Garbus VILNIUS TECH mokslininko prof. habil. dr. E. K. Zavadsko jubiliejus

Gegužės 23, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje garsina ne vienas mokslininkas, tačiau vienas žymiausių yra pirmasis rektorius emeritas, akademikas, profesorius habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Šeštą dešimtmetį universitete dirbantis akademikas šiemet švenčia 80-ąjį jubiliejų. Šia proga VILNIUS TECH bibliotekoje pristatyta paroda „Neprarastų dienų metai: Akademikui Edmundui Kazimierui Zavadskui – 80“, į kurios atidarymą susirinko buvę profesoriaus kolegos, mokiniai ir universiteto bendruomenės nariai.
 
Prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui skirtą šventę universiteto himnu pradėjo VILNIUS TECH choras „Gabija“, prie kurio ir kitų meno bei sporto kolektyvų gyvavimo akademikas prisidėjo itin daug. 
 
Sveikinimo žodį taręs VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas buvusį universiteto vadovą prof. habil. dr. E. K. Zavadską apibūdino kaip labai produktyvų, stiprų ir įvairiapusį vadovą, kurio idėjos ir ryžtas lėmė universiteto vystymąsi ir pažangą.
 
„Jis – vizionierius –  širdimi ir protu jautė, kad mums reikia pereiti prie vakarietiškos studijų sistemos. Jis visada žinojo, ką veikia kolegos, kuo gyvena studentai ir visada stengėsi jiems padėti. Mūsų universitetui didelė garbė ir laimė turėti tokį mokslininką ir iš jo mokytis. Linkiu ilgiausių metų, sveikatos ir bendravimo džiaugsmo“, – sveikino rektorius R. Kliukas.
 
Prof. habil. dr. E. K. Zavadskas per visą savo karjerą išugdė daugybę mokinių, nemaža jų dalis taip pat tapo garsiais mokslininkais. Vienas jų – prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas. Jis savo mokytoją ir kolegą prisimena kaip ypatingai darbui pasišventusį žmogų.
 
„Profesorius tiek daug pasiekė dėl to, kad labai myli savo darbą. Jam tai yra pats didžiausias hobis. Kai žmogus myli gyvenimą, darbą, draugus ir mokinius, jis nesusidėvi. E. K. Zavadskas, būdamas 80 metų, parodo, kaip efektyviai ir gerai galima dirbti. Linkiu ir kitiems taip mylėti gyvenimą bei džiaugtis kiekviena diena – pasieksite fantastiškų rezultatų“, – linkėjo prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas.
 
Prisiminimais apie prof. habil. dr. E. K. Zavadsko darbus, įveiktus iššūkius, nuopelnus ir įkvepiančią asmenybę taip pat dalijosi VILNIUS TECH Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas, prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda ir kiti.
 
Renginio metu pristatyta paroda „Neprarastų dienų metai. Akademikui Edmundui Kazimierui Zavadskui 80“ VILNIUS TECH Bibliotekos Galerijoje A veiks iki birželio 14 d.
 
Meilė mokslui neužgeso iki šių dienų 
 
Gerbiamo profesoriaus dosjė – bene įspūdingiausia tarp visos Lietuvos mokslininkų: nauji moksliniai tyrimai, straipsniai, eksperimentai, išleistos knygos, vadovėliai, monografijos bei daugybė apdovanojimų. Taip pat – rekordinis skaičius parengtų mokslo darbų, net 39 paruošti doktorantai.
 
„Mokslas mane žavi tuo, kad nagrinėdamas pasirinktą sritį, aš nuolat atlieku kažką naujo – tai, ko kiti dar neatrado, nesukūrė ar nepadarė. Puikiai prisimenu, kad baigęs dešimt klasių, dirbau matematikos mokytoju, tuo pačiu metu, neakivaizdiniu būdu, studijavau ir universitete. Antraisiais studijų metais pradėjau dirbti instituto laboratorijose, o besimokydamas trečiame kurse, paskelbiau mokslinį straipsnį, už kurį universiteto administracija mane apdovanojo dviejų savaičių turistine kelione. Būdamas žingeidus, atkaklus, nuolat siekiau mokslo aukštumų. Meilė mokslui neužgeso iki šių dienų“, – sako rektorius emeritas.
 
VILNIUS TECH profesorius taip pat didžiuojasi, kad tuo metu, kai dėstė studentams, jų buvo mėgiamas, gerbiamas ir, žinoma, vertinamas. Šią informaciją atskleidė teigiami studentų apklausų rezultatai. Akademikas džiaugiasi ir tuo, kad dabar jo studentai pasklidę  po visą pasaulį. Taip pat, jog ne vienam iš jų pavyko tapti gerai žinomais šalies inžinieriais, mokslininkais, verslininkais, politikais.
 
Prisimindamas savo paties kelią link mokslo ir pripažinimo, prof. habil. dr. E. K. Zavadskas pasidalijo atmintyje įstrigusiais prisiminimais.
 
„Siekiant mokslinio pripažinimo, teko susidurti su iššūkiais – juk tuometinė tvarka mokslo įstaigose skyrėsi kardinaliai. Atmintyje įstrigusi diena, kai turėjau gintis pirmąją disertaciją. Tiesa, prieš tai turėjau gauti ranka pasirašytą ir užantspauduotą atsiliepimą apie savo baigiamąjį darbą iš paskirto oponento – profesoriaus iš Leningrado. Pastarasis privalėjo atvažiuoti ir į disertacijos gynimą, vyksiantį Vilniuje, tačiau nusprendė to nedaryti. Pasirašytą atsiliepimą, tačiau nepatvirtintą instituto antspaudu, oro uoste jis perdavė visiškai nepažįstamiems žmonėms ir paprašė, kad jie jį atskraidintų į Vilnių. Tiesa, profesorius suprato, kad apie šį savo sprendimą turėtų informuoti ir mano mokslinį vadovą. Pastarasis apie susiklosčiusią situaciją perspėjo ir mane. Skubiai nuvykau į oro uostą, jame suradau žmones, turinčius atsiliepimą bei įsitikinau, kad jis, deja, bet negalioja. Tuomet į pagalbą teko pasitelkti pažįstamus mokslininkus tiek iš Lietuvos, tiek iš Leningrado – jie prisidėjo, kad gaučiau naują atsiliepimą, kuris būtų pasirašytas, užantspauduotas ir traukiniu atvežtas į Vilnių. Deja, bet čia problemos dar nesibaigė – negalėjau gintis disertacijos, jeigu gynime nedalyvavo profesorius oponentas. Šioje situacijoje pagalbos prašiau kito doktoranto oponento, estų akademiko, kuris disertaciją perskaitė ir atsiliepimą apie ją parašė per vieną dieną. Tačiau prasidėjus mano disertacijos gynimui paaiškėjo, kad gynimo taryboje nepakanka kvorumo. Šią problemą padėjo išspręsti universiteto kolegos, kurie pradėjo Vilniuje ieškoti neatvykusių komisijos narių. Džiaugiuosi, kad per itin trumpą laiką jie sugebėjo į institutą atvežti ministrų tarybos pirmininką ir mokslo akademijos viceprezidentą. Tuomet, pagaliau, ir įvyko mano disertacijos gynimas. Neslėpsiu, patyriau daug streso, tačiau buvau laimingas“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.
 
Anot jo, panaši istorija pasikartojo ir prieš antrosios disertacijos gynimą (habilituoto mokslų daktaro disertacijos analogas), kuris turėjo vykti Maskvoje. Lipant į svečią šalį vežantį traukinį, paaiškėjo, kad profesoriaus ir žmonos bilietai skirti kitos dienos kelionei, o jam įteikti traukinio bilietai – katedros kolegų, turinčių į Maskvą atvažiuoti tik kitą dieną ir padėti disertacijos gynimo metu.
 
„Situaciją reikėjo spręsti operatyviai. Suskubau skambinti doktorantui, kuris reikiamus traukinio bilietus į stotį atvežė iš Žirmūnų. Tačiau ir vėl užklupo nesklandumai – gynimo dieną paaiškėjo, kad mokslinėje taryboje ir vėl trūksta kvorumo. Šią situaciją išspręsti padėjo iš Vilniaus atvykę katedros kolegos, kurie Maskvoje surado du trūkstamus tarybos narius ir atvežė juos į disertacijos gynimą“, – prisiminimais dalinasi buvęs rektorius emeritas.
 
VILNIUS TECH prof. habil. dr. E. K. Zavadskas daugeliui žmonių yra sėkmės, talento ir atsidavimo mokslui pavyzdys, pabrėžiantis, kad siekiant mokslo aukštumų, reikia nenutrūkstamai dirbti.
 
„Jeigu mokslinį darbą dirbsite tik tam, kad prie jūsų pavardės būtų prirašytos raidės dr., nepasieksite nei pripažinimo, nei aukštų mokslo rezultatų. Tam, kad kolegos ir kiti konkrečioje mokslo srityje dirbantys žmonės jus vertintų, mokslui reikia pasiaukojimo ir pašaukimo. Taip pat – nuolatos stebėti, kas naujo vyksta vystomoje srityje. Mokslas sparčiai tobulėja, kasdien gimsta daug naujų mokslinių publikacijų, tad norint pasiekti gerų rezultatų, būtina nuolat domėtis, skaityti, ieškoti naujų, dar neištirtų krypčių“, – linki akademikas.  
 
Prof. habil. dr. Edmundo Kazimiero Zavadsko mokslinė veikla
 
Aktyvi mokslinė profesoriaus veikla įvertinta tarptautinėje erdvėje, akademikas yra pirmasis Lietuvos mokslininkas, 2014 m., 2018–2021 m. įtrauktas į WoS („Web of Science“) inžinerinės srities duomenų bazės sudarytus 1 proc. labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašus. Pastaraisiais metais akademikas yra ir Stanfordo universiteto (JAV) kasmet sudaromuose labiausiai cituojamų pasaulio mokslininkų sąrašuose.
 
Prof. habil. dr. E. K. Zavadsko svarbiausios mokslinių darbų sritys – pastatų gyvavimo ciklas, sprendimų paramos sistemos, daugiakriteriai optimizavimo metodai.
 
VILNIUS TECH rektorius emeritas dalyvavo ir vadovavo daugeliui tarptautinių mokslinių programų, susijusių su statybos technologijų tyrimais, plėtote, kokybės valdymu.
 
Su mokslo kolegomis atliko daugiau kaip 40 tiriamųjų mokslinių darbų, paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių inžinerijos, inžinerinės ekonomikos ir vadybos srityse, daugiau kaip 70 aukštųjų mokyklų problemas nagrinėjančių straipsnių.
 
Objektyvus autoriaus publikacijų cituojamumo matas – jų citavimo h indeksas (angl. Hirsh Index). Jis yra vienas iš būdų parodyti ir palyginti mokslininkų paskelbto darbo našumą ir poveikį. Prof. habil. dr. E. K. Zavadsko publikacijos cituotos nuo 30 tūkst. („Web of Science ir Scopus“) iki 60 tūkst. („Google Scholar“) kartų ir pasiektas indeksas h = 94 „Web of Science“ bazėje, h = 101 „Scopus“ bei h = 129 „Google Scholar“. Rezultatas pasiektas su itin mažu savicitavimų kiekiu – tik 12 proc. „Web of Science duomenų bazėje. 
 
Šiuo metu vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis prof. habil. dr. E. K. Zavadskas, iš viso yra parašęs daugiau nei 50 knygų, tarp jų – 5 vadovėliai, 16 monografijų, 10 publicistikos knygų. 
 
Daugiau apie prof. habil. dr. E. K. Zavadsko gyvenimą, mokslinę ir organizacinę veiklą, jo indėlį į Lietuvos aukštąjį mokslą bei pasiektus rezultatus skaitykite naujausioje VILNIUS TECH išleistoje knygoje „Neprarastų dienų metai: akademikas Edmundas Kazimieras Zavadskas“. 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau