Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, turbūt daugelis susimąsto, ką jiems reiškia Laisvė ir Tėvynė, ką darytų, jei iškiltų grėsmė.
Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto (SF) doktorantas ir lektorius Povilas Dabrila, kilus šiems klausimams, iškart prisijungė prie Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) ir davė priesaiką Tėvynei. Kviečiame iš arčiau susipažinti su jaunuoju mokslininku ir karo mokslų studentu.
Paskatino karas kaimynystėje
Kaip ir daugelį kitų, jaunąjį mokslininką suskubti prisijungti prie karo tarnybos paskatino agresorės Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje, tačiau ši mintis buvo aplankiusi lektorių ir anksčiau.
„Į mokymus mėginau užsirašyti ir po Krymo okupacijos 2014 metais, tačiau visos vietos jau buvo užimtos. Tuomet pasinėriau į mokslus, karjerą. Vis tik, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., vėl susimąsčiau, kad nesu pasiruošęs nei ginti, nei gintis, neturiu tam įgūdžių, tad vėl pateikiau prašymą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai“, – pasakoja P. Dabrila.
JKVM, pasak lektoriaus, pasirodė puiki galimybė gilintis į karybą, išmokti valdyti ginklą ir apginti kitus, nenutraukiant studijų ar darboVILNIUS TECH ketvirtojo kurso doktorantas pasakoja, jog mokslai karo akademijoje bei doktorantūroje skiriasi – kariniai mokymai yra labai struktūruoti, turintys aiškią dienotvarkę, todėl iš dalies jų metu galima pailsėti nuo studijų universitete.
„Jauno mokslininko kelyje yra daug galvosūkių ir nežinomybės, todėl klaidžioji, nežinai, ką ir kaip toliau daryt, o kariuomenė suteikia struktūrą, nišą, kur dalykai pateikiami konkrečiai“, – palygina Skaitmeninės statybos lektorius.
Karo mokslai sudėliojo viską į vietas
Pasak P. Dabrilos, dar vienas tokios struktūruotos tvarkos privalumas – aiškiai sudėliotos sąvokos, įvardinti prieš tai tik nujausti dalykai. Be elementarių žinių apie ginklus ar žygiavimą, lektoriai kalba ir apie lyderystę, vado savybes.
„Dažnai mes iš savo patirties, ar iš aplinkinių tam tikrus dalykus žinome lyg ir intuityviai, bet ne iki galo tiksliai ar aiškiai. Prireikus, nesugebėtume jų pakartoti ar panaudoti tiksliai taip, kaip turėtume. Todėl vertinga net ir žinomas tiesas išgirsti išdėstytas struktūruotai. Tai padeda susitvarkyti jau žinomus faktus, susidėlioti viską į lentynėles“, – dalijasi karo mokslų pirmakursis P. Dabrila.
Mokymuose įdomiausia – karo inžinerija
Kaip inžinieriui, P. Dabrilai gilinantis į karybą įdomiausios įvairios inžinerinės technologijos – įtvirtinimai, minos, persikėlimo įrenginiai…
„Turbūt kiekvienas labai natūraliai ir sieja tarnavimą kariuomenėje su savo profesinėmis žiniomis. Labai įdomu pamatyti, kaip tavo specialybę kariuomenė traktuoja per funkcinę prizmę. Karyboje jie mato labai konkretų tikslą, panaudojimo būdą, o tu, kaip civilis, esi pratęs matyti savo mokslo ar studijų sritį platesniame kontekste. Todėl įdomu pažvelgti kitaip ir pačiam viską išbandyti“, – sako jaunasis mokslininkas.
P. Dabrila džiaugiasi ir tuo, jog akademija suteikia galimybes tobulėti fiziškai. Nors karyboje fizinis pasirengimas labai svarbus, tačiau studijuojant JKVM kiekvienam suteikiama galimybė tobulėti papildomai, mat šių mokymų programa sudėliota trejiems metams taip, kad beveik kiekvienas, net ir nesportavęs anksčiau, galėtų įgauti fizinę formą ir, jei reikia, pasivyti kitus.
Būti naudingiausiu savo vietoje
Baigęs studijas universitete, o vėliau ir JKVM, P. Dabrila ketina likti savo profesinėje srityje ir toliau gilinti žinias. „Man patinka generolo Jono Kronkaičio citata: žmogus turi būti ten, kur yra naudingiausias. Tad kol kas naudingiausias ir geriausiai jaučiuosi, gilindamasis į savo mokslo sritį ir žinias, kurias įgijau universitete. Žinoma, niekada negali žinoti, kas laukia ateityje.“
Tekstą parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.
Nuotraukos Alekso Jauniaus ir P.Dabrilos asmeninio archyvo.
Galerija
