Menų inkubatorių veikla dar daugeliui visuomenės narių kelia papildomų klausimų virtinę. Todėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus glaustai apžvelgia menų inkubatorių fenomeną ir jo vietą kūrybinių industrijų lauke.
Tekstą parengė doc. dr. Remigijus Venckus
Kūrybinių industrijų idėja kilo Didžiojoje Britanijoje, o nuo 1998 m. kūrybinės industrijos tapo vienu iš valstybės politikos prioritetų bei kai kurių vietinės miesto politikos formavimo veiksnių. Kūrybinių industrijų idėja turi glaudų ryšį ir svarbą tiek kultūros, tiek ekonomikos vystymosi eigoje.
Kita vertus, galima sakyti, kad kultūrą ir ekonomiką tarpusavyje sujungia kūrybinės industrijos. Ekonominės krizės nėra vien tik visuotinis prakeiksmas, jos greičiau gali būti suvokiamos kaip palankios terpės kūrybinėms industrijoms plisti.
Kūrybinių industrijų atsiradimo sąlyga yra nestabili arba nepakankamai efektyvi ekonomika ir prastas ekonominis lygis. Taigi ekonominė krizė yra naujo posūkio kūrybinėse industrijose pradžia. Didžiojoje Britanijoje ji prasidėjo dėl pigesnės darbo jėgos Rytuose. Pramonė traukėsi į Rytus. Atsirado didžiųjų pramoninių miestų perprofiliavimo / restruktūrizavimo poreikis. Prekiauti tapo įmanoma kūrybiniais arba intelektualiais produktais, tokiais kaip, pavyzdžiui, multimedija, dizainas ir technologija.
Tačiau kūrybinių industrijų prekyba pirmiausia remiasi tiesioginiu kultūros resursų (iš)naudojimu. Kultūrinės industrijos yra veikla, kurios pradžia yra sąlygojama kūrybingumo nuovokos arba talento. Vyksta kūrimas ir eksploatacija intelektualinės nuosavybės.
Kūrybinį sektorių sudaro reklama, architektūra, meninis ir antikvarinis turgus, amatai, dizainas, mada, kino, televizija, vaizdo ir radijo pramonė, programavimas (programinė įranga), atlikėjų menas, leidyba. Visos šios veiklos ir pasiekti produktai daro didelį poveikį socialinei erdvei ir vartotojų visuomenei.
Dėl to kūrybiškumas čia ypač svarbus ir yra veikiantis kiekvieną visuomenės narį. Kūrybinė ekonomika leidžia naujoviškai pažvelgti į jau pažįstamus reiškinius. Kūrybinėje ekonomikoje svarbūs yra kūrybingi, talentingi ir meninį suvokimą turintys žmonės. Meno inkubatorių sėkminga veikla yra vienas iš kūrybinės industrijos sėkmės ženklų.
Menų inkubatoriuose vienas arti kito veikiantys menininkai anksčiau ar vėliau pasiduoda vienas kito veiklos, kaip bendro ryšio ir tikslo išgryninimo, ir vėlesnio plėtojimo, projektui. Taigi gimsta bendros ir išskirtinės tendencijos, kurios ir paverčia kūrybines industrijas įdomiu ir patraukliu reiškiniu. Kolektyvinė veikla yra ir kolektyvinis vartojimas konkuruoja su oficialiais miesto valdžios steigtais įvairių sričių centrais.
Miestas turi sąmoningai formuoti kultūrinių industrijų prioritetą bei suformuoti instrumentus, padedančius kūrybinėms industrijoms plisti – paramos sistema, maži ir greiti kreditai, investiciniai fondai bei specialistų konsultacijos. Specialūs agentai atlieka ryšį tarp miesto valdžios ir kūrybinėms industrijoms atstovaujančių menų inkubatorių.
Technoparkai nuo menų inkubatorių skiriasi tuo, kad jų idėjų pagrindas yra technokratinis suvokimas, būdingas postindustrinei visuomenei. Technoparkai kuriasi tuščioje, neapgyvendintoje erdvėje. Jie į savo veiklą įjungia stambius mokslinius ir pramoninius vienetus.
Menų inkubatoriai jungia smulkius kūrėjus. Jie veikia kaip būtini ir neeliminuoti miesto kultūros kraštovaizdį keičiantys ingredientai. Taigi, dėl šio priežasties menų inkubatorių vystymas gali virsti net prioritetu socialinėje-ekonominėje politikoje.
Anksčiau mokslas tapo stambiu elementu, progresyviai veikiančiu industrinę revoliuciją. Šiuo metu postindustriniu varikliu, vedančiu į progresą, virsta kultūra ir ją puoselėjantys menų inkubatoriai. Postindustrinio pasaulio skirtumų ašimi tampa tarpdisciplininis kūrybiškumas.
Kūrybinės industrijos taip pat sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą bei palaipsniui išsprendžia neturtingųjų rajonų problemas. Erdvės tampa reprezentacinės, atsiranda miestietiška infrastruktūra bei rajono savitas veidas, kultūrinė veikla tampa tradicija.
Ilgainiui nekilnojamo turto kainos ima augti ir į šią erdvę integruojasi labiau konservatyvios stambios kompanijos.
Pastebėtina, kad šiuolaikinis kūrybines industrijas suvokiantis žmogus pirmiausia mini kaip jų veiklos faktorių ir sritį multimedijos-audivizualinius produktus, dizainą, architektūros sprendimus ir galiausiai paskutinėje vietoje iškelia tradicinius liaudies amatus, jų išlaikymo svarbą.
Tačiau iš esmės svarbiausia yra tai, kas plėtojama ir kuriama šiandien ir kur veda šiandienos kūryba.
Būtent šiandienos kūrybos pozicijas ir padeda sutvirtinti menų inkubatoriai.
Visą tekstą galima paskaityti ČIA
Tekstas publikuotas „Šiaulių naujienose“
Galerija
