IT bendrovė „Visma Lietuva“ naujam biurui užpildyti ieškos 150 darbuotojų

Lapkričio 27, 2018

Lapkričio 22 d. verslo centre „3 burės“ atidarytas naujas informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“ biuras. Atidaryme dalyvavęs LR Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius teigė, jog Lietuvos politikai privalo atkreipti dėmesį į tokias sėkmingai augančias IT įmones ir sveikino „Visma Lietuva“ planus kurti naujas darbo vietas.

Žada dar didesnę plėtrą 

Naujojo „Visma Lietuva“ biuro atidaryme kartu su V. Sinkevičiumi dalyvavo ir „Visma Group“ generalinis direktorius Øysteinas Moanas, „Visma Custom Solutions“ divizijos direktorius Carstenas Boje Mølleris, Norvegijos ambasadorius Karstenas Klepsvikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Belevičius ir kiti svečiai. 

„Lietuvos informacinių technologijų specialistai yra labai aukšto lygio, todėl kompetencijų prasme užsienio bendrovių atėjimas ir plėtra Lietuvoje yra kur kas svarbesnė tobulinant vadybos įgūdžius. „Visma Lietuva“ yra viena iš pionierių diegiant kitokius valdymo principus, savitą kultūrą. Tai ne tik duoda gerus rezultatus pačiai įmonei, bet ir praturtina šalies informacinių technologijų sektorių bei kitas industrijas“, – reginyje teigė V. Sinkevičius. 

Du dešimtmečius „Visma Group“ vadovaujantis Ø.Moanas atidaryme kalbėjo apie ambicingus įmonės planus bei pranašavo tvirtą visos Lietuvos šuolį tarp pasaulinių IT lyderių. „Lietuvoje „Visma“ veikti pradėjo ne taip ir seniai – 2011 metais. Ir per tą trumpą laiką iš mažos įmonės išaugome į vieną didžiausių informacinių technologijų bendrovių šalyje, darbinančią 336 žmones. O iki 2020 m. pabaigos darbuotojų priimsime dar bent 150 ir turėsime jų ne mažiau kaip 500. Tai parodo, kiek daug čia talentingų žmonių ir kokia draugiška Vyriausybė verslui. Esate jauna demokratija, lengviau nei Vakarų valstybės adaptuojatės, todėl ir vystotės našiau. Manau, ateityje šis Europos regionas augs dar greičiau nei Vakarai“, – teigė Ø. Moanas.

Lietuvą pasirinko neatsitiktinai 

Šiuo metu „Visma Lietuva“ pagal darbuotojų skaičių yra viena didžiausių Lietuvos IT bendrovių. Į naują, šešių aukštų biurą įmonė kraustosi, nes ankstesnėse patalpose paprasčiausiai nebetilpo. Nors apie 90 proc. „Visma Lietuva“ sukurtos produkcijos šiuo metu skirta Skandinavijai, kitose rinkose taip pat auga programinių sprendimų verslo klientams paklausa, kurią įmonė tikisi užpildyti. 

„Sąmoningai priėmėme sprendimą vystyti įmonę Lietuvoje ir šiandien jau matome to rezultatus. Šiuo metu pasaulyje nėra pakankamai talentų įgyvendinti visoms programinės įrangos idėjoms. Lietuvos verslo aplinka, universitetų kokybė ir gabių jaunų žmonių skaičius paverčia jus viena patraukliausių vietų toms idėjoms realizuoti“, – analizavo „Visma Group“ generalinis direktorius Ø. Moanas, per du dešimtmečius įmonę užauginęs nuo 300 iki 8500 darbuotojų. Savo darbuotojus įmonė skatina užsiimti ir įvairiausia veikla, tiesiogiai nesusijusia su „Visma“ rezultatais. 

Atidarymo metu svečiai perkirpo 3D spausdintuvo atspausdintą juostą, kokteilius maišė robotas-barmenas, o kitas robotas rašė kalėdinius atvirukus – visi šie išradimai sukonstruoti pačių darbuotojų. Šventėje grojusi grupė „Undefined“ – taip pat sudaryta iš „Visma“ komandos narių. 

Investuoja į būsimus darbuotojus 

Nors priklauso „Visma“ grupei, „Visma Lietuva“ gyvenimą pradėjo kaip atskira įmonė ir iki šiol išlieka ganėtinai autonomiška. Įmonės viduje priimta „no management“ kultūra: nėra vadovų, o sprendimus demokratiškai priima visi darbuotojai. Ir dėl paties biuro interjero, spalvų ir erdvių pasiskirstymo sprendė visa 336 žmonių komanda.
„Naujojo biuro tikslas nėra tiesiog sukurti daugiau erdvės, bet visų pirma sukurti patraukią, modernią ir atvirą darbo aplinką, kuri leistų kokybiškesnę sinergiją tarp įmonės komandų. Ir tuo pačiu pritrauktų gabiausius darbuotojus. Šis biuras – tai investicija į darbo kultūrą, nes „Visma“ tiki, jog būtent bendra kultūra ir sujungia atskirus žmones į vieną kompaniją“, – teigė „Visma Custom Solutions“ divizijos direktorius C.B.Mølleris. 

Renginyje dalyvavęs VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas R. Belevičius pabrėžė ir įmonės svarbą prisidedant prie naujų programuotojų kartų ugdymo – nuo 2013 m. įmonės ekspertai dalyvauja studijų procese kaip kviestiniai lektoriai ir etatiniai dėstytojai. Už tai renginyje dekanas įteikė „Visma Lietuva“ vadovui Mantui Urbonui oficialią VGTU padėką. 

„Anksčiau universiteto atstovai turėjo prašyti IT įmonių, kad jos priimtų studentus praktikai. Šiandien yra atvirkščiai ir pačios įmonės medžioja studentus. Viena vertus, džiugu, kad visuomenei svarbus mūsų darbas, tačiau tuo pačiu tokia paklausa išretino akademinę bendruomenę ir ėmė tiesiog trūkti dėstytojų. Tuomet savo pagalbą pasiūlė „Visma Lietuva“, kurios ekspertai tapo mūsų dėstytojais“, – minėjo R. Belevičius. 

Milijardo eurų apyvarta 

„Visma Lietuva“ priklauso Norvegijos kapitalo bendrovei „Visma Group“, turinčiai biurus Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Didžiausia Norvegijos IT bendrovė išvis įdarbina 8500 žmonių, o metinė jos apyvarta per du dešimtmečius išaugo nuo 250 mln. iki 9146 mlrd. (apie 1 mlrd. Eurų) Norvegijos kronų apyvartos. Korporacija specializuojasi programinės įrangos verslui srityje, daugiausia dėmesio skiria IT produktams, paremtais debesijos (SaaS) ir dirbtinio intelekto (AI) technologijomis. 

Vieni svarbiausių „Visma Lietuva“ produktų: skaitmeninių darbo užmokesčių programa „Payroll“, administracinė mokyklų sistema „InSchool“, verta 60 mln. eurų ir šiandien užimanti daugiau kaip 80 proc. Airijos mokyklų rinkos, taip pat „Watts“ – Danijos rinkai skirtas „išmaniosios energijos“ produktas, nustatantis, kiek elektros energijos sunaudoja kiekvienas namų prietaisas, ir padedančių šį skaičių sumažinti naudojant „švarią“ energiją.

 

Galerija

Panašios naujienos

Ievos Mizgeraitės fotografijų paroda „Išeiti iš savo kūno“
Ievos Mizgeraitės fotografijų paroda „Išeiti iš savo kūno“
Kviečiame apsilankyti stendinėje VILNIUS TECH alumnės Ievos Mizgeraitės fotografijų parodoje „Išeiti iš savo kūno“. Šis rinkinys – tai kelionė per moters vidinį pasaulį, per kūną, emocijas, savęs pažinimą ir bandymą pažvelgti į save iš šalies. Parodos autorė savo darbuose tyrinėja kūną, kuris ne visada atitinka visuomenės keliamus lūkesčius, situacijas, kurių negalime kontroliuoti, aplink mus matomas ir pačių užsidedamas kaukes, taip pat nuolatinį reikalavimą būti stiprioms, lygioms ir viskam pasiruošusioms. „Kiekvienas projektas gimė iš konkrečios emocijos – triukšmo ir dialogo galvoje, kuris kilo tuo metu. Ieškodama atsakymų, išėjau iš savo kūno ir pažvelgiau į viską iš šono – per modelių būsenas, pozas, žvilgsnius, kūną. Supratau: kai žiūri į save iš šalies, emocijos tampa laikinos. Vidinės dilemos, kurios atrodė amžinos, ima tirpti“, – apie parodos idėją pasakoja fotografė. Parodoje susitinka pyktis, pasipriešinimas, kaukės, reikalavimai ir laisvė. Tai temos, kurios nėra vien asmeninės – jos atpažįstamos daugeliui moterų. Fotografė teigia savo darbuose fiksuojanti ne veidus, o psichologines būsenas. Fotografija jai tapo savęs pažinimo ir savirefleksijos būdu – meditacija, padedančia atsitraukti nuo išorinio pasaulio triukšmo ir geriau suprasti tai, kas iš tiesų svarbu. Autorė daugiausia fotografuoja juodai baltai. Profesionaliai fotografijos srityje ji dirba nuo 2025 metų. Paroda „Išeiti iš savo kūno“ – tai įžanga į gilesnę kelionę, kurią planuojama pristatyti 2026 metų lapkritį bibliotekos Galerijoje A. Paroda veikia Centrinės bibliotekos II aukšto fojė.
Plačiau
Paskutinės minutės patarimai, kaip sėkmingai įstoti į svajonių studijas
Paskutinės minutės patarimai, kaip sėkmingai įstoti į svajonių studijas
Studijų pasirinkimas – vienas svarbiausių sprendimų, su kuriuo susiduria stojantieji. Tačiau sėkmingam stojimui neužtenka vien gerų valstybinių brandos egzaminų rezultatų – ne mažiau svarbu iki ketvirtadienio, liepos 23 d. 12 val. atidžiai užpildyti LAMA BPO prašymą, suprasti studijų programų skirtumus ir atsakingai sudėlioti prioritetų sąrašą. Kad stojantieji nepadarytų klaidų paskutinėmis priėmimo valandomis, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė dalijasi dešimčia patarimų. 1. Neredaguokite prašymo pagal nuogirdas ir informaciją viešuose forumuose. Paskutinę dieną socialiniuose tinkluose ir grupėse atsiranda begalė „patikimos informacijos“, kad kažkur „visi stoja“, „balai kyla“, „vietų neliks“. Niekas, netgi aukštosios mokyklos, nežino galutinių konkursinių balų iki priėmimo pabaigos. Taip pat kritiškai vertinkite šaltinį, teikiantį jums rekomendacijas apie svarbius gyvenimo sprendimus. 2. Pirmoje vietoje turi būti tai, ką labiausiai norite studijuoti. Sistema neskiria „baudos“ už ambicingą pirmą pasirinkimą. Jei atitinkate minimalius reikalavimus – drąsiai rašykite svajonių programą pirmoje vietoje. 3. Išnaudokite visas prašymo galimybes. Neapsiribokite 2–3 pasirinkimais. Jei domina kelios programos ar universitetai, įrašykite daugiau variantų pagal savo prioritetus, nes alternatyvų tikrai yra. 4. Eiliškumas reiškia jūsų prioritetus. Jei būsite pakviesti į aukščiau esantį pasirinkimą, žemiau esančių sistema nebesvarstys. Todėl nesudėkite „dėl visa ko“ programų  bet kokia tvarka. 5. Neatimkite kitų svajonių. Jei sąžiningai sau atsakote, kad gavę kvietimą studijuoti studijų sutarties nepasirašysite – neįveskite šios programos į savo prašymo pageidavimų sąrašą. Taip neatimsite galimybės iš savo draugo ar kito apie šią programą svajojančio žmogaus. 6. Jeigu svarstote apie kelias programas – rinkitės suteikiančią platesnes galimybes. Dažnai universalesnė programa leidžia vėliau specializuotis, o labai siaura kryptis gali apriboti pasirinkimus. 7. Nelyginkite savęs su draugais. Draugo pasirinkimai nebūtinai tinka jums. Jūsų tikslai, gebėjimai ir motyvacija gali būti visiškai kitokie. 8. Neapsigaukite vien programos pavadinimu. Tos pačios krypties programos kituose universitetuose gali labai skirtis turiniu, praktika, partneriais ir karjeros galimybėmis.  Ar tikrai perskaitėte studijų planą? 9. Nepamirškite praktinių dalykų. Bendrabutis, miestas, kelionės, finansai, galimybė derinti darbą ir studijas – visa tai po rugsėjo tampa labai svarbu. Ar tikrai žinote, kokiu būdu finansuosi studijas ir pragyvenimą, jeigu tuo teks rūpintis savarankiškai? 10. Nepanikuokite. Kiekvienais metais paskutinę dieną daug stojančiųjų keičia prašymus po kelis kartus. Dažniausiai tie spontaniški pakeitimai nėra geriausi sprendimai. Jei prašymą apgalvojote prieš savaitę, jis greičiausiai ir šiandien yra geras. Be to, išvengsite techninių klaidų savo prašyme, kurios gali nulemti likusius studijų metus. Svarbu atminti – jeigu neįstojote į norimas studijas, dar galite dalyvauti papildomuose priėmimo etapuose, kadangi ne visi, gavę kvietimą pagrindinio priėmimo metu, pasirašo studijų sutartis. Šiais metais papildomo priėmimo pirmasis etapas vyks nuo rugpjūčio 4 iki 7 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrasis etapas vyks rugpjūčio 14–17 d. 
Plačiau