Jaunoji architektė Austėja Jurčiukonytė: „Noriu, kad Alytaus vardas suskambėtų“

Liepos 12, 2019

22 metų jaunoji architektė Austėja Jurčiukonytė, studijuosianti magistrantūroje Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), žurnalo STRUCTUM organizuotame „Išmaniojo miesto V“ konkurse, anot miesto mero Nerijaus Cesiulio, pasiūlė „kosminę idėją“ – Dainų slėnyje įrengti daugiafunkcį centrą. Šis projektas sužavėjo konkurso vertinimo komisiją: alytiškė iškovojo trečią vietą.

Kaip kilo idėja dalyvauti „Išmaniojo miesto V“ konkurse?

Visų pirma, rinkausi, ką galėčiau padaryti baigiamajam bakalauro darbui. Kai nusprendžiau projektuoti gimtajame Alytuje esantį Dainų slėnį, atvykau į  savivaldybę susitikti su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Matažinsku. Tam, kad galėčiau rengti savo darbą, turėjau gauti daugiau informacijos apie Dainų slėnio teritoriją, taip pat buvo reikalinga topografija, kiti dokumentai. Tuomet architektas M. Matažinskas užsiminė apie STRUCTUM organizuojamą konkursą, kuriame savivaldybė dalyvauja būtent su apleista Dainų slėnio teritorija. Nusprendžiau ir aš išbandyti savo jėgas varžydamasi su Lietuvos jaunaisiais architektais. Labai norėjau, kad Alytaus vardas suskambėtų, todėl man buvo didžiulė garbė atstovauti savo gimtajam miestui. Džiaugiuosi užėmusi trečią vietą. Taip pat smagu, kad pasveikinti atvyko ir Alytaus miesto vadovai, kurie negailėjo gražių žodžių.


Iš visų teritorijų, esančių Alytuje, pasirinkai Dainų slėnį. Kodėl?

Sugalvoti, kurią miesto teritoriją pasirinkti, nebuvo sudėtinga. Mano nuomone, Dainų slėnis ilgą laiką neturi savo identiteto, todėl mane paskatino noras sutvarkyti apleistą, puikų susisiekimą turinčią teritoriją šiandienos miesto poreikiams. Noriu, kad Dainų slėnis taptų daugiafunkce, kiekvieną dieną veikiančia teritorija ir būtų pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.

Kaip sekėsi projekto idėją pristatyti miesto savivaldybei?

Susitikimo metu pristatėme savo projektus, jų įgyvendinimo galimybes, etapus Alytaus miesto vadovams. Taip pat išklausėme ir kitų „Išmaniojo miesto V“ komandų pristatymus. Diskusijos metu svarstėme, kas galėtų būti suprojektuotų pastatų lankytojai, kaip pritraukti jaunus žmones grįžti į Alytų. Manau, turime gyventojams suteikti tai, ką duoda didmiesčiai: darbo vietas, modernius, išmanius architektūrinius sprendimus, sukurti traukos centrus, kurie skatintų žmones kurtis ir gyventi Alytuje. Juk geriausi sprendimai teritorijų įprasminimui bus priimti tik bandymų ir analizės keliu, tuomet ir galėsime pasiekti geriausių rezultatų.

Papasakok, koks buvo Tavo kelias architektūros link.

Jau mokykloje žinojau, kad noriu būti architektė, todėl kryptingai to siekiau. Lankiau Alytaus dailės mokyklą, užsiėmimus Alytaus jaunimo centre. Taip pat 11-oje klasėje mokiausi Jaunojo architekto mokykloje Vilniuje. Į ją tekdavo važinėti savaitgaliais ir ruoštis stojamiesiems egzaminams į architektūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, kurioje sėkmingai pavyko gauti valstybės finansuojamas bakalauro studijas. Jas baigusi užpildžiau stojimo paraišką į magistro studijas VGTU, kuriame dėl gerų įvertinimų vėl gavau galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje. Eidama šiuo keliu randu naujų idėjų, papildau žinių bagažą, plečiu pasaulėžiūrą ir sampratą apie architektūrą.

Kaip manai, ar Lietuvoje yra pakankamai savirealizacijos galimybių architektams?

Mano nuomone, architektūra Lietuvoje yra nedrąsi ir apribota užsakovų, menko biudžeto. Tačiau galimybių savirealizacijai yra – turime puikių pavyzdžių, kad einame teisingu keliu. Juk seniau brėžiniai būdavo braižomi rankomis, vėliau pradėjome dirbti kompiuteriais, o dabar atsirado ir 3D projektavimas, BIM modeliavimas. Netgi turime galimybę su virtualios realybės akiniais vaikščioti po dar neįrengtą pastatą, taip jausti erdves, o ne tik žiūrėti į brėžinius. Džiugu, kad bėgant laikui formuojasi ir kitokia žmonių samprata apie architektūrą Lietuvoje: pastatas turi būti ne tik ekonomiškas, bet ir kokybiškas, dažnai norima modernių sprendimų ir geros architektūrinės vizijos.

Ar savo ateitį sieji su Alytumi?

Šiuo gyvenimo laikotarpiu savo ateitį sieju su Vilniumi, tačiau neaišku, kokia linkme keliai pasisuks vėliau. Alytus mane žavi savo ramybe, gamta, paprastu susisiekimu. Tikrai gera grįžti, bet nežinau, ar visam laikui.

Ar profesinėje srityje turi autoritetų, į kuriuos savo darbais norėtum lygiuotis?

Taip, architektė Zaha Hadid.

Kas tave įkvepia kurti?

Geros emocijos. Negaliu projektuoti, kai nėra nuotaikos. Kelionės, nes turiu galimybę pamatyti tikrai gerų architektūrinių kūrinių, kurie įkvepia. Teigiama aplinkinių nuomonė apie mano projektus – visada malonu būti įvertintai. Studijų metu įkvepia dėstytojai, jų pastabos. Taip pat kitų architektų patarimai, pastabos.

Kuris architektūrinis kūrinys Lietuvoje Tau patinka labiausiai?

Jų yra ne vienas. Vilniaus universiteto biblioteka – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, „Green Hall“ ir „Swedbank“ pastatai, statomas U219 Verslo centras.

Svajonių pastatas, kurį norėtum suprojektuoti?

Statinio funkcija nėra svarbi, tačiau norėčiau suprojektuoti pastatą, kuris kalbėtų mano vardu, ir žmonės dėl vienokių ar kitokių mano sukurto pastato ypatybių juo žavėtųsi. Norėčiau, kad pastato architektūra įkvėptų žmones domėtis, kas yra autorius. Nes turime žinomų architektų, kuriais žavimės dėl jų unikalių kūrybos vaisių. Tokia architekte norėčiau būti ir aš.

Šaltinis: „Alytaus naujienos“

Galerija

Panašios naujienos

Elsevier mokymai: mokslinių publikacijų rengimas, žurnalų pasirinkimas ir Scopus galimybės
Elsevier mokymai: mokslinių publikacijų rengimas, žurnalų pasirinkimas ir Scopus galimybės
Kviečiame VILNIUS TECH studentus, dėstytojus ir darbuotojus dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose mokymuose, kuriuos organizuoja Elsevier – vienas iš pasaulinių mokslinės literatūros leidybos ir informacinių sprendimų lyderių. Mokymų metu sužinosite, kaip sėkmingai publikuoti mokslinius tyrimus, pasirinkti tinkamiausią mokslo žurnalą, susipažinti su „Scopus“ vertinimo kriterijais ir efektyviai naudotis pažangiomis mokslinės informacijos paieškos galimybėmis.   Elsevier Author Workshop – How to Feel Confident on the Publishing Journey Data ir laikas: lapkričio 13 d. | 13:00 val. Mokymuose bus pristatytas visas mokslinių publikacijų rengimo ir publikavimo procesas – nuo tinkamo žurnalo pasirinkimo ir rankraščio parengimo iki recenzavimo bei redakcinių sprendimų. Taip pat bus aptariami mokslinių tyrimų etikos, publikavimo skaidrumo ir atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo klausimai, o dalyviai susipažins su „Elsevier“ siūlomais įrankiais ir ištekliais, padedančiais tyrėjams viso mokslinių tyrimų ciklo metu. Registracija   Editors Session with Elsevier Data ir laikas: lapkričio 18 d. | 11:30 val. Mokymų metu sužinosite, kaip „Scopus“ atrenka ir vertina į duomenų bazę įtraukiamus mokslo žurnalus, užtikrindama jų kokybę ir patikimumą. Bus pristatyti žurnalų vertinimo kriterijai, paraiškų teikimo procesas ir svarbiausia informacija mokslinių žurnalų redaktoriams, siekiantiems įtraukti leidinius į „Scopus“ duomenų bazę. Registracija   How to find the right journal; strategies and tools that can help authors Data ir laikas: lapkričio 24 d. | 11:30 val. Mokymuose bus aptariama, kaip pasirinkti tinkamiausią mokslo žurnalą savo publikacijai. Dalyviai susipažins su svarbiausiais žurnalų atrankos kriterijais, sužinos, kaip nustatyti savo srities pagrindinius leidinius, ir išmoks naudotis „Elsevier“ įrankiais, padedančiais priimti pagrįstus sprendimus dėl publikavimo. Registracija   Mastering Scopus Advanced Search Data ir laikas: lapkričio 26 d. | 11:30 val. Mokymuose bus pristatomos pažangios „Scopus“ paieškos galimybės, leidžiančios kurti tikslias ir sudėtingas užklausas naudojant papildomus paieškos laukus bei operatorius. Dalyviai sužinos, kaip efektyviai struktūruoti paieškas, išnaudoti išplėstines duomenų bazės funkcijas ir greičiau rasti reikiamą mokslinę informaciją. Registracija
Plačiau
VILNIUS TECH prisideda prie virtualiosios produkcijos mokymo metodikų kūrimo Europoje
VILNIUS TECH prisideda prie virtualiosios produkcijos mokymo metodikų kūrimo Europoje
Nuo Holivudo filmų iki kompiuterinių žaidimų kūrimo – virtualiosios produkcijos (angl. Virtual Production) technologijos šiandien sparčiai keičia kūrybinių industrijų procesus. Siekdami užtikrinti, kad šios technologijos būtų efektyviai integruojamos į studijų procesą, VILNIUS TECH Grafinių sistemų katedros dėstytojai ir studentai dalyvavo tarptautinio projekto VPSN 2.0 (Virtual Production Studio Network 2) kūrybinėse dirbtuvėse Nyderlanduose. VPSN 2.0 yra tarptautinis edukacinis ir mokslinių tyrimų projektas, vienijantis penkias Europos aukštojo mokslo institucijas: VILNIUS TECH (Lietuva), Breda University of Applied Sciences (Nyderlandai), The Animation Workshop (Danija), Howest University of Applied Sciences (Belgija) ir Hamm-Lippstadt University of Applied Sciences (Vokietija). Pagrindinis projekto tikslas – kurti ir tobulinti studijų metodikas, leidžiančias efektyviai integruoti virtualiosios produkcijos technologijas į aukštojo mokslo programas. Kūrybinės dirbtuvės ir pažangios virtualiosios produkcijos technologijos 2026 m. gegužės ir spalio mėnesiais Bredos taikomųjų mokslų universitete surengtos dvejos tarptautinės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu projekto dalyviai praktiškai išbandė įvairias virtualiosios produkcijos technologijas. Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijos vedėjas Ernestas Čepulionis pasakoja, kad dirbtuvių metu buvo kuriamos virtualios filmavimo aplinkos, pasitelkiant pažangiausius šiuolaikinius įrankius: „Naudojant „Unreal Engine“ žaidimų variklį buvo kuriamos trimatės scenos, objektai ir jų animacijos, o visa virtuali aplinka realiuoju laiku transliuojama į LED ekranus. MoCap technologija leido dinamiškai pritaikyti vaizdą pagal realios kameros judesius, o „Gaussian Splatting“ technologija ir generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimai suteikė galimybę kurti itin realistiškas skaitmenines filmavimo aplinkas.“ Tokiu būdu projekto dalyviai ne tik susipažino su naujausiais technologiniais sprendimais, bet ir vertino jų potencialą rengiant būsimus kūrybinių technologijų, medijų ir audiovizualinio turinio specialistus. Tarptautinis bendradarbiavimas ir bendras kūrybinis projektas Pirmosiose kūrybinėse dirbtuvėse VILNIUS TECH atstovavo FMF Grafinių sistemų katedros docentas dr. Tomas Mitkus ir Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijos vedėjas Ernestas Čepulionis. Kartu su dėstytojais iš partnerinių universitetų jie įgyvendino bendrą kūrybinį projektą, kurio rezultatu tapo trumpametražis filmas. Dirbdami tarptautinėse komandose dalyviai ne tik išbandė įvairias virtualiosios produkcijos technologijas, bet ir analizavo jų pritaikymo galimybes studijose. Pasibaigus praktinei dirbtuvių daliai, projekto partneriai diskutavo, kaip šias technologijas ir darbo metodus integruoti į skirtingų universitetų studijų programas. Viena svarbiausių išvadų – virtualiosios produkcijos specialistams nepakanka vien technologinių žinių. Ne mažiau svarbūs gebėjimai dirbti komandoje, komunikuoti su įvairių sričių specialistais bei prisitaikyti prie nuolat kintančių kūrybinių ir technologinių procesų. Studentų kūrybiškumo ir kompetencijų ugdymas 2026 m. spalį vykusiose dirbtuvėse pagrindinis dėmesys buvo skirtas studentų kūrybiniams projektams. Kiekviena institucija delegavo po vieną dėstytoją ir du studentus, kurie tarptautinėse komandose kūrė projektus pasitelkdami anksčiau išbandytas virtualiosios produkcijos technologijas. Dėstytojai stebėjo kūrybinį procesą ir vertino, kaip studentai geba suprasti technologijų veikimo principus, taikyti juos praktikoje bei išnaudoti kūrybines galimybes. Kartu buvo analizuojama, kokie mokymo metodai ir praktinių užduočių formatai geriausiai padeda ugdyti šiai industrijai reikalingas kompetencijas. Kaip projektas prisidės prie studijų kokybės gerinimo? Abiejų kūrybinių dirbtuvių metu sukaupta patirtis ir surinkti tyrimų duomenys bus naudojami kuriant ir tobulinant virtualiosios produkcijos mokymo metodikas. Projekto rezultatai padės universitetams dalytis gerąja patirtimi, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir efektyviau integruoti virtualiosios produkcijos technologijas į Europos aukštojo mokslo studijas. Projektas VPSN 2.0 ne tik stiprina tarptautinį universitetų bendradarbiavimą, bet ir padeda užtikrinti, kad VILNIUS TECH studentai studijų metu susipažintų su pažangiausiomis virtualiosios produkcijos technologijomis bei įgytų kompetencijas, kurios vis dažniau tampa kūrybinių industrijų standartu. Daugiau informacijos apie VPSN 2.0 projektą ir jo veiklas galima rasti projekto interneto svetainėje: https://www.vpstudionetwork.com/vpsn-2-0-train-the-trainer/ Su kūrybinių dirbtuvių rezultatais ir trumpametražio filmo kūrimo užkulisiais galima susipažinti vaizdo įraše: https://youtu.be/M3rZpcM5sgs Straipsnį paruošė Fundamentinių mokslų fakulteto komunikacijos prodekanas dr. Tautvydas Kvietkauskas. Straipsnis parengtas pagal Grafinių sistemų katedros docento dr. Tomo Mitkaus ir Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijos vedėjo Ernesto Čepulionio pateiktą informaciją. 
Plačiau