Skaitmeniniai ženkliukai – pasaulyje vis plačiau taikoma technologija, leidžianti atpažinti ir pripažinti įvairiapusį asmenybės tobulėjimą. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) skaitmeninių ženkliukų sistemos plėtros vadovės doc. dr. Ingridos Leščauskienės, ši technologija universitetams padeda atpažinti aktyviausius studentus, o jauniesiems ateities kūrėjams – registruoti savo neformalaus tobulėjimo veiklas, geriau pažinti save bei savo stipriąsias puses.
Pabaigęs studijas, studentas gauna universiteto patvirintą skaitmeninį sertifikatą, detalizuojantį, už kokias veiklas buvo gauti skaitmeniniai ženkliukai, ir kokias esmines kompetencijas studentas ugdė. Šis sertifikatas gali padėti potencialiam darbdaviui susidaryti geresnį įspūdį apie jaunąjį specialistą bei geriau susipažinti su jo gebėjimais ir interesais.
Tam, kad jaunieji kūrėjai būtų labiau paskatinti įsitraukti į universitete vykstančias veiklas, VILNIUS TECH Alumnų klubo valdyba įsteigė vienkartinę 500 eurų stipendiją aktyviausiam universiteto skaitmeninių ženkliukų sistemos dalyviui. „Gravity“ Karjeros dienos metu ji buvo įteikta I kurso Elektronikos inžinerijos studentui Renaldui Badikoniui, kuris aktyvus studentų atstovybės veiklose, savanoriauja universiteto renginiuose, pristato jį mokiniams, dalyvauja kviestinių svečių paskaitose.
„Alumnų valdybos vienkartinės stipendijos įsteigimas aktyviausiam skaitmeninių ženkliukų sistemos dalyviui – tai ne tik konkretaus studento įvertinimas, bet ir paskatinimas kitiems augti, tobulėti ir aktyviai dalyvauti VILNIUS TECH organizuojamose veiklose“, – patikino VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška.
Kokių kompetencijų reikia darbuotojui?
Karjeros dienos metu apie kintančią darbo rinką ir geidžiamiausius kietuosius bei minkštuosius būsimų darbuotojų įgūdžius diskutavo ir „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška,„Ignitis grupė“ programos „#EnergySmartSTART“ vadove Giedrės Žlibiniene ir Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos projektų vadovas Ričardas Jaščemskas.
„Energetikos sektorius susiduria su dideliu darbuotojų trūkumo iššūkiu, tad specifinės žinios ir inžinerinis išsilavinimas darbinantis šioje įmonėje yra prioritetas. Vis tik, neturime prabangos vertinti darbo ieškančiųjų minkštųjų įgūdžių, tačiau kitose specialybėse, tai tikrai svarbu“, – formalaus išsilavinimo svarbą pabrėžė „Ignitis grupės“ atstovė G. Žlibinienė.
Tarp svarbiausių ateities kompetencijų diskusijos dalyvė įvardijo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir lyderystę.
Kūrybiškumo svarbą išskyrė ir transporto sektoriaus atstovas, „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška.
„Turėti techninį išsilavinimą yra gerai, bet kūrybiškumas yra pagrindinis progreso variklis ir prioritetas. Todėl žmonės, kurie mąsto kūrybiškai, yra daugiau nei laukiami pas mus“, – tvirtino pašnekovas.
Jis taip pat pridūrė, kad aktyvus dalyvavimas universiteto veiklose padeda atpažinti aktyvius ir drąsius kandidatus, o oficialus sertifikatas – svarus to įrodymas.
„Aktyviai veikdami ir rinkdami skaitmeninius ženkliukus, turintys mažai arba visai neturintys darbo patirties, jauni žmonės gali išsiskirti ir parodyti savo privalumus ir sėkmingai startuoti savo karjeros pasirinkimuose“, – atkreipė dėmesį VILNIUS TECH alumnų klubo prezidentas D. Snieška.
Diskusijos dalyviai taip pat dalinosi įžvalgomis apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) paveiks darbo bei kitas rinkas. Pavyzdžiui, jo atsiradimas labai paveikė Lietuvos kompiuterinių žaidimų industriją.
„Žmogaus gebėjimas kurti ir mąstyti išliks vertingas net ir patobulėjus dirbtiniam intelektui, tačiau gebėjimas naudotis DI technologijomis ateityje bus ypač reikalingas“, – svarstė R. Jaščemskas. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovas taip pat prisiminė vieną pastaruoju metu vis dažniau girdimą mintį, jog dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, tačiau žmonės, kurie moka naudotis dirbtiniu intelektu, pakeis tuos, kurie to nemoka.
Galerija
