Stojantiesiems

„Bunasta“ jungiasi prie VILNIUS TECH iniciatyvos: skirs stipendijas gabiausiems studentams

Birželio 6, 2023

Muitinės tarpininkavimo paslaugų įmonė „Bunasta“ pasirašė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) ir prisijungė prie universiteto Mentorystės programos – gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems antro kurso studentams skirs stipendijas. Bendrovės akcininkas ir įkūrėjas Jurgis Adomavičius įsitikinęs, kad šis bendradarbiavimas padės jaunuoliams geriau perprasti logistikos ir transporto sektorių.

„Bunasta“ ketina skirti stipendijas geriausiems VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto II kurso studentams. Iš viso įmonė dviem studentams metams skirs 6 tūkst. Eur, o stipendijos bus mokamos 2023–2024 m. m. laikotarpiu. Atrankos kriterijai stipendijai gauti – akademinis pažangumas ir motyvacinis pokalbis.

J. Adomavičius, „Bunasta“ akcininkas ir įkūrėjas tikina, kad šia partneryste norima padėti studentams geriau pažinti transporto ir logistikos sektorių.

„Pamenu, kai buvau studentas, visiškai nesupratau, kur galėsiu panaudoti mokslus, vargau ir tie metai manęs visai nedžiugino, tačiau vėliau, jau pradėjus dirbti, sugrįžau į universitetą ir konkrečiai žinodamas, kur galėsiu panaudoti žinias, rijau kiekvieną dėstytojo žodį. Transporto sektorius sparčiai keičiasi, todėl ypač dabar naujos žinios, nauji protai ir jų sumanymai yra ypač reikalingi. „Bunasta“ nori, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų teorines žinias pritaikyti praktikoje, o rinka tokiu būdu galės greičiau gauti kvalifikuotų specialistų“, – teigia jis.

Stipendijos skiriamos transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programos studentams. Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programa suteikia logistikos, transporto vadybos, verslo, finansų ir ekonomikos pagrindus. Be to, ugdo gebėjimus organizuoti vietinį ir tarptautinį krovinių ir keleivių vežimą, produkcijos ir prekių paskirstymą, taikyti žinias tiriant rinką, planuojant ir prižiūrint visas veiklos sritis, kur reikalingas aukštas aptarnavimo lygis ir geriausia kokybė už priimtiną kainą.

„Įmonė „Bunasta“ skiria dėmesį užmegzti ryšį su talentingais, būsimais transporto sektoriaus specialistais. Esame patenkinti šiuo bendradarbiavimu, nes studentams ne tik bus suteikiamos stipendijos, bet ir plačiai atveriamos galimybės mokytis iš savo srities specialistų, „Bunasta“ darbuotojų, kurie padės jiems žengti pirmuosius žingsnius transporto srityje“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. Romualdas Kliukas.

Prie VILNIUS TECH mentorystės programos prisijungė ir studentams stipendijas skiria tokios įmonės kaip  „Ambergrid“, „Eurovia Lietuva“, „Kauno tiltai“, „Ignitis upė“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Lietuvos futbolo federacija“, Lietuvos žemės ūkio ministerija, tarptautinis „Rotary“ fondas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Eika“, „EPAM Sistemos“, „Fegda“, „FL Technics“, „Hanner“, „Teltonika“ ir Vilniaus šilumos tinklai.

Alekso Jauniaus nuotraukos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau