Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Europos šeimoje“: šiuolaikinių Europos rašytojų knygos bibliotekoje

Balandžio 24, 2024
Europos literatūra garsėja savo giliais siužetais, įdomiais personažais ir išskirtiniu stiliumi, o modernios literatūros pasaulyje yra daugybė talentingų autorių. Minint Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojamą Nacionalinę Lietuvos Bibliotekų Savaitę, kurios tema „Europos šeimoje“, pristatome šiuolaikinių Europos rašytojų knygas. Leidinius galima rasti ir užsakyti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje https://vb.vilniustech.lt

Kiekvienas iš šių kūrinių pasižymi unikaliu siužetu, giliomis temomis ir ypatingu autoriaus stiliumi, kuris traukia skaitytojų dėmesį. Šie literatūros šedevrai atskleidžia skirtingas kultūrines, socialines ir filosofines perspektyvas.

 
   
 
Tokarczuk, O. (2020). Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus: romanas (Trečias leidimas.). Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.  

Tokarczuk yra garsi Lenkijos rašytoja, laimėjusi Nobelio literatūros premiją. Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus seka senos moters Janinos Duszejko gyvenimą, susiduriančią su paslaptingomis žudynėmis jos užmiestyje. Tokarczuk sugebėjo sukurti giluminį pasaulį, kuris įtraukia skaitytojus į klausimus apie gamtos ryšį su žmogumi ir gyvenimo prasmę. Tai ne tik kriminalinis romanas, bet ir filosofinis kūrinys, kuris ragina apmąstyti egzistencinius klausimus.

 
Kundera, M. (2005). Nepakeliama būties lengvybė: romanas (2-oji patais. laida.). Tyto alba.

Nepakeliama būties lengvybė yra garsusis romanų autorius Milan Kundera, išleistas 1984 m. Tai yra vienas iš jo žymiausių kūrinių, kuris iškilo kaip svarbus postmodernizmo kūrinys. Kunderos romaną veikia pagrindiniai veikėjai Tomas, Tereza, ir Sabina kurių gyvenimai susipina ir atskleidžia gyvybės, meilės ir laisvės temą komunistiniame Čekoslovakijos kontekste.
Knyga tyrinėja būties temą ir mūsų gyvenimo pasirinkimus bei pasekmes. Ji pabrėžia nežinios ir pasikartojančių veiksmų svarbą, kartu su laisvės, atsitiktinumo ir egzistencinio nerimo sąvokomis. Kunderos stilius pasižymi gilia filosofine analize, poetišku kalbos stiliumi ir stipriu psichologiniu pobūdžiu.
"Nepakeliama būties lengvybė" tapo tarptautiniu bestseleriu ir pelnė daugybę apdovanojimų. Tai įtaigus kūrinys, kuris iškelia svarbius klausimus apie gyvenimo prasmę ir žmogaus būties prigimtį.

 
Saramago, J. (2007). Rikardo Rejišo mirties metai: romanas. Alma littera. 

Saramago yra portugalų rašytojas, kurio kūryba išsiskiria unikaliu stiliaus ir pasaulėžiūros deriniu.
Ši knyga pristato fantastinį pasaulį, kuriame staiga mirtingumas nustoja egzistuoti. Žmonės pradeda gyventi be galimybės mirti, o tai sukelia įvairių socialinių ir etinių problemų atsiradimą. Kūrinys nagrinėja gyvenimo, mirties, laiko ir žmogiškumo temas, kurdamas įdomų ir kartu šmaikštų naratyvą.
Saramago romanuose dažnai naudoja sakinio struktūros netradicinius aspektus, tokie kaip ilgi sakinių vyksmai ir dialogų formatas, kuris srautas panašus į monologą. Tai padeda sukurti skirtingą naratyvinį toną ir skatina skaitytoją giliau įsitraukti į įvykių eigą.
Rikardo Rejišo mirties metai yra ne tik romanas apie mirtį, bet ir įžvalgus kūrinys apie gyvenimo prasmę ir žmogiškąją būtį. Tai įdomus skaitymas tiems, kurie ieško nekonvencinių ir provokuojančių idėjų apie gyvenimą ir mirtį.

 
Süskind, P. (2004). Kvepalai: vieno žudiko istorija : romanas. Alma littera. 

Kvepalai: vieno žudiko istorijaypaatingas literatūros kūrinys, kuris iškilo kaip vienas iš svarbiausių Vokietijos literatūros klasikų.
Knygoje stebimas pagrindinio veikėjo, Jean-Baptiste Grenouille, kelias nuo kūdikio iki suaugusiojo ir jo siekis sukurti tobulą kvapą. Grenouille turi išskirtinį, bet negailestingą gabumą identifikuoti, sumaišyti ir pagaminti kvepalus. Jo paieškos veda į paslaptingą ir kartais siaubingą pasaulį, o jis pats tampa vienu iš labiausiai nepamirštamų literatūros personažų.
Süskindas meistriškai aprašo XVIII amžiaus Prancūzijos atmosferą ir pristato neįprastą, bet įtraukiantį siužetą, kuriame kiekvienas kvapas yra svarbus detalis. Kūrinys tyrinėja temas apie pažinimą, gyvybės prasmę ir žmogiškąją prigimtį.
Kvepalai: vieno žudiko istorijapelnė didelį tarptautinį pripažinimą ir tapo vienu iš labiausiai diskutuotų literatūros kūrinių. Tai intensyvus ir provokuojantis skaitymas, kuris neabejotinai palieka gilų įspūdį skaitytojams.

 

Ferrante, E. (2017). Naujoji pavardė. Alma littera. 

Elena Ferrante yra italų rašytoja, garsėjanti savo autentišku stiliumi ir gyvomis, kompleksiškomis personažų portretais.
Romanas „Naujoji pavardė“  yra antroji knyga iš „Napolio kvarteto“, kuris susideda iš keturių romanų apie draugystę ir gyvenimo Italijos pietuose.
Knygoje stebima Lenù ir Lila draugystė, kurios šaknys giliai susietos su nusikaltimu, politika ir socialinėmis klasėmis. Ferrante kelia klausimus apie moterų tapatumą, santykius ir siekius, tai yra tikra epinė saga apie draugystės ir individualybės kaitą.
„Naujoji pavardė“ tęsia Lenù ir Lilos gyvenimo istoriją, sukeliant įvairius jausmus, nuo susidomėjimo iki empatijos. Ferrante stilius yra įtraukiantis ir giluminis, sukurdama realistišką aplinką ir įdomius veikėjus, kurie tampa skaitytojams artimi ir įsimintini."

 

Bernhard, T. (1999). Grimzdėjas: romanas. Alma littera.

Bernhardo kūryba dažnai kelia klausimus apie žmogaus egzistenciją ir psichologiją, o jo stilius būna išskirtinis ir kartais provokuojantis. 
Grimmzejus garsusis jo autobiografinis romanas, išleistas 1975 m. Tai intensyvus ir provokuojantis kūrinys, kuriame autorius atvirai ir nesilaiko konvencijų. Tai stebi vieno vardo rašytojo pasakojimą apie savo santykius su tėvu ir jo mirtimi. Veikėjas analizuoja savo jausmus, prisiminimus ir suvokimus apie praeitį, tuo pačiu kritikuodamas Austrijos visuomenę, kultūrą ir visuotinį žmogiškumą.Bernhardo stilius garsėja savo išradingumu ir ryškiomis introspektyvomis, kartu su aštriu kritiniu požiūriu į socialinius ir politinius reiškinius. Grimmzejus yra vienas iš Bernhardo žymiausių kūrinių, kuris giliai įstrigęs skaitytojų atmintyje kaip įtaigus literatūrinis peizažas.
 

 
Aramburu, F. (2019). Patria: [romanas]. Alma littera. 

Šis romanas aptaria Baskų konflikto tematiką Ispanijoje ir jos įtaką žmonių gyvenimui.
Knygoje stebima du Baskų šeimos draugus, kurių gyvenimas drastiškai pasikeičia dėl ETA veiklos. Viena šeima pritaria ETA separatistinėms idėjoms, o kita kenčia nuo organizacijos smurto padarinių. Patria išplėtoja temas apie šeimą, draugystę, atmintį ir atsakomybę.
Aramburu romane atskleidžia asmeninius, emocinius ir psichologinius veiksnius, kurie skatina žmones prisijungti prie teroristinės organizacijos arba jai priešintis. Jo kūryba sugeba sugesti skaitytojus į Baskų šalies sudėtingą ir įtemptą politinį bei socialinį kontekstą.
Patria sulaukė didelio tarptautinio pripažinimo ir tapo bestseleriu, taip pat buvo pritaikyta televizijos serialo forma. Tai galingas ir įtaigus romanas, kuris ne tik atskleidžia Baskų konflikto gilumą, bet ir nagrinėja žmogiškąją būtį, moralinius sprendimus ir atsakomybę.

 
Handke, Peter, & Katkus, Laurynas. (2000). Tamsią naktį išėjau iš tylių namų: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 

Peteris Handke, 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas, yra vienas iš talentingiausių ir garsiausių Austrijos pokario rašytojų. Jo kūrybos bibliografijoje, įskaitant romanus, apsakymus, esė ir pjeses, yra kūrinys "Tamsią naktį išėjau iš tylių namų", kuris laikomas vienu gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių jo darbų. Šiame kūrinyje vaistininkas iš nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo patenka į keistą nuotykį, prarandamas kalbos dovaną po smūgio į galvą. Šis įvykis paskatina jį palikti senąjį gyvenimą ir leistis į kelionę vakarų link Alpių su dviem keliauninkais – poetais ir slidininku. Jo kelionės metu jis susiduria su daugybe keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių įvykių, padedančių jam pažinti save.

 
 
Barnes, J. (2017). Laiko triukšmas: romanas. Baltų lankų leidyba.

Barnes kūryboje daug dėmesio skiriama atminties, laiko ir praeities temoms, o jo stilius būna rafinuotas ir subtilus. 
Laiko triukšmas yra romanų autorius Julian Barnes, išleistas 2016 m. Šis romanas yra įkvėptas Rusijos kompozitoriaus Dmitrijos Šostakovičiaus gyvenimo ir darbų.
Knygoje stebimas Šostakovičiaus gyvenimas sovietinės erdvės viduryje, kur jis susiduria su totalitarinio režimo spaudimu, kuriame menininkai buvo prievarta priversti prisitaikyti prie valdžios reikalavimų. Barnesas atkreipia dėmesį į moralinius ir etinius dilemas, su kuriais susiduria menininkai, kuriems teko gyventi diktatorių valdomoje šalyje.
Šis romanas yra ne tik istorinis portretas apie vieną iš didžiausių XX a. kompozitorių, bet ir plačiau nagrinėja menininko vaidmenį visuomenėje, kai politiniai spaudimai gali paveikti menininko kūrybą ir pasaulėvaizdį.

 
Knausgård, K. O. (2018). Mano kova: romanas (Antroji laida.). Baltų lankų leidyba. 

Mano kova yra norvegų rašytojo Karl Ove Knausgård serija, išleista tarp 2009 ir 2011 metų. Tai autobiografinis romanų ciklas, kuriame autorius detaliai aprašo savo gyvenimą, patirtis, mintis ir jausmus.

Knausgård savo kūrinyje atskleidžia asmeninius gyvenimo momentus, nuo vaikystės iki brandos, tyrinėdamas temą apie asmens tapatumą, šeimą, tėvystę, draugystę ir menininko pašaukimą. Jo skausmingai atviras ir detalus pasakojimas apie kasdienius įvykius kelia klausimus apie atminties, laiko ir gyvenimo prasmės pobūdį.

Mano kovasulaukė didelio tarptautinio pripažinimo, tačiau kartu ir kontroversijų dėl autorės atviro aprašymo savo artimųjų gyvenimo ir privačių įvykių. Tai unikalus kūrinys, kuris pasižymi gilia introspekcija ir emociniu įkrovimu, kuris sužadina skaitytojų įvairius jausmus ir refleksijas.

Kiekviena iš šių knygų siūlo skaitytojams skirtingą patirtį ir įžvalgas, todėl gali būti įdomus pasirinkimas tiems, kurie ieško įvairiapusiškos ir prasmingos literatūros.

Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką
Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.

O gal jau skaitėte šią knygą? Pasidalinkite savo įžvalgomis VILNIUS TECH SKAITO projekte >>>
VILNIUS TECH bendruomenės interviu ir rekomenduojamas knygas rasite čia >>> 

Galerija

Panašios naujienos

Tvarūs universitetai keičia žmonių elgseną
Tvarūs universitetai keičia žmonių elgseną
Tvarumas universitetuose dažnai siejamas su energiją taupančiais pastatais, saulės elektrinėmis ar išmaniosiomis technologijomis. Tačiau net ir pažangiausi technologiniai sprendimai nepasieks viso savo potencialo, jei kartu nesikeis žmonių kasdieniai įpročiai. Išjungta šviesa, atsakingas šildymo reguliavimas, sąmoningas energijos vartojimas ar tvaresni kasdieniai pasirinkimai – būtent nuo tokių sprendimų prasideda ilgalaikiai pokyčiai. „Kalbant apie tvarumą, vien naujų technologijų šiandien nebeužtenka – tikras pokytis prasideda nuo žmonių. Aš visada pabrėžiu, kad galima atnaujinti pastatus ir investuoti į brangiausią įrangą, bet jei nepasikeičia universiteto darbuotojų ir studentų elgsena, tvarumas ir toliau liks tik gražiu žodžiu strategijoje. Būtent žmonės kasdieniais sprendimais kuria institucijos kultūrą ir įpročius: išjungia šviesą, atsakingai reguliuoja šildymą, renkasi mažiau išteklius eikvojančius sprendimus. Todėl svarbu investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmones, jų laiką, dėmesį ir motyvaciją, nes būtent taip technologinis potencialas virsta realiu, ilgalaikiu poveikiu“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė Indrė Lapinskaitė. [caption id="attachment_123011" align="alignnone" width="2560"] Indrė Lapinskaitė[/caption] Būtent žmonių elgsenos pokyčiams skirtas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „ABCinEnergy“ (Advanced Tools for Behavioural Change in Energy Consumption for Higher Education Stakeholders). Įgyvendindami projektą VILNIUS TECH Verslo vadybos bei Aplinkos inžinerijos fakultetų mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos, Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos ieško sprendimų, kaip paskatinti ilgalaikius energijos vartojimo elgsenos pokyčius aukštojo mokslo institucijose. Nuo nacionalinės politikos – iki kasdienių sprendimų universitete Vienu svarbiausių projekto pasiekimų tapo tarptautinis dokumentas „Sustainability Roadmap“, kurio rengimą koordinavo VILNIUS TECH atstovai. Jame analizuojama, kaip skirtingų Europos valstybių energetikos ir klimato politikos atsispindi universitetų veikloje, kokios priemonės taikomos energijos vartojimo stebėsenai ir kokios gerosios praktikos padeda skatinti tvaresnę bendruomenių elgseną. Dokumentas apjungė šešių šalių patirtį ir tapo metodologiniu pagrindu tolesniems projekto etapams. Jis padės partnerių universitetams kryptingiau planuoti energijos vartojimo pokyčius, taikyti bendrus vertinimo rodiklius ir kurti praktinius sprendimus, orientuotus į ilgalaikį poveikį. Pasak šio projekto VILNIUS TECH dalies vadovės prof. dr. I. Lapinskaitės, būtent tarptautinis bendradarbiavimas leidžia į tvarumo iššūkius pažvelgti plačiau – neapsiribojant vienos institucijos ar valstybės patirtimi. „Tarptautiniai projektai, tokie kaip „ABCinEnergy“, universitetams suteikia galimybę palyginti skirtingų šalių politikos ir praktikos patirtį bei sukurti bendrą metodologinį pagrindą tvaresniems pokyčiams. Pavyzdžiui, „Sustainability Roadmap“ dokumentas sujungė šešių valstybių energetikos ir klimato politikų analizę ir tapo atskaitos tašku planuojant pokyčius universitetuose bei taikant vienodus vertinimo rodiklius. Bendrų sprendimų Europos mastu paieška svarbi todėl, kad aukštasis mokslas veikia tarptautinėje erdvėje. Kai universitetų komandos keliauja vieni pas kitus, jos gali ne tik dalintis dokumentais, bet ir gyvai perduoti gerąją patirtį, matyti, kaip tvarumo idėjos veikia realiuose kontekstuose, ir parsivežti į savo institucijas tai, kas jau pasiteisino“, – teigia I. Lapinskaitė. Tarptautinis bendradarbiavimas – nuo dokumentų iki realių sprendimų Projekto rezultatai ir tolimesni darbai buvo aptarti 2025 m. spalio 28–29 d. Serbijos Novi Sado universitete vykusiame antrajame tarptautiniame „ABCinEnergy“ partnerių susitikime. Į jį susirinko projekto konsorciumo atstovai iš Italijos, Lietuvos, Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos. Susitikimo metu partneriai įvertino pirmųjų projekto metų rezultatus, aptarė metodikos tobulinimą ir pasirengimą antrajam pilotavimo etapui. Daug dėmesio skirta universitetų bendruomenių įsitraukimui, motyvavimo priemonėms ir kuriamos „Habit Tracker“ platformos vystymui. Būtent praktinis sukurtų sprendimų išbandymas yra vienas svarbiausių tolesnių projekto žingsnių. Ar galima išmokti tvarių įpročių? Viena svarbiausių projekto dalių – „Habit Tracker“ platforma, skirta ne vienkartiniams veiksmams, o kasdienių energijos vartojimo įpročių pokyčiui. „Tokia platforma sukurta tam, kad padėtų keisti ne tik vienkartinius veiksmus, o kasdienius energijos vartojimo įpročius. Ji leidžia studentams ir darbuotojams stebėti savo elgesį, matyti, kokį poveikį turi mažos kasdienės korekcijos – išjungta šviesa, sumažintas šildymas, sąmoningesni pasirinkimai. Svarbiausia, kad ši priemonė būtų naudojama nuolat ir taptų natūralia universiteto gyvenimo dalimi, padedančia kurti atsakingesnę energijos vartojimo kultūrą bendruomenėje“, – apie platformos paskirtį pasakoja profesorė. [caption id="attachment_123013" align="alignnone" width="2048"] Indrė Lapinskaitė[/caption] Šiuo metu partnerių universitetuose vyksta antrasis platformos pilotavimo etapas. Studentai ir darbuotojai testuoja platformos funkcionalumus, teikia grįžtamąjį ryšį, o surinktos įžvalgos padeda toliau tobulinti kuriamą sprendimą. Siekiama, kad „Habit Tracker“ netaptų dar viena trumpalaike tvarumo iniciatyva. Projekto tikslas – padėti žmonėms suformuoti įpročius, kurie išliktų ir nustojus nuolat sekti savo elgesį. Universitetas – ne tik žinių, bet ir elgsenos formavimo vieta Kalbant apie tvarumą, universitetų vaidmuo neapsiriboja vien energijos vartojimo mažinimu savo infrastruktūroje. Aukštosios mokyklos kartu formuoja ateities specialistus, o kartu su jais – ir ateities organizacijų bei visuomenės kultūrą. „Universitetai kuriant tvaresnę visuomenę turi dvigubą vaidmenį – jie yra ir žinių, ir elgsenos formavimo centrai. Aš visada pabrėžiu ir savo vadovėlyje „Darnios vystymosi atskaitomybės. Įmonių darnios veiklos anatomija ir rezultatų vertinimas“ (2025) rašiau, kad „universitetai turi prisiimti svarbų vaidmenį ugdydami naująją specialistų kartą, kuri būtų pasirengusi aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi ir spręsti darnumo iššūkius verslo ir visuomenės kontekste“. Ugdydami studentus, universitetai ne tik perduoda teorines ir praktines tvarumo žinias, bet ir padeda susiformuoti įpročiams, kurie vėliau persikelia į platesnę visuomenę. Taip jie tampa ne tik švietimo, bet ir pokyčių varikliu, skatinančiu darnaus vystymosi idėjas ir praktiką“, – sako prof. dr. I. Lapinskaitė. „ABCinEnergy“ rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei Projekto rezultatai pristatyti ir 16-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Business and Management 2026“, vykusioje VILNIUS TECH 2026 m. gegužės 14 d. Konferencijos metu pristatytas jau įgyvendintas projekto WP2 rezultatas – „Roadmap“ dokumentas „From National Policies to Campus Action through a Collaborative Energy Roadmap“. Pranešime aptarta, kaip skirtingų Europos šalių nacionalinės energetikos ir klimato politikos atsispindi aukštojo mokslo institucijų veikloje, kokie energijos vartojimo stebėsenos rodikliai naudojami universitetuose ir kokie pagrindiniai iššūkiai bei gerosios praktikos identifikuoti projekto partnerių institucijose. Taip pat pristatytas bendras konsorciumo veiksmų planas, skirtas padėti universitetams kryptingiau planuoti ir įgyvendinti tvaraus energijos vartojimo sprendimus. Po pranešimo vyko diskusija su konferencijoje dalyvavusiais mokslininkais apie projekto veiklas, rezultatus ir jų praktinį pritaikymą aukštojo mokslo institucijose. Konferencijoje taip pat pristatytas šiuo metu vykstantis antrasis „Habit Tracker“ platformos pilotavimo etapas, kurio metu partnerių universitetų bendruomenės testuoja platformos funkcionalumus ir teikia įžvalgas tolimesniam jos tobulinimui. Sėkmė – kai tvarumas tampa įpročiu Galutinį projekto poveikį bus galima įvertinti ne vien pagal sukurtus dokumentus, metodikas ar technologinius sprendimus, bet pagal tai, ar jie padės žmonėms iš tiesų pakeisti savo elgesį. „Jei po penkerių metų reikėtų įvardyti vieną aiškų „ABCinEnergy“ projekto sėkmės ženklą, sakyčiau taip: norėčiau, kad kiekvienas, skaitantis šį straipsnį, būtų perėjęs visą „Habit Tracker“ kelią – nuo to momento, kai įsidiegia programėlę, sąmoningai seka savo energijos vartojimo įpročius ir mokosi juos keisti, iki momento, kai programėlė tampa foniniu įrankiu, o tvarūs sprendimai – natūralia kasdienybe. Tai reikštų, kad įrankis atliko savo darbą – padėjo suformuoti įpročius, kurie ir be nuolatinio sekimo išlieka tvarūs“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė I. Lapinskaitė. „ABCinEnergy“ projektas primena, kad tvari ateitis kuriama ne vien investuojant į technologijas ar infrastruktūrą. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kuri padeda žmonėms keisti kasdienius įpročius ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Universitetai šioje srityje gali tapti ne tik žinių, bet ir tvarios elgsenos pokyčių lyderiais. Išbandyti „Habit Tracker“ platformą galite čia. Daugiau apie „ABCinEnergy“ projektą skaitykite čia.
Plačiau
Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Kaip keičiasi universiteto vaidmuo, kai jį vertini iš dviejų skirtingų perspektyvų: buvusio studento, šiandien tapusio dėstytoju ir dabartinio studento, tik pradedančio savo akademinį kelią? Kaip universitetą mato žmogus, kelią jame pradėjęs kaip studentas, o šiandien pats dėstantis kitiems, ir kaip jį vertina studentas, dar tik žengiantis pirmuosius savarankiški gyvenimo žingsnius? VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto atstovai – Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius ir elektronikos inžinerijos studentas Nojus Balčiūnas – dvi skirtingos kartos, iš naujo žvelgiančios į šiandienį universitetą ir jo ateitį. Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius Kaip pasikeitė požiūris į universitetą nuo studijų laikų iki dabar, kai esate dėstytojas? Požiūris laikui bėgant pasikeitė reikšmingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos inžineriją, mačiau tik nedidelę universiteto veiklos dalį – daugiausia pedagoginį procesą. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studijų metu naiviai tikėjau, kad būsimam inžinieriaus darbui pakanka sėkmingai išlaikyti visus egzaminus. Praktika parodė, kad,norint tapti savo srities profesionalu, būtina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti žinias savarankiškai ir nuolat tobulėti. Tik studijuodamas magistrantūroje pradėjau aiškiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslinė veikla. Šiandien, perėjęs visus studijų etapus ir sukaupęs pedagoginę bei mokslinę patirtį, universitetą matau kaip daugialypę instituciją, apimančią platų veiklų ir galimybių spektrą – nuo bakalauro studijų pirmakursių ugdymo iki mokslinių ir užsakomųjų projektų vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais. Kaip keičiasi studentų karta ir jų santykis su mokymusi? Šiandieniai studentai labiau orientuoti į praktinę naudą ir greitą rezultatą, jie turi daug platesnę ir greitesnę prieigą prie informacijos, todėl vis rečiau apsiriboja vien medžiaga, pateikiama per paskaitas. Tačiau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokybės vertinimo iššūkiais, kai daugelį atsakymų galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis praktiškai, suprasti žinių taikymą realiame kontekste ir matyti studijų naudą ateities profesinėje veikloje. Keičiasi ir studentų lūkesčiai dėstytojo atžvilgiu – vis labiau vertinamas dialogas, grįžtamasis ryšys bei aiškiai struktūruotas mokymosi procesas. Nors daliai studentų trūksta kantrybės ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmeninėms priemonėms ir lankstesnėms mokymosi formoms. Tai skatina ir dėstytojus nuolat peržiūrėti bei atnaujinti mokymo metodus. Jei galėtumėte palyginti savo studijų laikų universitetą su dabartiniu – kas pasikeitė labiausiai? Vienas ryškiausių pokyčių – studijų ir mokslo aplinka. Prieš kelerius metus persikėlus į naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastruktūra, aiškiai orientuota į studijų kokybę, mokslinių tyrimų vykdymą ir bendradarbiavimą. Ši aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeitė akademinę kultūrą bei kasdienį darbą universitete. Iš esmės pasikeitė universiteto vaidmens suvokimas – iš institucijos, daugiausia orientuotos į studijų procesą, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacijų ir projektinės veiklos centru. Šiandien universitetas sudaro sąlygas studentams įsitraukti į mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anksčiau buvo mažiau matoma ar prieinama. Dar vienas svarbus pokytis – mokymosi priemonių ir technologijų pažanga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. Šiandien studentai turi prieigą prie pažangių skaitmeninių mokymosi platformų, virtualių laboratorijų, simuliavimo įrankių ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių pagalbinių sistemų, kurios gali padėti analizuoti, modeliuoti ir gilinti žinias. Tai iš esmės keičia mokymosi procesą – nuo pasyvaus informacijos įsisavinimo pereinama prie aktyvaus, savarankiško ir individualizuoto mokymosi. Ką šiandien universitetas turėtų daryti kitaip, kad geriau paruoštų studentus ateičiai? Universitetas turėtų dar labiau stiprinti studijų ir realios praktikos ryšį, kad studentai aiškiau suprastų, kaip įgytos žinios bus taikomos profesinėje veikloje. Tai apima glaudesnį bendradarbiavimą su verslu ir moksliniais partneriais, projektinį mokymąsi, kuo ankstesnį studentų įtraukimą į taikomuosius ir mokslinius projektus. Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius gebėjimus – kritinį mąstymą, savarankiškumą, atsakomybę už mokymosi procesą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. Universitetas turėtų skatinti studentus mokytis visą gyvenimą, eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš patirties, kartu suteikdamas tam tinkamą akademinę aplinką.   Elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos 3 kurso studentas Nojus Balčiūnas Kaip apibūdintumėte universitetą ir studijų reikšmę? Universitetas man visų pirma yra bendruomenė. VILNIUS TECH bendruomenės nariai – labai šilti ir palaikantys žmonės, nuolat raginantys prisijungti prie įvairių universitete ir už jo ribų organizuojamų veiklų. Studijos VILNIUS TECH – itin reikšmingas gyvenimo etapas. Aš  galiu įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, formuoti savo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę. Žinoma, tai ir savotiškas perėjimas į suaugusio žmogaus gyvenimą, tačiau dar svarbiau – augimo, tobulėjimo irsavęs pažinimo etapas. Manau, kad tai – vienas svarbiausių gyvenimo laikotarpių. Kokių lūkesčių turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, ką įsivaizdavote prieš studijas? Pradėjęs studijuoti universitete, per paskaitas tikėjausi įgyti daugiau praktikos, tačiau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybių. Universitetas siūlo įvairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kurių galima prisijungti norint gilinti žinias ir labiau įsitraukti į praktinę veiklą. Būtent šios galimybės ir yra vienas didžiausių universiteto pranašumų – jis suteikia erdvę augti, tobulėti ir patiems formuoti savo studijų kelią. Kokios studijų metu įgyjamos patirtys ar įgūdžiai yra vertingiausi? Manau, svarbiausi įgyti įgūdžiai – vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills): aktyvumas, gebėjimas pristatyti savo darbus ir idėjas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas. Kaip įsivaizduojate ateities universitetą – kas jame turėtų būti kitaip nei dabar? Sunku įsivaizduoti ateities universitetą kitokį, nei jis yra dabar. Žinoma, laboratorijos ir jose esanti įranga laikui bėgant taps dar modernesnės, tačiau jau šiandien matyti, kad VILNIUS TECH nuolat jas atnaujina, plečia ir diegia naujausias technologijas. Tačiau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresnės, suteikiančios studentams daugiau galimybių laisvu nuo studijų metu savarankiškai dirbti prie projektų ir įgyvendinti savo idėjas. Kas šiandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobulėti? Labiausiai mane motyvuoja meilė elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O tokių dalykų dar tikrai labai daug.
Plačiau