Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų. Tačiau neseniai pristatytas pirmasis be baterijos veikiantis mobilusis telefonas bei išmanusis laikrodis rodo, kad baterijų era artėja į pabaigą, o naujas daiktų interneto etapas jau netoli. Tačiau jis gali atnešti ne tik naujas galimybes, bet ir grėsmes.
„Nors daiktų interneto sąvoka atsirado jau prieš daugiau nei 10 metų, viešojoje erdvėje ji išpopuliarėjo visai neseniai. O pastaruosius metus tapo vis dažniau linksniuojama, kaip šiandienos ir rytojaus kasdienybę keičianti technologija. Daiktų internetas apima visus elektroninius įrenginius, kurie tarpusavyje keičiasi informacija naudodami interneto tinklus. Tai gali būti ir telefonas, ir automobilis, ir skalbimo mašina ar net jūrinis konteineris. Daiktų interneto įrenginių skaičius nuolat auga ir prognozuojama, kad 2022 metais internetu bendraus iki 50 mlrd. įrenginių. Tačiau tokia plėtra atneša ne tik iššūkius, galimybes, bet ir pavojus“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doc. dr. Arūnas Šaltis.
Pasak eksperto, vienas iš iššūkių, kurį įveikus atsivers visiškai naujos daiktų interneto galimybės – tai energijos tiekimas nenaudojant baterijų. Prietaisui reikiamos energijos generavimas iš vėjo, saulės energijos, kūno skleidžiamos šilumos ar kitos perteklinės energijos – suteiktų daiktų internetui neribotą mobilumą. Taip ši technologija galėtų būti naudojama ne tik miestų centruose, bet ir sodybose, miškuose, pastatų rūsiuose ir kitose vietose, kuriose gali būti susiduriama su energijos tiekimo problemomis.
„Ties šiuo klausimu dirba įvairių šalių ir universitetų mokslininkai. Pavyzdžiui, Vašingtono universiteto studentai neseniai pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną be elektros energiją tiekiančios baterijos. Jis veikia gaudamas energiją iš radijo dažnio signalų, siunčiamų iš už 10 metrų esančios stoties bei naudodamas energiją iš patalpoje esančio dirbtinio apšvietimo. To užteko, kad pavyktų atlikti „Skype“ skambutį mobiliojo ryšio tinkle. Tai stiprus pasistūmėjimas į priekį šioje srityje“, – sako A. Šaltis, vienas iš pirmosios daiktų interneto studijų programos autorių Lietuvoje.
Tačiau kartu su populiarėjančiu daiktų internetu, kartu atkeliauja ir viena iš didžiausių jo problemų – saugumas. „Jeigu kalbame apie daiktą, kuris prijungtas prie interneto, tai reikia užduoti ne klausimą ar tapsiu pažeidžiamas, bet kada tai įvyks. Šiuo metu, tai globaliausia daiktų interneto problema, kuriai nėra vieno ir užtikrinto sprendimo. Kuo plačiau bus naudojami daiktų interneto sprendimai, tuo labiau jų saugumo spragos vilios programišius, norinčius iš to pasipelnyti ar tiesiog sukelti chaosą“, – teigia VGTU docentas.
Eksperto teigimu, kadangi daiktų internetas apima išmaniųjų namų sprendimus, savaeigius automobilius ir kitus automatizuotus įrenginius, saugumo spragų aptikimas bei išnaudojimas blogiems kėslams gali atnešti labai skaudžių pasekmių. „Populiarėjant daiktų internetui, namų darbus turi atlikti ir kitų sričių mokslininkai bei ekspertai. Pavyzdžiui, teisės specialistai turėtų apibrėžti, kas ir kokiu atveju turėtų būti atsakingas už savaeigio automobilio kelių eismo taisyklių pažeidimą – keleivis, automobilio savininkas ar jo gamintojas. Nors dabar toks klausimas skamba filosofiškai, jau už kelių metų tai bus dilema, kuriai reikės surasti atsakymą“, – sako A. Šaltis.
Pasak VGTU docento, šiuo metu daiktų internetas dar išgyvena kūdikio stadiją, o tikrasis daiktų interneto gyvenimas prasidės ne anksčiau kaip po kelių metų, kai bus pradėtas diegti ir naudoti dideliems duomenų srautams pritaikytas 5G ryšio standartas.
„Nors daugeliui žmonių aktualiausias daiktų interneto panaudojimas išmaniuose namuose, kelionėje į darbą ar kitoje kasdienėje veikloje, tačiau šios technologijos ypač aktualios ir įvairių verslo šakų atstovams. Daiktų internetas įmonėms padės automatizuoti paslaugas, greičiau pasiekti klientus bei optimizuoti verslo procesus. Jis yra vienas svarbiausių iš ketvirtosios pramonės revoliucijos variklių“, – sako A. Šaltis.
Galerija
