Stojantiesiems

Dirbtinis intelektas drastiškai keičia IT rinką: kokių specialistų reikės ateityje?

Gegužės 11, 2026

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja informacinių technologijų (IT) sektorių. Didžiosios pasaulio kompanijos pranešė apie dešimtis tūkstančių programuotojų atleidimus. Apie IT sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą skelbė ir kelios Lietuvos įmonės. Ar tai reiškia, kad dar neseniai vieną perspektyviausių ir dideles pajamas garantuojančių profesijų išstums DI? Ekspertai sutaria: keičiasi ne programuotojų poreikis, o jų vaidmuo, atsakomybės ir būtini įgūdžiai.

Rinka lėtėja, bet tik laikinai

Taikomojo dirbtinio intelekto ir pažangiosios inžinerijos įmonės „Twoday“ departamento vadovas Aurimas Cholomskis tikina nuolat ieškantis IT specialistų, nes įmonė auga, tačiau pripažįsta, kad DI stipriai keičia darbo rinką. Tokie įrankiai kaip „Codex“ ar „Claude Code“ leidžia greitai generuoti kodą, todėl darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik darbuotojų techniniams pagrindams ir gebėjimams spręsti sudėtingas problemas, bet efektyviam DI įrankių naudojimui kasdienėje veikloje.

„Prie pokyčių prisideda ir ekonominis neapibrėžtumas. Šiuo metu IT specialistų paklausa yra mažesnė nei prieš kelerius metus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali iškilti kita problema – pradės trūkti patyrusių specialistų. Jei į rinką ateis mažiau pradedančiųjų, po kelerių metų tai virs patyrusių inžinierių deficitu“, – sako A. Cholomskis.

Anot jo, tie studentai ir jauni specialistai, kuriems šiandien pavyksta įsitvirtinti rinkoje ir išmokti efektyviai dirbti su DI, ateityje turės išskirtinį pranašumą.

Laimės gebantys prisitaikyti prie pokyčių

Keičiasi ir pats IT specialistų darbo pobūdis. Programuotojai vis rečiau rašo kodą patys – jų dėmesys sutelkiamas į DI įrankių valdymą ir rezultatų kokybės užtikrinimą.

„DI gali padėti padaryti daugiau, bet žmogaus atsakomybė lieka – užtikrinti, kad rezultatas būtų teisingas, saugus ir prasmingas“, – teigia A. Cholomskis.

Studentas ir kompiuteris

Taip pat spartėja mokymosi tempas – technologijos ir metodikos keičiasi kone kas savaitę, todėl gebėjimas nuolat mokytis tampa svarbesnis už vienos technologijos išmanymą.

Ekspertas išskiria ir augančią duomenų inžinierių paklausą. DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų infrastruktūros, todėl šios srities specialistai tampa vis svarbesni. Be to, nyksta ribos tarp skirtingų programavimo technologijų – vis labiau vertinamas universalumas ir gebėjimas prisitaikyti.

Įmonės lūkesčių nemažina

Programinės įrangos kūrimu užsiimančios įmonės „Trimble Reality Capture Platform“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Kulvietis pastebi, kad IT specialistų poreikis nemažėja.

„Mes samdome, kaip ir anksčiau. Projektų nemažėja, tik auga lūkesčiai programuotojams tiek dėl kokybės, tiek dėl produktyvumo. Didžiausias iššūkis – kaip suvaldyti DI kuriamo kodo kokybę, prisideda nuolatiniai besikeičiančių DI panaudojimo įgūdžių tobulinimai.

DI automatizuoja įvairius procesus, jį stengiamės diegti ir naudoti visur: kodų rašymui, bylų administravimui, vertimams, dokumentų pildymui. DI padeda automatizuoti ar pagreitinti darbą. Vaizdžiai tariant, mes kastuvą keičiame traktoriumi, net keliais iš karto. Šiuolaikiniai IT inžinieriai turi pereiti nuo kastuvo prie traktoriaus ir naudoti jį efektyviai“, – sako M. Kulvietis.

Prie pokyčių taikosi ir universitetai

Aukštosioms mokykloms taip pat tenka prisitaikyti prie pokyčių. Informatikos studijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik programavimui, bet ir DI, duomenų inžinerijai, etikai bei žmogaus ir DI bendradarbiavimui.

VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Mažeika pastebi, kad svarbiausia šiais laikais – ugdyti fundamentines žinias, kad būsimi IT specialistai suprastų algoritmus, duomenų struktūras, sistemų projektavimą, kibernetinę saugą ir turėtų loginį mąstymą.

Dalius Mažeika

Dalius Mažeika

„DI gali parašyti funkciją, bet jis nepakeis žmogaus, kuris supranta, kodėl ta funkcija reikalinga. Tai reiškia, kad programuotojai mažiau laiko skiria mechaniniam kodavimui, o daugiau – architektūrai, verslo logikai ir sprendimų priėmimui. Programuotojas tampa inžinieriumi, o ne vien kodo rašytoju. Vis svarbesni tampa gebėjimai suprasti sistemas, analizuoti problemas ir vertinti DI sugeneruotą kodą.

DI puikiai generuoja, bet neprisiima atsakomybės. O versle atsakomybė yra esmė“, – pabrėžia profesorius.

Ateities programuotojas – universalus kūrėjas

D. Mažeikos teigimu, ateities IT specialistai turės būti ne tik programuotojai, bet ir architektai, verslo analitikai bei produktų kūrėjai.

Svarbiausiais gebėjimais taps:

• problemų sprendimas,
• kritinis mąstymas,
• sistemų integravimas,
• komunikacija su komanda ir verslu.

Ekspertai sutaria, kad DI ne panaikins programuotojus, o pakeis jų darbo pobūdį. Kaip kadaise skaičiuotuvai nepanaikino matematikų, taip ir DI pakels kartelę visiems IT specialistams – išliks tie, kurie gebės prisitaikyti, mokytis ir kurti didesnę vertę.

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau