Atmintinė studentams: kur palikti automobilį ar dviratį, pavalgyti ir kaip rasti auditorijas

Rugsėjo 8, 2026

Pradėjus studijas, ne visuomet dar pirmąją savaitę aišku, kur atvykus į paskaitas būtų galima pasistatyti automobilį ar dviratį, kokiame pastate vyks seminaras bei kur per pertrauką būtų pavalgyti arba pasišildyti savo atsineštą maistą. Tam, kad įsivažiuoti į mokslo metus būtų lengviau – parengėme atmintinę.

Studentų automobilių stovėjimo aikštelės:

  • Studentai, kuriems paskaitos vyksta Saulėtekio al. 11, automobilius statyti gali Šatrijos Raganos gatvėje esančioje aikštelėje. Šioje aikštelėje užkardo nėra.

Aikštelė rasite:
važiuojant iš Saulėtekio al. – kylant kalnu už žiedo ir universiteto pastatų,
arba įvažiavus iš Pragiedrulių, Mileišiškių sodų ir kt. gatvių į Šatrijos Raganos – leidžiantis žemyn, prieš žiedą ir universiteto pastatus.

  • Studentai, kuriems paskaitos vyksta Plytinės g., statyti automobilį gali ten esančiose aikštelėse. Į aikštelę už užkardo studentai gali patekti prie posto priglaudę aktyvuotą studento pažymėjimą.

Patekimas į aikšteles – iš Plytinės g.

 

  • Antanto Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) studentai, dėstytojai bei į „Linkmenų fabriką“ atvykę studentai ar darbuotojai automobilius gali statyti visose aikštelėse. Užkardas pakeliamas prie posto priglaudus aktyvuotą studento arba darbuotojo pažymėjimą.
  • Studentams, kuriems paskaitos vyksta Trakų rūmuose, skirtos automobilių aikštelės nėra.

Valgyklos ir kavinės:

Saulėtekio rūmai:

  • „Maisto imperija“ (S2 korpusas, 1 aukštas) –  sveriamas maistas (lėkštę galima susikomplektuoti pagal save) – 1.70 € už 100 g, dienos pietūs – 7.50€, užkandžiai, kava ir kiti gėrimai. Čia taip pat galite pasišildyti savo maistą.

Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį: 08.00–16.00 val.; penktadienį: 08.00–15.00 val.

  • „ARC BISTRO“ (S3 korpusas, 1 aukštas) – meniu sudarytas iš kelių patiekalų pasirinkimo bei dienos pietūs už fiksuotą kainą (iki 10 €), taip pat užkandžiai, kava ir kiti gėrimai.

Darbo laikas: pirmadienį–penktadienį: 11.00–15.00 val.

Plytinės rūmai (P2, 1 aukštas):

  • „Confetti“ – meniu sudarytas iš kelių patiekalų pasirinkimo bei dienos pietūs už fiksuotą kainą (iki 10 €), taip pat užkandžiai, kava ir kiti gėrimai. Čia taip pat galite pasišildyti savo maistą.

Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį: 09.00–16.00 val.; penktadienį: 09.00–15.00 val.

Senamiesčio rūmai: 

  • „Confetti“ (Islandijos g. 3) – meniu sudarytas iš kelių patiekalų pasirinkimo bei dienos pietūs už fiksuotą kainą (iki 10 €), taip pat užkandžiai, kava ir kiti gėrimai.

Darbo laikas: pirmadienį–penktadienį: 07.45–15.00 val.

Vietos, kuriose mikrobangų krosnelėse galite pasišildyti savo maistą:

Naudotis mikrobangų krosnelėmis prašome laikantis švaros, saugos taisyklių bei pagarbos kitiems: nedėti ir nešildyti blizgų paviršių turinčių daiktų (pvz. stalo įrankių, aliuminio folijos ir pan.), netrankyti durelių ar kitų krosnelių paviršių, prireikus nušluostyti ar išvalyti krosnelės vidų ar kt. paviršius (taip pat ir virtuvėlės), neužlįsti be eilės, be leidimo nestabdyti kito žmogaus maisto šildymo ir pan.

Saulėtekio rūmai: valgykloje „Maisto imperija“ (S2 korpusas, 1 aukštas), taip pat S5 korpuso Tvarumo centre, S6 korpuse – 5 ir 6 aukštų virtuvėlėse.

Plytinės rūmai: kavinėje „Confetti“ (P2, 1 aukštas).

Senamiesčio rūmai: Architektūros fakulteto 2 ir 3 aukšto virtuvėlėse (koridoriaus gale).

AGAI: senojo pastato 2 aukšto virtuvėlėje (prie dekanato). Planuojama, jog ateityje mikrobangų krosnelės bus ir naujame pastate. 

Linkmenų rūmai: „Linkmenų fabriko“ 2 aukšto virtuvėlėje.

Biblioteka: 119 kab., 1 aukšte. Čia taip pat galite pasidaryti arbatos/kavos.

Vietos palikti dviratį:

Saulėtekio rūmai: prie spec. stovų dviračiams prie įėjimo į S2 korpusą, taip pat Centrinių rūmų parkavimo aikštelėje.

Plytinės rūmai: skirtose dviejose stoginėse dviračiams, kiemelyje tarp P1 ir P2 korpusų.

Senamiesčio rūmai: spec. stovuose dviračiams prie įėjimų į kiekvieną korpusą.

AGAI ir Linkmenų rūmai: prie spec. stovų dviračiams prie abiejų padalinių.

Biblioteka: spec. stovuose dviračiams prie įėjimo.

Padalinių sutrumpinimai:

  • Saulėtekio rūmai (Saulėtekio al.11, Vilnius):

S1 Centriniai rūmai (administracija, Tarptautinių studijų centras, Užsienio ryšių direkcija ir kt.)

S2 Auditorinis korpusas 

S3 Mokomasis korpusas (Statybos fakultetas, Verslo vadybos fakultetas)

S4 Auditorinis korpusas (Aplinkos inžinerijos fakultetas, Tvarumo centras, Maisto laboratorija)

S5 Mokomasis korpusas (Aplinkos inžinerijos fakultetas, Tvarumo centras, Maisto laboratorija)

S6 Laboratorinis korpusas (Fundamentinių mokslų fakultetas, Informacinių technologijų ir sistemų centras, Akademinės paramos centras ir kt.)

S7 Laboratorinis korpusas

  • Plytinės rūmai (Plytinės g. 25, Vilnius)

P1 arba P Laboratorinis korpusas

P2 Mokomasis korpusas (Elektronikos fakultetas, Mechanikos fakultetas, Transporto inžinerijos fakultetas)

P3 Mokomasis korpusas

  • Linkmenų rūmai (Linkmenų g. 28, Vilnius):

L1 Korpusas (Statybinių medžiagų institutas)

L2 Korpusas (Kelių tyrimų institutas)

L3 Korpusas

L4 Korpusas

L5 Mokomasis korpusas (Linkmenų fabrikas)

L6 Mokomasis korpusas (Antano Gustaičio aviacijos institutas)

  • Senamiesčio rūmai (Trakų g. 1, Vilnius):

T1 arba T Mokomasis korpusas (Architektūros fakultetas)

T2 Mokomasis korpusas (Kūrybinių industrijų fakultetas)

T3 Mokomasis korpusas

T4 Mokomasis korpusas

T5 Mokomasis korpusas 

Senieji sutrumpinimai, kurie kai kur dar likę prie kontaktų:

SNR – Senamiesčio rūmai

SRK –  I – Saulėtekio rūmų pirmas korpusas

SRK-II  – Saulėtekio rūmų antras korpusas

SRL – Saulėtekio rūmų laboratorinis korpusas

SRL-II – Saulėtekio rūmų antras laboratorinis korpusas

MAC – Saulėtekio centriniai rūmai

AGAI TLK – Antano Gustaičio Aviacijos instituto Treniruoklių ir laboratorijų korpusas.

Kiti adresai: 

Kyviškių aerodromas:  Lakūnų g. 7D, Kyviškės

Sporto ir meno centras:  Saulėtekio al. 28, Vilnius

Biblioteka: Saulėtekio al. 14, Vilnius

Lietuvos jūreivytės akademija: I. Kanto g. 7, Klaipėda.

Teminės skaityklos fakultetuose:

Architektūros ir kūrybinių mokslų skaitykla (Trakų g. 1, T1, 1.15, Vilnius)
Technologijos ir vadybos mokslų skaitykla (Saulėtekio al. 11, S1, C03, Vilnius)
Mechanikos, elektronikos ir transporto mokslų skaitykla (Plytinės g. 25, P2, 179, Vilnius)
Jūreivystės mokslų skaitykla (I. Kanto g. 7, Klaipėda)

Panašios naujienos

Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestams įprasta vystytis taip, tarsi vanduo yra kliūtis ar pavojus. Vanduo buvo matomas atskirai nuo miesto ir dažniausiai tik kaip įrankis gynybai, prekybai, pramonei, uostams. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių mąstymas ir kultūra keičiasi – mes bandome gyventi ne atsukę nugaras į vandenį, ieškome sprendimų kaip kurti pakrantėse erdves kviečiančias mėgautis kasdien.  Pasaulinės architektūros dienos proga Lietuvos architektų rūmai surengė forumą „AQUAURBANISTIKA: Vanduo ir miestas“, kuris vyko „ARCHzona“ parodos metu ir pakvietė architektus, urbanistus pasidalinti patirtimi, iššūkiais projektuojant pakrantėse. Ar esame pasirengę kalbėti apie miesto ir vandens santykį, ar tik linkę matyti bendro resurso grobstymą ir gamtos žalojimą?  Įsišaknijusi visuomenės baimė  „Į mus buvo pasižiūrėta kaip į priešus, kurie nori atimti upę“, – prisimena pirmas bendruomenės reakcijas VILNIUS TECH prof. dr. Dalia Dijokienė. O vėliau kartu su doc. dr. Inesa Alistratovaite-Kurtinaitiene parengta studija „Kauno Krantinių atgimimas“ pelnė Nacionalinį architektūros apdovanojimą 2025 m.  Ekspertės išnagrinėjo beveik 100 km ilgio pakrančių ruožą ir 77 atkarpoms parengė galimus veiklų ir veiksmų priemonių rinkinius, atsiremiant į mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių rezultatus ir bendruomenės lūkesčius – galiausiai pavyko atviras dialogas su gyventojais: „Bendruomenei mes uždavėm keturis klausimus: ką matote vertingo upių pakrantėse, kokius poreikius jaučiate, ką norėtumėte pakeisti ir žvelgiant į ateitį – kokie lūkesčiai ir baimės?“  Veikiausiai nesame sukūrę gilios gyvenimo šalia vandens tradicijos, todėl bet koks architektūrinis-urbanistinis veiksmas pakrantėje vietiniams asocijuojasi su neigiamais dalykais, kyla pakrantės privatizavimo, ribojimų ir kitos baimės, o įpročio bendradarbiauti su architektais, urbanistais, matyt, nesam užauginę taip pat.  „DO Architects“ komandos patirtis Svencelėje parodė, kad visuomenės pasitikėjimas atsiranda tada, kai pirmenybė teikiama viešosioms erdvėms. „Visada kyla diskusija – kas pirmiau: višta ar kiaušinis? Paprasčiausia būtų padalinti sklypus ir juos parduoti net neišasfaltavus gatvių. Tačiau Svencelėje pirma atsirado uostas, kanalų infrastruktūra ir viešosios erdvės. Tik pamatę, kad erdvės netampa uždara rezidencija, bendruomenė pradėjo priimti pokytį“, – pasakoja architektai Andrė Baldišiūtė ir Algimantas Neniškis.  „Šventos karvės“ projektuotojų kelyje  Architektai, urbanistai dalinosi atvirai apie urbanistinės plėtros, gamtosaugos ir kitų svarbių pakrančių vystymui teisės aktų nesuderinamumą, atotrūkius ir dėl to kylančius konfliktus. Pasitaikė ir skambių teisės aktų pavadinimų, pavyzdžiui, „šventa karvė“. M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune projektuotojams teko pasirūpinti net įvairiais hidrologiniais tyrimais, kaip pastatas paveiks upės srovę. Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo ne upė, o biurokratiniai dokumentai. Architektė Dalia Uogintė („Paleko architektų studija“, VILNIUS TECH) pasakojo, kad potvynio rizika automatiškai uždraudžia bet kokio pastato atsiradimą: „Turime tokią šventą karvę – potvynių rizikos žemėlapius. Jeigu sklypas patenka į raudoną zoną, statyti bet ką draudžiama, net jei keltum pastatą ant aukščiausių polių ar taikytum inovatyviausius inžinerinius sprendimus. Derinimai truko kelerius metus, o galiausiai problemą išsprendė tiesiog atnaujinti valstybiniai dokumentai, pakoreguotos ribos ir kilstelėta žemės lygio sklype altitudė“.  Architektui Algimantui Neniškiui („DO Architects“) pažįstamos patirtys, daug kas abejojo drąsiais sprendimais Svencelėje: „Olandų inžinieriai, projektavę ir Dubajaus „Palmių salas“, įvertino mūsų vandens lygius ir patvirtino: čia nereikia jokių sudėtingų šliuzų, vandens lygio svyravimas per šimtmetį siekia vos 70 cm“.  „Natura 2000“ teritorijos ar PAV‘ai (Poveikio aplinkai vertinimai) architektams taip pat jautri tema, ir pasigendama lankstesnių teisės aktų miestų centrinėse dalyse. Miesto širdyje prie vandens svajotume apie laiptus, pėsčiųjų takus, prieplaukas, bet neretai prisilietimas prie kranto traktuojamas kaip žala gamtai, nors būtų galima ieškoti subalansuotų sprendimų.  Kaip „Uostas ir miestas“ tapo „Uostamiesčiu“  „Memelio miesto“ autoriai džiaugiasi rezultatais, tačiau taip pat akcentuoja, kad jei ne Klaipėdos miesto savivaldybės valia, galbūt dar šiandien Klaipėda būtų „valstybė valstybėje“:  „Bendrasis planas numatė proveržį – miesto tiesioginį „išėjimą prie vandens“. Tai įgalino Klaipėdą vadinti ne uostu ir miestu, o uostamiesčiu“, – pasakoja architektai prof. dr. Tomas Grunskis („AEXN“) ir prof. dr. Edgaras Neniškis („Arches“, VILNIUS TECH).  Autoriai išnaudojo galimybę su kaupu ir pademonstravo šiuolaikinius urbanistinius sprendimus „Memelio mieste“: visi 5 hektarai antžeminės teritorijos atiduodami pėstiesiems, transporto judėjimas ir parkavimas numatytas po žeme, o atšiaurų pajūrio mikroklimatą šioje miesto dalyje pavertė tinkamu gyventi ištisus metus.   „Įdomiausia dalis „vėjo urbanistika“. Paradoksas, kad visi veržiamės prie jūros, bet atsidūrę prie jos veržiamės kur nors į kavinę, nes vėjuota – atviros erdvės tampa problema. „Memelio mieste“ skersvėjų, vėjų kontrolė tapo kertiniu momentu. Kaip rodo mikroklimatinės studijos, užuovėjoje galima pasiekti iki 10 laipsnių skirtumą“, – dalinasi architektai.  Reikia žmogaus. Dirbtinis intelektas – be tapatybės  Vis dažniau atsigręžiama į dirbtinį intelektą. Tačiau VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanės prof. dr. D. Dijokienės eksperimentas su dirbtiniu intelektu atskleidė bent jau kol kas esminę ribą – jis pats jai „prisipažino“ negebantis suprasti vietos:   „Duomenų pažinimas nėra vietos pažinimas. Atmintis, tapatybė, pojūtis ir vertybės algoritmo akimis yra neįveikiami dalykai.“   Šiandien Lietuvos miestai demonstruoja siekį žengti pirmyn, o „šventos karvės“ taip pat nuolat tobulėja viena ar kita kryptimi. Tikėtina, kad ir visuomenė, bendruomenės bus vis atviresnės dalintis ir kurti dialogą – gal gyvensime ne nugara, o veidu į vandenį?  Pranešimą parengė Agnė Vėtė
Plačiau