų būti, norint struktūrą išnaudoti efektyviai ir kurti patogią aplinką žmogui; kaip pasiekti pusiausvyrą tarp urbanizacijos ir žmogaus; koks dar galimas tankis mieste be užstatymo tankio – žaliasis, socialinis?

„SOComfy“
Autoriai: J. Avgul, E. Sabaliauskaitė, D. Viškelytė, A. Klimanskytė

Projekto autoriai kviečia įvertinti, kaip didėjantis užstatymo tankumas turi įtakos skirtingo sociotipo gyvenimo kokybei. Architektai kviečia užtikrinti iš anksto, kad tankis netaptų komfortiško gyvenimo kliūtimi ar psichologiniu spaudimu. Studentai identifikavo bendrus bruožus ir sudarė kiekvieno sociotipo esminių pageidavimų sąrašus, kuriuos panaudojo savo kuriamame teritorijų transformacijos įrankyje.
 

Norint įvertinti projekto rezultatus, pajusti kuriamų erdvių nuotaiką ir patikrinti patogumą Naujininkų rajone, komanda kviečia išbandyti „SOComfy“ aplikaciją, kurioje galima pasivaikščioti po besitransformuojančius Naujininkų kvartalus ir įsijausti į pasirinktą socialinį profilį. 
 
Visa informacija apie projektą ir nuorodos į virtualią realybę: SOComfy

„AUDENCITY“
Autoriai: G. Mintaučkytė, G. Vasiliauskaitė, E. Kovalevskaja

Nepaisant Vilniaus senamiesčio urbanistinės struktūros saugojimo reikalavimų bei ribojimų, miestas turi būti augantis ir inovatyvus. Vykstant sparčiam miesto augimui iškyla klausimas: ar Vilniaus senamiestis turi išteklių ir galimybių plėstis, neprarandant unikalumo? Studentai pasiūlė vertinimo įrankį, kuriuo būtų galima pamatuoti ribas tarp autentiško ir efektyvaus užstatymo. Įrankio pagalba galima atskleisti Vilniaus senamiesčio urbanistinio audinio vertybes ir generuoti galimo naujo arba atkuriamo užstatymo scenarijus.

Projekto autoriai siekia iškelti diskusiją, koks yra senamiesčio autentiškumo ir šiuolaikinio vilniečio gyvenimo būdo santykis, bei kokiu keliu galėtumėme pasukti, jeigu turėtume galimybę pradėti iš naujo? Sukurta „AUDENCITY“ aplikacija supažindina gyventojus su Senamiesčio problemomis, vertybėmis ir suteikia galimybę susikurti norimą teritorijos scenarijų, taikant lokalias priemones.

Visa informacija apie projektą ir nuorodos į virtualią realybę: AUDENCITY

„VT PULSAS“
Autoriai: K. Jočis, A. Mikonytė, A. Lapinskas, V. Grigas

Projekto autoriai parengė viešojo transporto stotelių efektyvumo ir poveikio aplinkai studiją Vilniuje. Efektyvaus viešojo transporto tinklo infrastruktūros planavimas mieste yra itin reikšmingas, tačiau taip pat keliantis iššūkius norint suderinti žmonių poreikius, skirtingus teritorijų tipus ir atliepti tvarų urbanistinį vystymąsi.

Studentai sukūrė Viešojo transporto efektyvumo indekso (VTEI) metodiką, pagal kurią, išanalizavus Vilniaus situaciją, parengti 4 skaitmeniniai Šiaurinės gatvės modeliai. Architektai pristato „Žaliojo“, „15 minučių“, „Transportu paremto“ ir „Konvencinio planavimo“ miestų scenarijus, kuriais tikisi paskatins gyventojus, vystytojus ir politikus galvoti apie sprendimus, kuriančius miestuose aplinkai draugiškesnę ateitį. Autoriai tikisi, kad šis projektas paskatins gyventojus, vystytojus ir politikus priimti informuotus sprendimus, kurie sumažins automobilių naudojimą ir kurs tvaresnę bei aplinkai draugiškesnę ateitį.

Visa informacija apie projektą ir nuorodos į virtualią realybę: VT PULSAS

„RAW TANKIS“
Autoriai: K. Andrulytė, J. Stancelytė, D. Palekaitė, A. Grinkevičiūtė

Projekto autoriai kviečia ieškoti naujos miesto tankio sampratos, atsižvelgdami į dabarties ir ateities keliamus urbanizacijos iššūkius. Studentai siekia supaprastinti įprastą tankio suvokimą ir jo kompleksiškumą perteikti labiau atpažįstamai. Skirtinguose Vilniaus rajonuose architektai nustatė esamus elementų santykius, tipiškus kvartalus ir modeliavimo scenarijus, kokie būtų pokyčiai miestui tankėjant, bet siekiant išlaikyti tinkamą, būdingą vietai tankį – svarbiausių elementų santykį.

Šis projektas kviečia dalyvauti kūrybiniame miesto vystymo procese ir skatina suvokti miesto tankį kaip svarbų aplinkos reiškinį. Sprendžiant globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, energijos naudojimas ir gyventojų tankis, „RAW tankio“ teorema gali pasiūlyti novatoriškus principus miestų plėtrai. Visuomenė gali susipažinti su su parengtu Lazdynų, Šnipiškių, Naujamiesčio ir Antakalnio katalogu – virtualioje realybėje aplankyti minėtus rajonus ir pajusti skirtingus scenarijus.

Visa informacija apie projektą ir nuorodos į virtualią realybę: RAW TANKIS

Architektūros fakulteto studentai atlieka inovatyvius urbanistinius tyrimus, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, UAB ID Vilnius ir UAB Hnit-Baltic. Urbanistiniai tyrimai, koncepcijos, scenarijai rengiami ArcGIS Pro, CityEngine bei Unity kompiuterinių programų pagalba, o fiziniai idėjiniai modeliai pristatomi naudojant 3D spausdinimo ir kitas šiuolaikiškas priemones. 

Galerija

Panašios naujienos

Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Kaip keičiasi universiteto vaidmuo, kai jį vertini iš dviejų skirtingų perspektyvų: buvusio studento, šiandien tapusio dėstytoju ir dabartinio studento, tik pradedančio savo akademinį kelią? Kaip universitetą mato žmogus, kelią jame pradėjęs kaip studentas, o šiandien pats dėstantis kitiems, ir kaip jį vertina studentas, dar tik žengiantis pirmuosius savarankiški gyvenimo žingsnius? VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto atstovai – Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius ir elektronikos inžinerijos studentas Nojus Balčiūnas – dvi skirtingos kartos, iš naujo žvelgiančios į šiandienį universitetą ir jo ateitį. Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius Kaip pasikeitė požiūris į universitetą nuo studijų laikų iki dabar, kai esate dėstytojas? Požiūris laikui bėgant pasikeitė reikšmingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos inžineriją, mačiau tik nedidelę universiteto veiklos dalį – daugiausia pedagoginį procesą. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studijų metu naiviai tikėjau, kad būsimam inžinieriaus darbui pakanka sėkmingai išlaikyti visus egzaminus. Praktika parodė, kad,norint tapti savo srities profesionalu, būtina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti žinias savarankiškai ir nuolat tobulėti. Tik studijuodamas magistrantūroje pradėjau aiškiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslinė veikla. Šiandien, perėjęs visus studijų etapus ir sukaupęs pedagoginę bei mokslinę patirtį, universitetą matau kaip daugialypę instituciją, apimančią platų veiklų ir galimybių spektrą – nuo bakalauro studijų pirmakursių ugdymo iki mokslinių ir užsakomųjų projektų vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais. Kaip keičiasi studentų karta ir jų santykis su mokymusi? Šiandieniai studentai labiau orientuoti į praktinę naudą ir greitą rezultatą, jie turi daug platesnę ir greitesnę prieigą prie informacijos, todėl vis rečiau apsiriboja vien medžiaga, pateikiama per paskaitas. Tačiau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokybės vertinimo iššūkiais, kai daugelį atsakymų galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis praktiškai, suprasti žinių taikymą realiame kontekste ir matyti studijų naudą ateities profesinėje veikloje. Keičiasi ir studentų lūkesčiai dėstytojo atžvilgiu – vis labiau vertinamas dialogas, grįžtamasis ryšys bei aiškiai struktūruotas mokymosi procesas. Nors daliai studentų trūksta kantrybės ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmeninėms priemonėms ir lankstesnėms mokymosi formoms. Tai skatina ir dėstytojus nuolat peržiūrėti bei atnaujinti mokymo metodus. Jei galėtumėte palyginti savo studijų laikų universitetą su dabartiniu – kas pasikeitė labiausiai? Vienas ryškiausių pokyčių – studijų ir mokslo aplinka. Prieš kelerius metus persikėlus į naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastruktūra, aiškiai orientuota į studijų kokybę, mokslinių tyrimų vykdymą ir bendradarbiavimą. Ši aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeitė akademinę kultūrą bei kasdienį darbą universitete. Iš esmės pasikeitė universiteto vaidmens suvokimas – iš institucijos, daugiausia orientuotos į studijų procesą, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacijų ir projektinės veiklos centru. Šiandien universitetas sudaro sąlygas studentams įsitraukti į mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anksčiau buvo mažiau matoma ar prieinama. Dar vienas svarbus pokytis – mokymosi priemonių ir technologijų pažanga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. Šiandien studentai turi prieigą prie pažangių skaitmeninių mokymosi platformų, virtualių laboratorijų, simuliavimo įrankių ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių pagalbinių sistemų, kurios gali padėti analizuoti, modeliuoti ir gilinti žinias. Tai iš esmės keičia mokymosi procesą – nuo pasyvaus informacijos įsisavinimo pereinama prie aktyvaus, savarankiško ir individualizuoto mokymosi. Ką šiandien universitetas turėtų daryti kitaip, kad geriau paruoštų studentus ateičiai? Universitetas turėtų dar labiau stiprinti studijų ir realios praktikos ryšį, kad studentai aiškiau suprastų, kaip įgytos žinios bus taikomos profesinėje veikloje. Tai apima glaudesnį bendradarbiavimą su verslu ir moksliniais partneriais, projektinį mokymąsi, kuo ankstesnį studentų įtraukimą į taikomuosius ir mokslinius projektus. Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius gebėjimus – kritinį mąstymą, savarankiškumą, atsakomybę už mokymosi procesą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. Universitetas turėtų skatinti studentus mokytis visą gyvenimą, eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš patirties, kartu suteikdamas tam tinkamą akademinę aplinką. Elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos 3 kurso studentas Nojus Balčiūnas Kaip apibūdintumėte universitetą ir studijų reikšmę? Universitetas man visų pirma yra bendruomenė. VILNIUS TECH bendruomenės nariai – labai šilti ir palaikantys žmonės, nuolat raginantys prisijungti prie įvairių universitete ir už jo ribų organizuojamų veiklų. Studijos VILNIUS TECH – itin reikšmingas gyvenimo etapas. Aš  galiu įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, formuoti savo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę. Žinoma, tai ir savotiškas perėjimas į suaugusio žmogaus gyvenimą, tačiau dar svarbiau – augimo, tobulėjimo irsavęs pažinimo etapas. Manau, kad tai – vienas svarbiausių gyvenimo laikotarpių. Kokių lūkesčių turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, ką įsivaizdavote prieš studijas? Pradėjęs studijuoti universitete, per paskaitas tikėjausi įgyti daugiau praktikos, tačiau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybių. Universitetas siūlo įvairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kurių galima prisijungti norint gilinti žinias ir labiau įsitraukti į praktinę veiklą. Būtent šios galimybės ir yra vienas didžiausių universiteto pranašumų – jis suteikia erdvę augti, tobulėti ir patiems formuoti savo studijų kelią. Kokios studijų metu įgyjamos patirtys ar įgūdžiai yra vertingiausi? Manau, svarbiausi įgyti įgūdžiai – vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills): aktyvumas, gebėjimas pristatyti savo darbus ir idėjas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas. Kaip įsivaizduojate ateities universitetą – kas jame turėtų būti kitaip nei dabar? Sunku įsivaizduoti ateities universitetą kitokį, nei jis yra dabar. Žinoma, laboratorijos ir jose esanti įranga laikui bėgant taps dar modernesnės, tačiau jau šiandien matyti, kad VILNIUS TECH nuolat jas atnaujina, plečia ir diegia naujausias technologijas. Tačiau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresnės, suteikiančios studentams daugiau galimybių laisvu nuo studijų metu savarankiškai dirbti prie projektų ir įgyvendinti savo idėjas. Kas šiandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobulėti? Labiausiai mane motyvuoja meilė elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O tokių dalykų dar tikrai labai daug.
Plačiau
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau