Kviečiame registruotis į Jūros šventės eiseną

Milijonai gerbėjų laukia muzikos žvaigždės koncerto. Milijonai pirkėjų seka savo „Temu“ siuntas. Milijonai žmonių kasmet nekantriai laukia naujojo „iPhone“ pasirodymo. Nors šie dalykai atrodo visiškai skirtingi, juos vienija vienas bendras vardiklis – nė vienas jų negalėtų įvykti be verslo logistikos specialistų. Kai Taylor Swift pradeda koncertinį turą, kartu keliauja ne tik atlikėja ir muzikantai. Keliauja scenos konstrukcijos, ekranai, apšvietimo sistemos, garso įranga ir šimtai žmonių, kurių darbas užtikrina, kad renginys prasidėtų numatytu laiku. Kai „Apple“ pristato naują „iPhone“, milijonai telefonų turi pasiekti parduotuves skirtinguose pasaulio žemynuose beveik tuo pačiu metu. Kai „Temu“ pirkėjas paspaudžia mygtuką „Pirkti“, prasideda sudėtingas procesas, jungiantis gamintojus, paskirstymo centrus ir klientus visame pasaulyje. Daugumai žmonių visa tai atrodo savaime suprantama. Tačiau už kiekvieno tokio rezultato slypi šimtai sprendimų, kuriuos reikia priimti dar gerokai prieš įvykstant koncertui, pasirodant naujam produktui ar klientui gaunant siuntą. „Dažnai logistika vis dar siejama tik su prekių judėjimu, tačiau iš tikrųjų tai yra kur kas daugiau. Verslo logistika apima procesų planavimą, išteklių valdymą, rizikų vertinimą ir sprendimų priėmimą. Būtent todėl ji yra viena svarbiausių šiuolaikinio verslo sričių“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. [caption id="attachment_54625" align="alignnone" width="1200"] Ieva Meidutė-Kavaliauskienė[/caption] Įsivaizduokite, kad jums patikėta užduotis organizuoti pasaulinį koncertinį turą. Reikia užtikrinti, kad įranga laiku pasiektų kitą šalį, būtų gauti visi reikalingi leidimai, darbuotojų komandos žinotų savo užduotis, o dešimtys tarpusavyje susijusių veiklų vyktų tiksliai pagal planą. Kitą dieną tenka spręsti visai kitokį iššūkį – kaip užtikrinti, kad naujo produkto pristatymas vienu metu įvyktų dešimtyse pasaulio rinkų. Dar po savaitės reikia reaguoti į netikėtus pokyčius ir perplanuoti procesus taip, kad klientai jų net nepajustų. Būtent todėl verslo logistika retai būna monotoniška. Kiekvienas projektas, kiekviena situacija ir kiekviena diena gali atnešti naujų užduočių. „Daugelis nustemba sužinoję, kokia dinamiška yra verslo logistika. Vieną dieną tenka analizuoti duomenis ir planuoti procesus, kitą – spręsti netikėtas problemas ar koordinuoti daugybės žmonių veiklą. Šios profesijos atstovams nuolat tenka mokytis, prisitaikyti ir ieškoti sprendimų“, – teigia prof. dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė. Dažnai įsivaizduojama, kad logistika susijusi tik su prekių judėjimu. Tačiau šiandien verslo logistikos specialistai dirba su duomenų analize, skaitmeniniais sprendimais, tarptautiniais projektais, rizikų valdymu ir strateginiu planavimu. Jie dalyvauja sprendimuose, nuo kurių priklauso milijoninės vertės projektų sėkmė. Neatsitiktinai šioje srityje ypač vertinami žmonės, kurie mėgsta analizuoti situacijas, matyti platesnį vaizdą ir ieškoti sprendimų. Tai profesija tiems, kuriems įdomu suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet ir kodėl tai vyksta. „Galbūt būtent todėl verslo logistika šiandien traukia žmones, kurie nemėgsta rutinos. Žmones, kuriems įdomu ne tik stebėti, kaip veikia pasaulis, bet ir suprasti, kokie procesai leidžia jam veikti. Kai kitą kartą stebėsite pasaulinio masto koncertą, lauksite naujo telefono pristatymo ar seksite siuntos kelionę kitame pasaulio krašte, verta prisiminti, kad už viso to slypi ne tik technologijos. Už to stovi žmonės, kurių darbas – suderinti šimtus sprendimų taip, kad milijonams kitų viskas atrodytų paprasta“, – sako prof. dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė. Domiesi verslo logistika? Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Verslo logistikos studijų programą čia.

Birželio 15 d. Verslo vadybos studijų programos studentės Dovilė Kuklytė ir Diana Sadovska, prof. Renata Korsakienė ir doktorantė Emilija Webster  turėjo galimybę dalyvauti mišrioje intensyvioje programoje „Žmogiškieji veiksniai ir ergonomika efektyviam ir sveikam mokymuisi bei darbo aplinkai“, kurią organizavo Latvijos universiteto Žmogiškųjų veiksnių ir darbo aplinkos katedra. Programa subūrė akademikus, tyrėjus, praktikus ir studentus iš įvairių šalių diskutuoti apie šiandienos organizacijoms ir švietimo institucijoms aktualius iššūkius bei galimybes. Dalyviai gilinosi į darbo etikos problemas, psichosocialinės rizikos vertinimą, atsparumo stresui stiprinimą, žmogiškųjų veiksnių vaidmenį organizacijose bei sparčiai augančią dirbtinio intelekto įtaką mokymosi ir darbo aplinkai. Viena įsimintiniausių programos patirčių – vizitas į „Rīgas Satiksme“, kur buvo galima iš arti susipažinti su viešojo transporto sistemos valdymu, miesto infrastruktūros organizavimu bei ergonomikos, saugos ir organizacinių procesų sprendimais praktikoje. Dalyviai galėjo bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, dalintis patirtimis, vyko studentų projektų pristatymai ir diskusijos apie ateities tyrimų kryptis. Tokie tarptautiniai mainai ne tik praplečia profesinį akiratį, bet ir tampa naujų mokslinių bei praktinių iniciatyvų pradžia. Ši patirtis dar kartą priminė, kad darbuotojų gerovė, ergonomika, psichologinis saugumas ir atsakingas technologijų taikymas tampa vienais svarbiausių veiksnių kuriant tvarias organizacijas ateityje. Nuoširdžiai dėkojame prof. Henrijs Kalkis, Velta Skolmeistere ir kitiems organizatoriams, lektoriams ir visiems programos dalyviams už įkvepiančią patirtį, vertingas įžvalgas ir galimybę kartu kurti sveikesnę, saugesnę ir efektyvesnę mokymosi bei darbo aplinką.