Baltijos-Amerikos Laisvės fondas kviečia studentus atlikti profesinę praktiką JAV

„Mano pirmoji tyrimų komanda“ – tai Lietuvos mokslo tarybos administruojama pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veikla, finansuojama iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos, skirta jauniesiems tyrėjams, norintiems suburti savo pirmąją savarankišką mokslinę komandą ir įgyvendinti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. VILNIUS TECH pagal šią priemonę suburs 6 tyrimų komandas.  Pagal Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2025 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-519 „Dėl pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veiklos „Tyrėjų karjeros patrauklumo didinimas ir protų cirkuliacijos skatinimas – Mano pirmoji tyrimų komanda“ reikalavimus atrinkti šie tyrimų tematikų vadovai: Doc. dr. Eldar Šabanovič, tyrimų tematika „Dirbtiniu intelektu grįsti metodai patikimam aplinkos suvokimui autonominėms antžeminio transporto sistemoms“. Dr. Povilas Dabrila, tyrimų tematika „Ypatingiems poveikiams atsparių kompozitinių modulių kūrimas ir konstrukcinis taikymas civilinės infrastruktūros apsaugai nuo dinaminių apkrovų ir gaisro poveikių“. Dr. Martin Jerome Stanley, tyrimų tematika „Dirbtiniu intelektu optimizuotos, energetiškai efektyvios ir tvarios mažos įkrovos dujinimo technologijos tyrimai ir tobulinimas“. Dr. Judita Škulteckė, tyrimų tematika „Aplinkai neutralios kelių tiesybos medžiagos tvarioms asfalto dangoms“. Dr. Donatas Gurauskis, tyrimų tematika „Hibridinių pjezoelektrinių slenkamojo judesio pavarų skirtų nanopalydovams kūrimas ir tyrimai“. Doc. dr. Aleksandr Vasjanov, tyrimų tematika „Plačiatarpių puslaidininkių integrinių garndynų šiuolaikinėms ryšio sistemos ir išmaniosioms transporto sistemoms kūrimas ir tyrimas“.

ESA BIC Lithuania kviečia startuolius teikti paraiškas į pavasario inkubavimo programą. Jei vystote inovatyvius sprendimus kosmoso technologijų srityje arba pritaikote kosmoso technologijas kitose industrijose, ši programa gali padėti paspartinti jūsų idėjos augimą. Dalyviai gauna iki 50 000 € finansavimą (bei papildomus 10 000 € Vilniuje įsikūrusiems startuoliams), ekspertų mentorystę, techninę pagalbą ir prieigą prie Europos kosmoso agentūros (ESA) tarptautinio tinklo. Tai galimybė ne tik vystyti technologiją, bet ir sustiprinti startuolio patikimumą bei pasirengimą augti tarptautinėse rinkose. Paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 20 d. Paraiškos terminas: Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 20 d. Procesas: https://esabic.lt/apply-now/

Nors bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės tik vasarą ir sprendimą, kokią studijų programą rinktis, dauguma abiturientų kol kas atideda, specialistai ragina tai apgalvoti jau dabar ir nepraleisti išankstinio stojimo galimybės. Tai – ne įsipareigojimas, o tik dar viena priemonė pasiekti tikslų ar apsidrausti, jei situacija susiklostytų ne taip, kaip planuota.  Sutartis „nepririša“ prie programos Anot VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės doc. dr. Justės Rožėnės, išankstinio priėmimo galimybe kasmet pasinaudoja vis daugiau moksleivių, tačiau susidomėjimas nėra toks didelis, koks galėtų būti. Pagrindinės priežastys – paprasčiausias nežinojimas arba mitai, kuriais išankstinis priėmimas apipintas itin gausiai. „Ši sąvoka mokiniams skamba kaip įsipareigojimas, kuris įspraudžia į rėmus ir atima galimybę persigalvoti. Neretai šį įsivaizdavimą lydi baimė, kad nusprendus nestoti gresia bauda ar kitos problemos. Moksleiviai dažnai stebisi ir tuo, kaip į universitetą galima įstoti net nebaigus mokyklos“, – dalijasi doc. dr. J. Rožėnė. Iš tiesų „išankstinis priėmimas“ nėra tikrasis stojimas – su universitetu pasirašoma sutartis žymi ketinimą studijuoti pasirinktą studijų programą, tačiau suteikia laisvę keisti savo sprendimą be jokių pasekmių. „Tai – puiki galimybė tiek tvirtai apsisprendusiems, tiek dar dvejojantiems jaunuoliams. Kadangi Ketinimo studijuoti sutartis „nepririša“ prie programos – jos galima net neįrašyti LAMA BPO sistemoje – ir universiteto, šiuo atveju galima tik išlošti“, – sako specialistė. Moksleiviams, kurie jau žino, kur ir ką nori studijuoti net ir tuo atveju, jei įstos tik į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą, ir stoja išankstinio priėmimo metu, įgyja didesnę tikimybę ne tik įstoti, bet ir gauti studijų finansavimą. Tai taip pat gali išgelbėti nenumatytais atvejais. „Būna, kad moksleivis gerai mokosi, bet prastai išlaiko egzaminus, tad jam kyla rizika neįstoti į pageidaujamos programos valstybės finansuojamą (VF) vietą. Jei mokiniai itin gerai išlaiko egzaminus ir stoja su aukštais konkursiniais balais, konkurencija išauga ir įstoti tampa sunkiau, o išankstinis priėmimas nuo to apsaugo“, – priduria SPIC direktorė. Išauga galimybė studijuoti nemokamai  Išankstinio priėmimo galimybe gali pasinaudoti tiek šiemet mokyklą baigsiantys, tiek brandos atestatą jau įgiję jaunuoliai su keliomis išimtimis – to padaryti negali VF studijas anksčiau baigę stojantieji ir tie, kurių konkursinis balas nesiekia sutartyje nustatyto balo. Išankstinio stojimo metu taip pat negalima stoti į ištęstines ir stojamuosius egzaminus turinčias studijų programas, tokias kaip Orlaivių pilotavimas, Skrydžių valdymas, Architektūra ar Kraštovaizdžio architektūra. „Na, o tie moksleiviai, kurie atitinka visas reikiamas sąlygas, gali pretenduoti į I pakopos studijų VF arba į VNF vietas su studijų stipendija, o jei čia neįstoja – gauti VILNIUS TECH stipendiją“, – sako doc. dr. J. Rožėnė. Stipendijas, padengiančias visą studijų kainą, galima gauti tuomet, kai konkursinis balas į pasirinktą studijų programą yra ne mažesnis nei 7 (socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupių studijų programose), ne mažesnis nei 6 (inžinerijos, informatikos ir matematikos mokslų krypčių studijų programose, o 2026 m. – ir Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų programoje) ir ne mažesnis nei 4,5 (koleginėse studijų programose). Minimalus konkursinis balas skaičiuojamas be papildomų balų, išskyrus tuos, kurie teikiami už dalyvavimą VILNIUS TECH klasių užsiėmimuose ir už „Ateities inžinerijos“ projekto įgyvendinimą. „Pirmuosius metus studijas kompensuojame 100 proc. Jeigu studento pasiekimų lygis būna tipinis arba puikus, tęsiame finansavimą tol, kol jis patenka į VF vietą arba baigia studijas. Taigi, beveik visi išankstinio priėmimo metu stojantys abiturientai studijuoja nemokamai, o stipendijos lėšų baigus studijas grąžinti nereikia“, – teigia ekspertė. Mokiniams, kurie bus atleisti nuo egzaminų dėl sveikatos sutrikimų, minimalus konkursinis balas negalios – jiems bus rengiami motyvaciniai pokalbiai. „Šie mokiniai nenukonkuruoja vaikų, kurie turi laikyti egzaminus – kadangi atleistųjų nuo egzaminų konkursinis balas skaičiuojamas iš metinių pažymių, todėl būna labai mažas. Motyvacinių pokalbių metu bus galima įžvelgti jų pasirengimą studijuoti ir suteikti stipendijas visai studijų kainai kompensuoti“, – priduria doc. dr. J. Rožėnė. Prašymų laukia iki birželio 15 d. Nemokamą išankstinio priėmimo prašymą galima užpildyti iki birželio 15 d. Jo metu stojantysis turi pateikti asmens dokumento kopiją, brandos atestatą ir jo priedėlio kopiją, jeigu mokyklą baigė anksčiau. Pasirašius Ketinimo studijuoti sutartį, bendrojo priėmimo metu belieka LAMA BPO sistemoje pirmuoju numeriu nurodyti pasirinktos studijų programos VF vietą, o antroje – VNF vietą. Daugiau informacijos rasite čia.

Elektronikos fakulteto alumnas Eduardas Jodka vasario mėnesį grįžta į universitetą pasidalinti savo karjeros pasiekimais. Turėdamas 11 metų patirtį puslaidininkių pramonėje, 16 patentų ir šiuo metu dirbdamas „Apple“ inžinieriumi, jis pataria studentams, į ką atkreipti dėmesį renkantis kelią technologijų srityje.   Svarbu ne tik išsilavinimas   Eduardas Jodka elektronikos inžinerijos bakalauro studijas baigė 2011 metais, o vėliau tęsė magistrantūrą Freiburge, Vokietijoje. Per savo karjerą jis dirbo tokiose tarptautinėse technologijų bendrovėse kaip „Texas Instruments“ ir „Dialog Semiconductor“ (kurią vėliau įsigijo „Renesas“). Šiuo metu jis dirba analoginių integrinių grandynų dizaineriu „Apple“ Vokietijoje.   Anot jo, ryšiai pramonėje atsiranda ne per atsitiktines pažintis, bet per reputaciją ir paliktą įspūdį kolegoms:   „Į „Apple“ aš patekau per buvusį kolegą, su kuriuo dirbau prieš daugiau nei dešimtmetį ir kuris mane prisiminė kaip patikimą specialistą“, – dalijasi alumnas.   Vien teorinių žinių nepakanka   Kalbėdamas apie darbą technologijų sektoriuje, E. Jodka akcentuoja stiprių fundamentinių žinių būtinybę: matematika, fizika ir gebėjimas modeliuoti sistemas pagal pirmuosius principus leidžia inžinieriams spręsti naujas ir sudėtingas problemas. Pasak jo, būtent bakalauro studijų metu sukuriamas pagrindas, o magistrantūroje šios žinios gilinamos ir taikomos konkretesnėse srityse.   Vien teorinių žinių nepakanka – alumnas rekomenduoja aktyviai dirbti laboratorijose ir ieškoti praktikos bei stažuočių technologijų įmonėse. Anot jo, praktika leidžia suprasti, ar pasirinkta įmonė ir darbo kryptis iš tiesų tinka bei padeda užmegzti svarbius profesinius ryšius, o stažuotės dažnai tampa pirmuoju žingsniu į nuolatinį darbą.    Nors skaitmeninė elektronika šiandien dominuoja, alumnas pabrėžia, kad analoginis dizainas išlieka itin svarbus, nes realus pasaulis yra analoginis. Studentams jis taip pat pataria ugdyti programavimo įgūdžius, ypač dirbant su žemo lygio kalbomis.   Klaidos – mokymosi būtinybė   „Dirbant „Apple“ pagrindinis dėmesys skiriamas galutiniam produktui, tokiam kaip „iPhone“ ar „MacBook“, todėl kiekviena detalė turi veikti nepriekaištingai“, – sako E. Jodka.   Alumnas ragina jaunus specialistus nebijoti karjeros pradžioje daromų klaidų – jos yra normalaus technologijų vystymo proceso dalis, net būtinybė. Pirmasis darbas po studijų nebus „Apple“ įmonėje ir darbdaviai supranta, kad pradedantieji darbuotojai mokosi darbo metu. Pradžioje klaidos yra neišvengiamos ir darbdavys tai numatomo.   „Reali darbo aplinka dažnai skiriasi nuo studentų įsivaizdavimo. Daug laiko praleidžiama bendradarbiaujant, sprendžiant neaiškiai apibrėžtas problemas ir dirbant su skirtingais žmonėmis. Šiuolaikiniame pasaulyje niekas nepasiekia sėkmės vienas. Įmonės dažniau renkasi gerą inžinierių, su kuriuo lengva dirbti, o ne genialų, bet konfliktišką specialistą“, – paaiškina jis.