Dirbtinis intelektas (DI), duomenų analizė ir kitos pažangios technologijos keičia miestus bei mūsų kasdienybę. Tačiau šių sprendimų ištakos – fundamentiniai mokslai. VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultetui (FMF) pradeda vadovauti prof. dr. Simona Ramanauskaitė, dekanės pareigas perėmusi iš prof. dr. Daliaus Mažeikos. Jos vizijoje svarbi ne tik mokslo ir technologijų pažanga, bet ir atvira, smalsi bei augti pasirengusi bendruomenė.
Apie žmones, technologijas ir FMF ateities kryptį kalbamės su naująja fakulteto dekane.
– Kas paskatino priimti šį iššūkį ir imtis naujų pareigų?
– Tiesą sakant, vadovaujamų pareigų niekada nesiekiau. Tačiau noras ieškoti naujų galimybių, diegti technologijas ir išbandyti naujus darbo bei bendradarbiavimo būdus pamažu atvedė ir iki vadovaujamosios pozicijos.
Šį iššūkį priėmiau kaip galimybę įgyvendinti turimas idėjas ir kartu su FMF bendruomenės nariais kurti aplinką, kurioje būtų skatinamas asmeninis ir universiteto tobulėjimas mokslo, studijų ir veiklos visuomenei srityse. Tikiu, kad vadovavimas savaime nėra tikslas. Tai priemonė suburti žmones, suteikti jiems motyvacijos ir kartu kurti pokytį.
– Kokią FMF vietą ir vaidmenį universitete matote ateityje? Kuo, Jūsų nuomone, fakultetas gali būti išskirtinis?
– Esu įsitikinusi, kad Fundamentinių mokslų fakultetas užima svarbią vietą universitete ir ateityje jo reikšmė tik didės. Mūsų veiklos ir patirtys informacinių technologijų, matematikos, fizikos ir chemijos srityse gali tapti svarbiu jungiamuoju komponentu tarp skirtingų universiteto padalinių, stiprinančiu universiteto ryšį su platesne aplinka.
Būtent šios kompetencijos sudaro pagrindą skaitmeninei transformacijai, automatizavimui ir naujų technologinių sprendimų kūrimui įvairiose srityse. Manau, kad išskirtinis fakulteto bruožas galėtų būti gebėjimas fundamentines žinias derinti su taikomuoju požiūriu – ne tik kurti naujas žinias, bet ir paversti jas sprendimais, turinčiais realią vertę mokslui, verslui ir visuomenei. Tačiau, siekdami visapusiškai atskleisti šį potencialą, turime veikti kartu ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių tarp fakultetų bei skirtingų institucijų.
– Kokį FMF norite kurti kaip dekanė?
– Norėčiau kurti įtraukią, atvirą ir smalsią bendruomenę, kuri ne tik dalytųsi savo patirtimi, bet ir aktyviai mokytųsi iš kitų. Norėtųsi, kad toks atvirumas ir smalsumas neapsiribotų fakultetu. Tikiu, kad stipri, besimokanti ir bendradarbiaujanti FMF bendruomenė gali ne tik pati augti, bet ir prisidėti prie viso VILNIUS TECH tobulėjimo.
– Fundamentiniai mokslai kartais atrodo gana nutolę nuo kasdienio žmogaus gyvenimo. Tačiau jų rezultatai tampa daugelio šiandien naudojamų technologijų pagrindu. Kiek iš tiesų fundamentiniai mokslai yra arti mūsų kasdienybės?
– Fundamentiniai mokslai yra daug arčiau mūsų kasdienybės, nei kartais atrodo. Jų kuriamos žinios sudaro daugelio šiandien naudojamų technologijų pagrindą, tačiau jų vertė neapsiriboja technologijomis ar jų komercializavimu. Fundamentiniai mokslai tiesiogiai prisideda ir prie gyvenimo kokybės – padeda kurti saugesnę, patogesnę, efektyvesnę ir tvaresnę aplinką, spręsti visuomenei aktualias problemas. Todėl manau, kad mūsų fakulteto vystomos kryptys yra labai glaudžiai susijusios su tuo, kaip gyvensime ateityje.
– Kokią vietą fundamentiniai mokslai užima kuriant ateities miestą?
– Matematikos, informacinių technologijų, fizikos ir chemijos žinios leidžia kurti išmanesnius, efektyvesnius ir tvaresnius miestų sprendimus. Tai ne tik duomenimis grįsto valdymo ir automatizavimo sprendimai, bet ir aplinkos kokybės stebėsenos bei užtikrinimo sistemos. Manau, kad svarbiausia čia ne tik pačios technologijos, bet ir gebėjimas jas pritaikyti žmogaus gyvenimo kokybei gerinti. Todėl fundamentiniai mokslai gali būti svarbi jungtis tarp universiteto kuriamų žinių, technologijų ir realių miesto bei visuomenės poreikių.
– Išmanusis miestas šiandien jau nebėra tik vizija – jame naudojamas DI, duomenų analizė, išmaniosios infrastruktūros sprendimai. Kaip, Jūsų manymu, šios technologijos pakeis miestą ir žmogaus gyvenimą jame per artimiausius 10–20 metų?
– Man išmanusis miestas neįsivaizduojamas be išmanių jo gyventojų. Todėl, kalbėdama apie ateities miestą, mažiau galvoju apie tai, kiek jame bus naujausių technologijų, o daugiau apie tai, kaip augs ir keisis žmonės, kurie jomis naudojasi.
Per artimiausius 10–20 metų technologijos, DI ir duomenų analizė neabejotinai taps dar labiau integruoti į mūsų kasdienybę. Tačiau svarbiausia bus ne tik gebėti jomis sklandžiai naudotis, bet ir išmokti jas taikyti kūrybiškai, tvariai ir lanksčiai. Todėl tikiu, kad tikrasis išmaniojo miesto matas bus ne technologijų kiekis, o kūrybingi, smalsūs ir atsakingi jo gyventojai, gebantys tas technologijas prasmingai panaudoti.
– Technologijos gali padėti miestams tapti patogesniems, saugesniems ir tvaresniems, tačiau kartu kelia ir naujų klausimų. Kokių rizikų ar iššūkių neturėtume pamiršti kurdami vis labiau technologiniais sprendimais pasižymintį miestą?
– Manau, kad didžiausia rizika – pradėti manyti, jog technologijos pačios savaime išspręs visas miesto problemas. Technologijos turi būti priemonė, padedanti spręsti realius miesto ir visuomenės iššūkius, todėl svarbu nuolat vertinti jų kuriamą naudą ir poveikį. Todėl kuriant išmanų miestą svarbu išlaikyti pusiausvyrą: technologijas naudoti ten, kur jos kuria vertę žmogui ir aplinkai, kartu išsaugant kritinį mąstymą, pasirinkimo laisvę ir žmogiškąjį ryšį.
