Dalyvauk! Mokslo populiarinimo rašinių konkursas 2017

Gruodžio 18, 2017

Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar tam puikus šansas! Klimato kaita, atsinaujinanti energetika, mikroorganizmų pasaulis, misija į Marsą, genų inžinerija, dirbtinis intelektas, kur slypi laimė – mokslininkai tyrinėja daugybę sričių. Griebk plunksną, rašiklį ar klaviatūrą ir atskleisk mokslą įdomiai. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su TV laida „Mokslo sriuba“ ir astronomijos populiarinimo blogu „Konstanta 42“ skelbia jau penktus metus organizuojamą tradicinį mokslo populiarinimo rašinių konkursą! Laukiame jūsų įdomių rašinių iki 2018 sausio 31 d. 23:59:59 adresu konkursas@konstanta.lt

Praėjusių metų geriausi rašinių ieškokite čia.

Išsamios konkurso taisyklės:

1. Konkurso tikslas – populiarinti mokslą, skatinti mokslu besidominčius žmones populiariai pristatyti mokslo atradimus bei ugdyti jų gebėjimus tai daryti.
2. Reikalavimai konkurso dalyviams:
a. Dalyvis iki 2018 m. sausio 31 d. 23:59:59 adresu konkursas@konstanta.lt atsiunčia mokslo populiarinimo tekstą.
b. Teksto apimtis – iki 10 tūkst. ženklų (įskaitant tarpus ir iliustracijų aprašymus, jei tokių yra), tema – laisva, tačiau turi būti susijusi su mokslu ir populiariai pristatanti kokią nors mokslo sritį, pasiekimą, išradimą, konceptą.
c. Kartu su tekstu turi būti pateikiami informacijos šaltiniai, kuriais remiantis parengtas tekstas. Naudotų šaltinių sąrašas neįeina į 10 tūkst. ženklų limitą ir bus viešai publikuojamas, nebent autorius to nepageidauja.
d. Pageidautina, kad darbas būtų atsiųstas .doc, .docx arba .odt formato byloje, kurio pavadinimas „Vardas_Pavardė_pavadinimas.doc“ (ar kitoks plėtinys); taip pat pageidautina, kad tekste esančios iliustracijos būtų pridėtos ir atskirais failais.
e. Konkurso dalyvis patvirtina, kad visa informacinė ir vaizdinė medžiaga jo tekste naudojama teisėtai. Už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimus atsako darbus atsiuntęs asmuo. Rekomenduojame naudoti Creative Commons licenzijas.
f. Nėra ribojama, kiek darbų gali atsiųsti vienas dalyvis.
g. Darbas negali būti anksčiau publikuotas.
h. Dalyvis darbą pasirašo savo tikru vardu ir pavarde.
i. Jei darbo autorius mokosi pagrindinėje, vidurinėje mokykloje, progimnazijoje arba gimnazijoje, jo darbas pretenduoja į geriausio moksleivio rašinio apdovanojimą. Dalyvis, atsiųsdamas tekstą, turi pranešti, kad mokosi mokykloje, kitaip jo darbas į šią nominaciją nepretenduos.
3. Organizatoriai pasilieka teisę nepriimti į konkursą tekstų, kuriuose propaguojamos akivaizdžiai klaidingos, pseudomokslinės ar sąmokslo teorijomis paremtos idėjos, tekstų, kurie gali būti suvokiami kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus (pvz. kurstantys neapykantą).
4. Atsiųsdamas kūrinį, dalyvis įsipareigoja konkurso metu (t.y. iki 2018 m. sausio 31 d. 23:59:59) nepublikuoti jo niekur kitur, taip pat suteikia teisę konkurso organizatoriams publikuoti darbą ar jo dalis savo nuožiūra, nurodant darbo autorystę. Kitos kūrinio autorinės teisės lieka jo autoriui.
5. Konkursinius tekstus viešins 15min.lt. Daugiausiai skaitytojų sulaukęs rašinio autorius bus apdovanotas prizais.
6. Visi straipsniai bus patalpinti Technologijos.lt svetainėje. Skaitytojai juos galės įvertinti: „verta skaityti“ arba “neverta skaityti“. Didžiausią reitingą surinkusių rašinių autoriai dovanų gaus įdomias istorines knygas.
7. Mokslo sriubos komanda, sudaryta iš savanorių, tarpusavyje išrinks geriausią rašinį bei jo autoriui padovanos prizus.
8. Astronomijos populiarinimo blogo „Konstanta 42“ bei garbinga Lietuvos mokslininkų komanda išrinks du rašinius (geriausias rašinys bei geriausias moksleivio rašinys) bei jų autoriams padovanos prizus.
9. Valstybinė lietuvių kalbos komisija išrinks sklandžiausios kalbos darbą ir apdovanos jo autorių.

Darbus vertins įvairių sričių Lietuvos mokslininkai:

– FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Kastytis Zubovas;
– BPTI / VDU Taikomosios informatikos katedros vedėjas prof. Tomas Krilavičius;
– BPTI / VDU filologijos doktorantė, Doktorantų klubo prezidentė Danguolė Kalinauskaitė;
– BPTI / VU Gamtos mokslų fakulteto biofizikos dokt. Vytautas Rafanavičius;
– KTU Elektros ir elektronikos fakulteto prodekanas, doc. dr. Darius Andriukaitis;
– KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė ir mokslo projektų vadovė Aušra Rūtelionė;
– LSMU Kardiologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Valeryia Mikalayeva;
– LEU Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė;
– Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė;
– Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas ir ES programos „Horizon 2020“ Nacionalinis atstovas kosmoso tematikoje Saulius Lapienis;
– ŠU Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Gediminas Valiulis;
– ŠU Informatikos ir matematikos katedros prof. Renata Macaitienė;
– VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros doc. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė;
– VGTU Mechanikos fakulteto prodekanas dr. Justinas Gargasas;
– VGTU Elektroninių sistemų katedros lektorė Dovilė Kurpytė.
– VU Lazerinių tyrimų centro prof. Mikas Vengris;
– VU Teisės fakulteto prof. Jevgenij Machovenko;
– VU Ekonomikos fakulteto doktorantas ir jaun. asistentas Darius Ruželė;
– VU Kauno humanitarinio fakulteto doktorantė ir jaun. asistentė Dovilė Jankauskaitė;
– VU Ekonomikos, finansų ir vadybos instituto jaun. asistentė Dovilė Ročkė;
– VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas dr. Aleksejus Kononovičius;
– VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vytautas Čepas;
– VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. hab. dr. Leonidas Sakalauskas.

Prizai:

1. Laidos „Mokslo sriuba“ išrinktam geriausio rašinio autoriui dovanosime:
– galimybę parengti pažintinę laidą apie savo aprašytą temą;
– Mokslo sriubos puodelį;
– Vilniaus universiteto džemperį;
– VGTU termoso ir puodelio rinkinį;
– šokoladą „KTU Airlines jungia Tavo skrydžius“ ir puodelį;
– knygą „Daniško gyvenimo metai“ (aut. Helen Russel);
– knygą „Žalgirio mūšis“ (aut. Mečislovas Jučas);
– knygą „Iš archeologo užrašų“ (aut. Adolfas Tautavičius);
– du bilietus į „X Pramogos” 5D / 7D / Virtualios realybės atrakcioną;
– du bilietus į „Keistuolių teatro” spektaklį;
– žurnalo „Verslo klasės“ šešių mėnesių prenumeratą;
– antivirusinę programą „BitDefender Antivirus Plus 2018“.

2. Konstanta.lt ir Lietuvos mokslininkų komisijos išrinkto geriausio darbo autoriui dovanosime:
– Vilniaus universiteto džemperį;
– VGTU termoso ir puodelio rinkinį;
– šokoladą „KTU Airlines jungia Tavo skrydžius“ ir puodelį;
– knygą „Valdovas“ (aut. Niccolo Machiavelli);
– knygą „Žalgirio mūšis“ (aut. Mečislovas Jučas);
– knygą „Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai“ (aut. Eberhard Windecke);
– žurnalo „Verslo klasės“ šešių mėnesių prenumeratą;
– du bilietus į „X Pramogos” 5D / 7D / Virtualios realybės atrakcioną;
– galvosūkių kambario „Bėglys“ 50€ dovanų čekį;
– antivirusinę programą „BitDefender Antivirus Plus 2018“.

3. Geriausio moksleivių rašinio autoriui dovanosime:
– Vilniaus universiteto džemperį;
– VGTU termoso ir puodelio rinkinį;
– šokoladą „KTU Airlines jungia Tavo skrydžius“ ir puodelį;
– Mokslo sriubos puodelį;
– du bilietus į „X Pramogos” 5D / 7D / Virtualios realybės atrakcioną;
– du bilietus į „Keistuolių teatro” spektaklį;
– ekskursiją po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus (apsilankymas su muziejaus gidu) visai klasei, draugams ar šeimai
(grupėje gali būti iki 25 asmenų);
– knygą „Žmogus futliare“ (aut. Anton Čechov);
– knygą „Žalgirio mūšis“ (aut. Mečislovas Jučas);
– knygą „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (aut. Povilas Blaževičius);
– antivirusinę programą „BitDefender Antivirus Plus 2018“.

4. 15min.lt prizai:
– 50€ dovanų čekis knygoms;
– „15min“ atributika.

5. Technologijos.lt prizai:
– įdomios istorinės knygos.

6. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prizas.

 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau