Nuo Vilniaus iki Silicio slėnio: „Startup World Cup“ kviečia dalyvauti ir varžytis dėl 1 mln. JAV dolerių prizo

Dinamiškoje verslo aplinkoje kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių valdymo prioritetų – nuo jo priklauso skaitmeninės infrastruktūros patikimumas, o incidentai gali greitai sutrikdyti veiklą ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Kartu auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis, tačiau jų pasiūla nespėja su rinkos diktuojamu tempu. Ekspertai pabrėžia, kad šią spragą galima mažinti tik ruošiant specialistus, kurie geba spręsti realius technologinius ir verslo iššūkius. Prof. dr. Dalius Mažeika, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas, sako, kad kibernetinis saugumas šiandien yra strateginis valstybės ir verslo valdymo elementas, o  kibernetinės saugos kompetencijų trūkumas laikomas nacionalinio saugumo spraga. „Skaitmeninės paslaugos ir infrastruktūra yra šiuolaikinės ekonomikos pagrindas. Kritinės infrastruktūros sektoriai – energetika, finansai, sveikatos apsauga, transportas – veikia skaitmeninėse platformose, todėl sėkminga kibernetinė ataka gali paralyžiuoti valstybės funkcijas greičiau nei tradicinė karinė grėsmė. Visa tai lemia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – sako jis. Anot pašnekovo, valstybės, kurios neturi kvalifikuotų specialistų ir brandžios kibernetinės gynybinės infrastruktūros, yra strategiškai pažeidžiamos tiek ekonominiam, tiek politiniam spaudimui. „Matome aiškią tendenciją – NATO, ES ir atskiros vyriausybės kibernetinį pajėgumą traktuoja lygiagrečiai su kariniu pajėgumu, skirdamos jam atitinkamą biudžetą. O verslui kibernetinis saugumas – tai investicija į veiklos tęstinumą ir reputaciją“, – apžvelgia dekanas. Specialistų reikia visame pasaulyje Prof. dr. Nikolajus Goranin, VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas, pasakoja, kad kibernetinio saugumo svarbą signalizuoja ir darbo rinkos rodikliai. Paskutinis išsamus, viešas 2023 m. atliktas tyrimas „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ rodo, kad tais metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės buvo įdarbinusios 1.378 kibernetinės saugos specialistus, o iki 2025 m. pabaigos buvo planuojama įdarbinti dar ne mažiau 1.720 specialistų. „Šis skaičius viršija visų Lietuvos aukštųjų mokyklų per 5 metus paruošiamų specialistų skaičių kartu sudėjus. Ataskaitoje akcentuojamas kibernetinės saugos kompetencijų poreikis – jos patenka į penktąją kompetencijų dešimtuko vietą. Šis tyrimas taip pat parodė, kad bendras IRT specialistų skaičius vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis. Numatoma, kad iki 2030 m. ES bendrai reikės 20 mln. specialistų, kai tuo tarpu šiuo metu sektoriuje dirba tik 9,3 mln. specialistų“, – skaičiuoja N. Goranin. Pasak jo, didelį poveikį specialistų poreikiui turėjo neseniai Europoje įsigaliojusios DORA ir NIS2 direktyvos, kurios įpareigoja įmones, patenkančias į šių direktyvų reguliaciją, turėti saugos įgaliotinius (angl. CISO) ir saugumo operacijų centrus (angl. SOC). Bendrovės, kurios prieš tai neskyrė dėmesio kibernetiniam saugumui, dabar yra priverstos arba samdyti specialistus, arba pirkti šios veiklos paslaugas iš trečiųjų šalių. „Bet kokiu atveju, CISO ir SOC specialistų poreikis rinkoje auga. Tą patvirtina universiteto socialiniai partneriai, panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje ir pasaulyje. Nepaisant to, nestabili ekonominė ir politinė situacija lėtina sektoriaus augimo ir investicijų tempą“, – dalinasi profesorius. Vertę kuriančios kompetencijos Augant specialistų poreikiui, aiškėja ir tai, kokių konkrečių kompetencijų iš jų tikisi rinka. „Lietuvoje šiuo metu labiausiai trūksta SOC specialistų, taip pat įvairaus lygio saugumo vadovų. Kaip kritines kompetencijas mūsų socialiniai partneriai įvardija gebėjimą valdyti kibernetinio saugumo incidentus, išmanyti saugos technologijas, suprasti teisinius ir vadybinius saugos užtikrinimo aspektus“, – pasakoja N. Goranin. Kompetencijų dinamika, anot pašnekovo, keičiasi globaliu mastu. „Kibernetinio saugumo specialistus ruošiančios ne pelno organizacijos ISC2 ataskaitos duomenimis, pirmas vietas užima dirbtinio intelekto kompetencijos, kurios 2022 m. net nebuvo įvardytos Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) kibernetinės saugos kompetencijų karkase. Toliau rikiuojasi debesų kompiuterijos saugumo užtikrinimo kompetencijos, rizikų ir saugos valdymo, programinės įrangos saugos bei GRC (angl. Governance, Risk Management and Compliance) kompetencijos“, – pažymi profesorius. Goranin pasakoja, kad reaguodamas į tarptautinius poreikius, kurie artimiausiu metu tikrai pasieks ir Lietuvą, VILNIUS TECH kasmet koreguoja studijų programas. Tai daroma į programas įtraukiant naujų kursų ir nuosekliai atnaujinant studijų turinį bei siejant jį su realiais sektoriaus poreikiais. Pavyzdžiui, magistratūros studijų programoje „Informacijos ir IT sauga“ nuo 2022 m. dėstomas kursas „Etiniai, teisiniai ir žmogiškieji informacijos saugos aspektai“, kuris kartu su jau seniau dėstomu kursu „Informacijos saugos vadyba“ ugdo saugos valdymo bei GRC kompetencijas. Nuo 2025 m. toje pačioje studijų programoje taip pat dėstomas kursas „Dirbtinio intelekto taikymai informacijos saugos technologijose“. „Studentai taip pat mokosi virtualios infrastruktūros ir debesų kompiuterijos saugos, o SOC kompetencijų galima įgyti ne tik studijuojant magistratūroje, bet ir bakalauro studijų programos „Informacinės technologijos“ saugos specializacijoje“, – keletą pavyzdžių įvardija pašnekovas. Prisitaiko prie rinkos Jis pabrėžia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos ugdomos keliose studijų programose. Plačiausią žinių spektrą suteikia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto magistrantūros programa „Informacijos ir IT sauga“ – ji formuoja sisteminį požiūrį į informacijos saugos problemas, nuo jų prevencijos iki sprendimo ir poveikio valdymo. „Studijose derinamos technologinės, teisinės ir vadybinės kompetencijos: nuo tinklų saugos, kriptografijos ar debesų kompiuterijos iki saugos valdymo, teisinių aspektų ir mokslinių tyrimų pagrindų. Programa vykdoma lietuvių ir anglų kalbomis, o daugiau nei pusė ją baigusių užsienio studentų lieka dirbti Lietuvoje, IT saugos sektoriuje“, – sako N. Goranin. Šiemet taip pat pristatyta saugos valdymo aspektus akcentuojanti MBA tipo programa „Kibernetinio saugumo valdymas“, kuri yra orientuota į jau patirties turinčius specialistus. Bakalauro kibernetinio saugumo kompetencijos stiprinamos „Informacinių technologijų“ bei „Kibernetinio saugumo ir ryšių technologijų“ programose, orientuotose  į praktinį technologijų taikymą“, – pasakoja profesorius. Pasak jo, VILNIUS TECH studijų turinį atnaujina keliais lygmenimis: kuriamos naujos programos, atnaujinami esami kursai, o baigiamųjų darbų temos siejamos su aktualiais rinkos ir mokslo iššūkiais. Tai leidžia užtikrinti, kad studentų įgyjamos kompetencijos atitiktų realius sektoriaus poreikius. Goranin sako, kad studentai dar besimokydami įgyja ir realios kibernetinio saugumo praktikos. „Praktinės patirties studentai įgauna per praktines užduotis, kurios integruotos į visus kursus. Pvz., seniausios ir plačiausią žinių spektrą suteikiančios Fundamentinių mokslų magistratūros programos „Informacijos ir IT sauga“ magistrantai, mokydamiesi etiško įsilaužimo (angl. Ethical Hacking) dalyvauja „Capture the Flag“ tipo pratimuose. Besimokydami IT saugos metodų, debesų kompiuterijos, tinklų saugos ir panašių kursų, studentai išbando įvairias IT saugos technologijas“, – iliustruoja pašnekovas. Mokslas, praktika ir realūs sprendimai Paskaitas VILNIUS TECH studentams veda ne tik dėstytojai-praktikai, bet ir verslo atstovai, o studijų kokybę ir jų praktinę vertę stiprina universitete veikiantis Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras. Jo direktorius Vitalijus Gurčinas, pasakoja, kad centro veikla grindžiama moksliniais tyrimais, praktiniais mokymais ir bendradarbiavimu su verslu bei viešuoju sektoriumi. Čia dirbama su kibernetinio saugumo technologijomis, dirbtinio intelekto taikymu, skaitmenine kriminalistika, grėsmių analize ir saugumo operacijų tyrimais. Centro vertė – gebėjimas mokslinius tyrimus paversti realiais sprendimais, o jo tikslas – ne tik generuoti žinias, bet ir paversti jas realiais sprendimais, kurie padeda organizacijoms stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. „Vienas projektas negali visapusiškai atspindėti centro veiklos, nes jis veikia daugiadiscipliniškai ir kibernetinį saugumą integruoja į įvairias universiteto veiklos sritis bei mokslinių tyrimų sritis. Šiandien kibernetinis saugumas nėra tolimas ar izoliuotas laukas – tai būtini sprendimai ir technologijos, organizacijų ir visos visuomenės sudedamoji dalis. Centro veikla apima tiek misijomis grindžiamus technologinius ir inžinerinius projektus, tiek platesnius visuomeninius iššūkius, įskaitant dabartines pastangas kovoti su dezinformacija ir klaidinga informacija, kurios tampa vis svarbesnėmis mokslinių tyrimų ir visuomenės poveikio sritimis“, – teigia V. Gurčinas. Centro veiklose aktyviai dalyvauja ir studentai. Jie įsitraukia į incidentų simuliacijas, skaitmeninės kriminalistikos tyrimus, kibernetinio saugumo renginius bei mokslinius projektus. Tokios iniciatyvos kaip „Google.org“ kibernetinio saugumo seminarai suteikia galimybę studentams dirbti su realiomis situacijomis ir stiprinti praktinius įgūdžius. „Dalyvaudami šiose veiklose studentai įgyja praktinės patirties, ugdo analitinius ir problemų sprendimo gebėjimus bei geriau pasirengia karjerai“, – sako centro vadovas. Mažeika, mano, kad universitetai, ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdydami tyrimus, kurie tampa praktinio taikymo pagrindu versle bei valstybės institucijose, atlieka itin svarbų vaidmenį, stiprinant šalies kibernetinio atsparumo lygį. „Bendradarbiaudami su įmonėmis ir tarptautiniais partneriais, universitetai kuria žinių perdavimo ir inovacijų ekosistemą“, – akcentuoja dekanas. Svarbu ir tai, kad Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro kompetencijos vertinamos tarptautiniu mastu – į VILNIUS TECH organizuojamus intensyvius kibernetinio saugumo kursus atvyksta užsienio studentai. Mažeika atkreipia dėmesį, kad Lietuva tarptautiniame kontekste jau užima stiprias pozicijas – šalis patenka tarp lyderių pasauliniuose kibernetinio saugumo reitinguose ir aktyviai dalyvauja ES ir NATO iniciatyvose. Didžiausiu iššūkiu, jo nuomone, išlieka specialistų trūkumas, todėl daugiausia dėmesio būtina skirti jų ruošimui ir kompetencijų stiprinimui. „Kibernetinio saugumo kompetencijos šiandien tampa ne tik profesine, bet ir strategine būtinybe. Universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas šioje srityje leidžia ne tik reaguoti į augančias grėsmes, bet ir didinti ilgalaikį šalies atsparumą”, – sako profesorius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) absolventė Urtė Pumputytė šiandien savo kasdienybę sieja su dangumi – ji dirba pilote Danijos aviacijos bendrovėje DAT. Baigusi Orlaivių pilotavimo studijų programą, ji jau antrus metus skraido komerciniais skrydžiais ir sako, kad pasirinktas kelias tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo dalimi. Susidomėjimas aviacija prasidėjo dar mokykloje – lankantis aviacijos šventėse ir išbandant skrydžio simuliatorių. Pasirinkus studijas AGAI, noras pažinti šią sritį tik stiprėjo. Dar pirmame kurse ji pradėjo dirbti antžeminio aptarnavimo įmonėje „Litcargus“, vėliau patirtį kaupė avialinijose „GetJet Airlines“. „Nuo pat pradžių siekiau suprasti visą aviacijos sistemą – ne tik pilotavimą, bet ir tai, kas vyksta užkulisiuose“, – pasakoja absolventė. Studijų metu įgytas teorinis pagrindas ir praktinė patirtis padėjo formuoti platesnį požiūrį į skrydžių operacijas. „Manau, svarbiausia kiekvienam atsakyti sau – ar aviacija bus tik hobis, ar gyvenimas. Jei tai tampa tavo keliu, atsiveria labai daug galimybių“, – sako pilotė. Ji pabrėžia, kad nuoseklus darbas, smalsumas ir tikras susidomėjimas yra esminiai veiksniai siekiant karjeros šioje srityje. Pasak jos, AGAI išsiskiria tuo, kad leidžia derinti skraidymo praktiką su aukštuoju išsilavinimu, suteikiančiu tvirtą teorinį pagrindą. Vienas svarbiausių karjeros etapų – pirmasis darbas komercinėje aviacijoje, pradėtas 2024-aisiais. Tuomet ji tapo antrąja pilote ir pradėjo skraidyti ATR 42 ir ATR 72 tipo orlaiviais. „Tikrasis „wow“ momentas atėjo ne per pirmą skrydį, o vėliau – kai atsirado daugiau užtikrintumo ir galėjau sau pasakyti: aš iš tikrųjų tai darau“, – dalinasi ji. Šiandien jos darbo kasdienybė apima skrydžius po įvairius Europos regionus – nuo pietinių krypčių iki šiaurės Norvegijos, kur kiekvienas oro uostas kelia naujų profesinių iššūkių. Absolventės istorija rodo, kad kelias į piloto kabiną dažnai prasideda nuo paprasto smalsumo ir noro išbandyti. O svarbiausia - nebijoti pradėti ir nuosekliai judėti pirmyn.

Dirbtinis intelektas (DI) ir inovacijos šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau svarbu suvokti, kad už jų slypi ne tik technologijos, bet ir žmonės – kuriantys ir skatinantys kitus drąsiai žengti šia kryptimi. Viena iš jų – VILNIUS TECH Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė, aktyviai įtraukianti moteris į skaitmeninių technologijų pasaulį. Ji dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis apie DI švietimą, lyčių lygybę technologijose ir atvirumo svarbą inovacijų kūrimo proceso metu. Kaip vertinate pripažinimą inovacijų ir dirbtinio intelekto (DI) srityse? Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos buvau nominuota „Metų DI švietėjo“ kategorijoje. Jei atvirai, pats buvimas nominantų sąraše man buvo šiek tiek netikėtas. Buvau vienintelė, atstovaujanti švietimo sričiai, o kiti nominantai – socialinių tinklų kūrėjai, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės. Tai paskatino susimąstyti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė situacija, juk šiandien beveik visi vienaip ar kitaip „moko“ DI dalykų. Viena vertus, džiugu, kad DI švietimas tapo aktualus ir plačiai prieinamas. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl tokiu pačiu mastu nekalbame apie kompiuterių tinklus, kibernetinį saugumą, matematiką ar kitas pamatines sritis. Atsakymas, ko gero, paprastas – DI šiuo metu yra populiari tema, todėl daugelis nori ar jaučiasi galintys būti šios srities ekspertais, ypač, gebėdami taikyti jau egzistuojančius sprendimus. Tačiau gilesniam supratimui, kaip veikia skirtingi DI metodai, kaip kuriami nauji mašininio mokymo modeliai,  įgyti reikia pasirengti kur kas daugiau. Todėl šiandien matome gana natūralų švietimo pasiskirstymą: bazines žinias ir taikymo principus platesnė visuomenės dalis gauna per neformalųjį švietimą, o tie, kurie nusprendžia nerti giliau, galiausiai ateina į universitetus. Ir tai yra gerai – taikyti DI sprendimus teks daugeliui, o kurti naujus – tik daliai iš mūsų. Kas motyvuoja veikti lyčių lygybės technologijų srityje? Lyčių lygybės tema technologijų srityje mano veikloje atsirado gana nuosekliai, pasireiškė įvairiomis formomis. 2011 m. dalyvavau tarptautiniame projekte INTEGER, kuriame buvo analizuojami moterų lygybės technologinių mokslų bendruomenėje klausimai. Būdama dalyvė, aiškiau suvokiau, su kokiais nematomais barjerais susiduria moterys, siekdamos akademinės karjeros technologijų srityje, kaip šios nuostatos pradeda formuotis dar mokykloje. Dirbdama dėstytoja ir matydama, kad kompiuterijos studijose merginos sudaro vos apie 10 proc., vis dažniau ėmiau kelti klausimą – kaip galime parodyti, kad technologijos yra atviros visiems, ne tik vaikinams. 2019 m. prisijungiau prie „Women4Cyber“ tinklo Lietuvoje, kuris orientuojasi į dar mažiau moterų pritraukiančią sritį – kibernetinį saugumą. 2022 m. turėjau galimybę prisidėti prie lyčių lygybės situacijos viešinimo Lietuvos savivaldybėse, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo kurti stebėsenos įrankį. Būdama atsakinga už duomenų vizualizavimą, pamačiau, kad lyčių nelygybė nėra tik technologijų srities problema – ji vis dar gaji įvairiais visuomenės lygmenimis. 2025 m. sausį VILNIUS TECH kartu su partneriais pradėjo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Connecting Women in Digital (WIDCON)“, kurio tikslas – įvertinti lyčių lygybės situaciją skaitmeninių technologijų srityje ES šalyse ir sužinoti gerosios praktikos pavyzdžių. Vadovaudama šiam projektui universitete, dar kartą įsitikinau, kad lyčių lygybė nėra vien moterų klausimas – būtinas visos visuomenės įsitraukimas. Šių veiklų ėmiausi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tikiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeičia. Jei mano veikla paskatins bent vieną merginą domėtis technologijomis ar bent vieną sprendimų priėmėją žmogų vertinti pagal gebėjimus, o ne lytį, tai jau bus žingsnis į priekį. Antra, noriu geriau suprasti, kaip mano, kaip dėstytojos, kasdieniai veiksmai gali paveikti jaunų žmonių karjeros pasirinkimus. Kas, prisijungus prie šių projektų, įdomiausia? Man patinka skaičiai ir jų analizė – bandymas suprasti, kas iš tiesų slypi už statistikos. Projektuose derinami kiekybiniai duomenys ir kokybinės įžvalgos, leidžiančios pamatyti ne tik tendencijas, bet ir realias žmonių istorijas. Pavyzdžiui, 2023 m. statistika rodo, kad Lietuva ir Latvija lyderiavo pagal moterų dalį mokslo ir technologijų srityse – net 63 proc. darbuotojų sudarė moterys. Iš pirmo žvilgsnio tai gali kelti klausimą, ar čia jau reikėtų kalbėti apie didesnį vyrų įsitraukimą. Tačiau nuodugnesnė analizė atskleidžia, kad vyrai dažniau renkasi verslo sektorių dėl didesnių atlyginimų, o mokslo srityje lieka daugiau vietos moterims, kurios neretai prioritetą teikia savirealizacijai. Ką Jums reiškia atvirumas? Atvirumas man reiškia laisvę dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, taip pat norą išklausyti kitą žmogų, priimant jo argumentus. Tai leidžia formuoti platesnį požiūrį ir sudaro sąlygas greičiau sklisti naujoms idėjoms. Dažna klaida – atvirumą painioti su komunikabilumu ar pasitikėjimu savimi. Neretai savimi nepasitikintis žmogus nesaugumo jausmą maskuoja stengdamasis būti matomas. Tokiose situacijose vietoje atviro dialogo dažnai atsiranda politiniai sprendimai, manipuliacijos ar bandymai apeiti problemą. Dėl to eikvojamas laikas interpretacijoms, kompromisų paieškai ar naujai kylančių problemų maskavimui. Mano nuomone, tikras atvirumas suteikia daugiau aiškumo ir didina darbo efektyvumą. Jis prasideda nuo gebėjimo klausytis, priimti kritiką ir, jei reikia, skirti papildomo laiko kitai nuomonei suprasti. Kaip atvirumas susijęs su inovacijomis? Iš esmės inovacijos be atvirumo nėra įmanomos. Norėdami sukurti ką nors naujo pirmiausia turime suprasti, kas jau egzistuoja ir nebijoti į problemas pažvelgti kitu kampu. Tik būdami atviri galime tikėtis spartesnio inovacijų vystymosi. Vis dėlto inovacijos glaudžiai susijusios su ekonomika. Tas, kuris inovuoja pirmas, dažniausiai įgyja konkurencinį pranašumą, tačiau tai reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Dažnai ekonomiškai naudingiau būti antram – perimti pirmojo patirtį, panaudoti mažiau resursų ir, pasitelkus stipresnę rinkodarą, tapti labiau matomam rinkoje. Dėl šios priežasties dalis novatorių nėra linkę visiškai atvirai dalintis savo patirtimi. Visuomenės požiūriu tai lėtina pažangą, tačiau konkretaus novatoriaus akimis – tai bandymas maksimaliai išnaudoti pasiektus rezultatus. Todėl man labai artima akademinė aplinka. Mokslininkų veikla yra iš esmės grindžiama atvirumu ir naujų idėjų viešinimu. Kadangi nesame tiesiogiai raginami išnaudoti ekonominį inovacijų potencialą, galime reikšmingai prisidėti prie to, kad inovacijų kūrimo tempas ne lėtėtų, o augtų. Kaip atvirumas padeda generuoti idėjas ir ieškoti sprendimų? Didžiausią kūrybinį malonumą man teikia atviros diskusijos. Būtent jų metu gimsta naujos idėjos ir netikėti sprendimai. Skirtingų patirčių ir požiūrių sąveika leidžia pamatyti problemas plačiau bei rasti originalesnius sprendimus. Tai primena kolektyvinės sąmonės veikimą – vienas „neurono“ lygmens žmogus, veikdamas izoliuotai, daug neperduoda, tačiau įsijungęs į tinklą pradeda kurti naujus impulsus. Vis dėlto atviroms diskusijoms nėra lengva rasti tinkamų žmonių. Dažnai esame pernelyg užimti, bijome autoritetų arba nerandame pašnekovų, kurie būtų pasirengę ne tik klausytis, bet ir išsakyti savo nuomonę. Todėl labai vertinu VILNIUS TECH kolegas ir studentus, kurie mato diskusijų vertę ir ryžtasi bendriems projektams. Kai diskusijų partnerių nėra arba tema jiems neaktuali, tenka diskutuoti su savimi. Iš šalies tai gali atrodyti keistai, tačiau tai išlavintas gebėjimas – analizuoti nuomones, atsiriboti nuo asmeninių nuostatų ir kūrybiškai ieškoti alternatyvių paaiškinimų ar sprendimų. Beje, tokį principą šiandien taiko ir DI sprendimai: šiuolaikiniai pokalbių robotai, sugeneravę atsakymą, patys jį kritikuoja, koreguoja ir randa tinkamiausią variantą. Ką reiškia būti moterimi technologijų ir inovacijų srityje? Stojant į informacinių technologijų bakalauro studijas mane labai nustebino klausimas: „O kodėl ten? Juk yra ir moteriškų profesijų.“ Tuo metu net nesupratau, kad profesijos gali būti skirstomos pagal lytį – man buvo svarbūs faktai, o ne nuostatos. Studijų metais tekdavo girdėti nusistebėjimų, tačiau tai labiau stebino, nei žeidė. Atviro diskriminavimo jausmo tuomet nebuvo, nes retas kuris drįstų tiesiai pasakyti, jog nepriima nuomonės vien dėl žmogaus lyties. Buvimas moterimi technologijų srityje kartais atveria ir papildomų galimybių. Siekiant lyčių balanso, renginių organizatoriai aktyviai ieško moterų pranešėjų. Tokiais atvejais kyla vidinė dilema – ar esi kviečiama dėl kompetencijos, ar dėl lyties. Tačiau suvokimas, kad net vienas moters balsas erdvėje, kurioje dominuoja vyrai, gali tapti motyvacija kitoms merginoms, dažnai nusveria abejones. Kaip atvirumas padeda laužyti stereotipus ir siekti pripažinimo mokslo srityje? Manau, kad vien atvirumo nepakanka. Stereotipus laužyti ir pripažinimo siekti labiausiai padeda matomumas, aktyvumas, komunikabilumas ir tinklaveika. Nors tinklaveiką paminėjau paskutinę, mano atveju ji yra esminis elementas. Per pastaruosius penkerius metus aiškiai pajutau tinklaveikos poveikį. Anksčiau bandymai įsitraukti į tarptautinius projektus dažnai apsiribodavo tik pirminiais kontaktais – Lietuva buvo vertinama kaip nepakankamai pažangi šalis, o siekiant patikimumo, dažnai tekdavo įtraukti daugiau patirties turinčius vyrus. Tačiau po kelių sėkmingų bendradarbiavimo atvejų požiūris keitėsi. Dabar buvę partneriai patys inicijuoja naujas veiklas, o pažintys renginiuose dažnai perauga į realius projektus. Atvirumas yra būtinas priimant kvietimus bendradarbiauti, o atsakomybė ir pažadų laikymasis leidžia šiuos ryšius paversti ilgalaikiais. Ką patartumėte jaunoms moterims, norinčioms žengti į skaitmeninių technologijų pasaulį? Dažnai pastebima, kad merginos ir moterys nori prisidėti prie visuomenės gerovės, padėti ir kurti pokyčius. Skaitmeninės technologijos dažnai siejamos su dideliais atlyginimais, o ne su „pasaulio keitimu“. Tačiau iš tiesų skaitmeninės technologijos šiandien – vienas galingiausių visuomenę transformuojančių veiksnių. Didesnis moterų įsitraukimas galėtų padėti kurti naudotojui draugiškesnius, socialiai jautresnius ir tvaresnius sprendimus. Todėl, kalbėdama su mokiniais ir studentais, dažniausiai akcentuoju kelis dalykus. Pirmiausia, visi turime tokio pat dydžio smegenis ir tas pačias galimybes mokytis, todėl nėra priežasties, kodėl merginos neturėtų rinktis STEAM sričių. Taip pat skaitmeninių technologijų naudotojų pasaulyje yra tiek pat vyrų, kiek ir moterų. Kodėl tuomet jas kuria tokia neproporcinga žmonių grupė? Ir svarbiausia – neleiskite savęs vertinti pagal lytį, amžių ar kitus išorinius požymius. Jei jaučiate, kad jumis abejojama, parodykite savo gebėjimus. Jūsų pavyzdys gali kardinaliai pakeisti situaciją.

AKTUALŪS KVIETIMAI Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ II kvietimas teikti mokslinių tyrimų paraiškas Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia antrąjį projekto „Edukacinių tyrimų proveržis” (EDU) kvietimą teikti mokslinių tyrimų paraiškas. Paraiškas gali teikti į Švietimo ir mokslo institucijų registrą įtrauktos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos. Edukacinių tyrimų projektai vykdomi be partnerių. II kvietimas skirtas didaktikos tematikos moksliniams tyrimams – matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ir kalbinių gebėjimų mokymo didaktikos vertinimui, kūrimui ir išbandymui. Reikalavimai tyrėjų grupei Projekto vadovas turi būti mokslininkas, per pastaruosius 5 metus paskelbęs reikšmingų mokslo publikacijų; projekto vadovas taip pat turi turėti vadovavimo tarptautiniams ir (ar) nacionaliniams MTEP projektams ir (ar) tokių projektų įgyvendinimo, ir (ar) jų ekspertinio vertinimo patirties, ir (ar) patirties ugdant pradedančiuosius ir (ar) patvirtintus tyrėjus (pvz., vadovavęs mokslo disertacijas apgynusiems ar jas rengiantiems doktorantams, vykdęs arba vykdantis kitas tyrėjų ugdymo veiklas), būti prisidėjęs prie konkrečių problemų (įskaitant švietimo ir ugdymo srities problemas) sprendimo ir ugdymo praktikos tobulinimo. Tarp projekto vykdytojų turi būti: mokslininkas, kuris per pastaruosius 5 metus ne trumpiau kaip 3 metus vykdė edukacinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas mokslo ir (ar) studijų institucijoje užsienyje; užsienio tyrėjas; edukologijos krypties doktorantas; magistro (ar jam prilygintą) ar daktaro laipsnį turintis mokytojas. Į tyrėjų grupės sudėtį taip pat gali būti įtraukti podoktorantūros stažuotojai ir magistrantūros (įskaitant ugdymo mokslų bei gretutinių studijų) studentai. Į projektų vykdymo grupes rekomenduojama įtraukti švietimo ir (ar) ugdymo sričiai aktualių Lietuvos centrų, institucijų, organizacijų (pvz., STEAM centrų, vaikų programavimo mokyklų, robotikos mokyklų, mokytojų asociacijų ir kt.) tyrėjus. Finansavimo sąlygos Finansuojama ne daugiau kaip 5 edukaciniai tyrimai – galutinis skaičius priklausys nuo paraiškų kokybės ir vertinimo rezultatų. Vieno projekto biudžetas – iki 500 000 Eur, projekto trukmė – iki 36 mėnesių. Paraiškų teikimas Paraiška (anglų kalba) su privalomais priedais teikiama pildant formą LMT elektroninėje sistemoje junkis.lmt.lt. Paraiškų teikimo pabaiga – 2026 m. balandžio 30 d. 17 val. Paraiškų ekspertinį vertinimą atliks užsienio ekspertų komisijos. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Kvietimo dokumentus galima rasti čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas dalyvavimui Europos kosmoso agentūros (ESA) organizuojamuose ESA Academy kursuose Tikslinė auditorija - magistrantūros ir doktorantūros studentai, studijuojantys inžinerijos, gamtos mokslų, verslo ar su Žemės stebėjimu susijusiose srityse. Kurso pavadinimas: Disruptive Innovation and Commercialisation in Earth Observation Kursų dalyviai įgis praktinių įgūdžių taikant dirbtinį intelektą Žemės stebėjime bei vystant inovatyvius sprendimus rinkai. Kursų metu bus dirbama komandose, vystomos idėjos ir kuriami jų prototipai. Programa taip pat stiprina verslumo kompetencijas. Kursų pabaigoje dalyviai pristatys savo projektus ESA Φ-lab ekspertams ir industrijos atstovams. Data: 2026 m. liepos 6–9 d. Vieta: ESA Education Training Centre (ESEC-Galaxia), Belgija Trukmė: 4 dienos Finansavimo sąlygos - atrinkti dalyviai gauna ESA finansavimą, apimantį apgyvendinimą, maitinimą ir dalinę kelionės išlaidų kompensaciją. Paraiškų pateikimo terminas: 2026 m. balandžio 19 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos ir registracija čia. Papildomai LinkedIn skelbiama informacija. -------------- XV kvietimas teikti paraiškas mokslininkų grupių laisvųjų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo konkursai: I. Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. II. Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. III. Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. IV. Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 200 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. gegužės 25 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2027-01-04–2027-02-01 Trukmė – ne ilgesnė nei 36 mėn. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Tas pats asmuo gali būti tik vienos kvietimui pateiktos paraiškos pagrindinis vykdytojas (projekto vadovas yra laikomas pagrindiniu projekto vykdytoju) Nuo teikiamo projekto paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki jo įgyvendinimo pabaigos paraiškoje nurodytas pagrindinis vykdytojas gali būti ne daugiau kaip dviejų LMT finansuojamų priemonių ir (ar) programų projektų pagrindinis vykdytojas ir tik vieno iš jų vadovas. Šios priemonės ir programos yra: • konkursinė prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“; • Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos mokslo projektai; • paskirtinė programa „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“; • mokslininkų grupių projektai; • technologinės plėtros projektai; • Lietuvos narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) perspektyvūs mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinio finansavimo projektai; • podoktorantūros stažuočių projektai (taikoma stažuotojui, kuris pagal Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių nuostatas yra laikomas šios priemonės projekto vadovu). Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Dirbtinio intelekto sprendimų diegimas Kvietimu skatinama MVĮ diegti skaitmenines technologijas, prioritetą teikiant dirbtinio intelekto sprendimams. Finansuojama veikla - Skaitmeninių technologijų, susijusių su DI, diegimas MVĮ. Siekiant efektyviau panaudoti MVĮ turimus duomenis ir skaitmenizuoti veiklos procesus, būtinos investicijos į DI produktus ir (arba) sprendimus, kurie leistų pasiekti aukštesnį MVĮ skaitmenizacijos lygį. Kvietimo biudžetas: - iki 1 250 000 Sostinės regionui; - iki 2 500 000 Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma - 70 000 Eur. Finansavimo forma – Dotacija. Finansuojamoji dalis – iki 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Universitetas gali dalyvauti kaip paslaugų tiekėjas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026-06-18 17:00 val. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Prancūzijos programos „Žiliberas“ mokslo projektams vykdyti Programos tikslas – plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, skatinant bendradarbiavimą per vizitus tarp Lietuvos ir Prancūzijos partnerių. Tinkamos finansuoti projekto veiklos Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendro Lietuvos ir Prancūzijos projekto vykdytojų trumpalaikių vizitų (iki 1 mėn. trukmės) į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje ar Lietuvoje kelionės išlaidoms ir dienpinigiams apmokėti. Moksliniams tyrimams vykdyti ir kitoms veikloms lėšos iš programos neskiriamos. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 2 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Bendru šalių sutarimu, iš Lietuvos pusės finansuojamos Lietuvos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Prancūzijoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui 4.    Bendru šalių sutarimu, iš Prancūzijos pusės finansuojamos Prancūzijos projekto vykdytojo (-ų) kelionės į tarptautinio projekto partnerio instituciją Lietuvoje išlaidos (iki 500 eurų) ir dienpinigiai (125 eurai parai) kiekvienam asmeniui. 5.    Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos projekto vykdytojams) – bent vienas įvykęs Lietuvos projekto vykdytojo vizitas į Prancūziją Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 21 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – Paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Prancūzijos. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) programos 2026 m. kvietimas teikti paraiškas Finansuojama veikla – Pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti  yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių Latvijoje ir Taivane institucijas bei kviestines paskaitas. Paraiškų rengimo ir vertinimo nuostatos 1.    Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. sausio 2 d. ir baigtis ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Ilgiausia galima projekto trukmė – 3 metai. 2.    Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. 3.    Lietuvos projekto vykdytojams vieneriems metams gali būti skiriama iki 25 000 eurų, iš jų, ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti vieneriems metams gali būti skiriama ne daugiau kaip 6250 eurų 4.    Taryba finansuoja 75 proc. projekto vykdytojų iš Lietuvos ir vykdančiosios institucijos išlaidų projekte. Likusius 25 proc. finansuoja Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba. 5.    Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų dalyvavimą projekto veiklose, ypač didelį dėmesį skiriant jų mobilumo veikloms. 6.    Lietuvos pareiškėjams rekomenduojame projekto įgyvendinimo plane numatyti projekto rezultatų viešinimo veiklas, skirtas plačiajai visuomenei ir (ar) socialiniams partneriams Lietuvoje, o projekto biudžete – lėšas šių veiklų įgyvendinimui. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 28 d. 16.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Latvijos ir Taivano. Lietuvos mokslo ir studijų institucija yra tinkama tik tuomet, jei yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, ir kurios pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: tai yra aukštosios mokyklos (gali būti dviejų tipų: universitetai ir kolegijos) arba mokslinių tyrimų institutai. Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas ir tik tuo atveju, jei jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose Tarybos teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas. Teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad, jis gali būti tik vieno vykdomo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) mokslo projekto vadovas (t. y. teikti paraišką kaip naujo projekto vadovas gali tik tada, kai vykdytas projektas yra pasibaigęs). Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- STEP technologijų kūrimas ir/arba gamyba gynybos ir saugumo srityje Kvietimas skirtas skatinti Europos strateginių technologijų platformos  (toliau – STEP) technologijų gynybos ir saugumo srityje, įskaitant specialiųjų elementų ir specialiųjų mašinų, naudojamų galutiniams produktams gaminti, kūrimą arba gamybą Kvietimui skirtas biudžetas: 46,5mln. € (29.095.450,00 Eur Sostinės regionui ir 17.479.125,00 Eur Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui). Projektui skiriama paramos suma: nuo 0,5 mln. € iki 12 mln. € Finansavimo intensyvumas: nuo 25% iki 80% priklausomai nuo įmonės dydžio, projekto veiklos ir regiono. Darbuotojų mokymui gali būti skirta ne daugiau kaip 300 tūkst. Eur. Galimi pareiškėjai – Pareiškėjas gali būti MVĮ ar didelė įmonė, registruota Lietuvoje ar užsienyje. Pareiškėjas turi būti bent 3 metus veikianti įmonė, turinti ne mažiau 300 tūkst. € -maža įmonė, 500 tūkst. € – vidutinė įmonė, 750 tūkst. € didelė įmonė, pardavimo pajamų kiekvienais metais. Galimi partneriai – Įmonės ir MSI. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. balandžio 8 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- NAUDINGOS NUORODOS Europos komisijos kvietimai – https://ec.europa.eu. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ kvietimai – https://2021.esinvesticijos.lt. Lietuvos mokslo tarybos kvietimai – https://www.lmt.lt. Inovacijų agentūros kvietimai – https://kc.inovacijuagentura.lt. Kormako konsultacinės grupės finansavimo galimybių naujienlaiškis. -------------- PASIBAIGĘ KVIETIMAI Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: 1. Literatūra 2. Muzika 3. Scenos menai 4. Taikomieji menai 5. Vizualieji menai 6. Tinklaveika 7. Baltijos kultūros fondas Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2026-02-02 iki 2026-03-03. Baltijos kultūros fondui paraiškos teikiamos iki 2026-02-22. 1-6 punktuose nurodytiems konkursams galimų p[ateikti paraiškų skaičius yra ribotas. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Pirmenybė teikiama pareiškoms, kurių prašymai leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu pateikiami iki 2026-02-13. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos - Taivano programos mokslo projektams Finansuojama veikla – pagal šį kvietimą skiriamos lėšos bendriems Lietuvos - Taivano mokslo projektams vykdyti. Tinkamos finansuoti yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitos susijusios veiklos, įskaitant vizitus į tarptautinio projekto partnerių institucijas bei kviestines paskaitas. Kvietimas skirtas teikti paraiškas bendriems mokslo projektams įgyvendinti: •    lazerių technologijų: o    žaliosios energetikos technologijos; o    dronų technologijos. •    biomedicinos technologijų: o    genomo redagavimo įrankiai; o    vėžio moksliniai tyrimai, įskaitant diagnostiką, gydymą, prevenciją ir sveikatos priežiūrą; o    skaičiuojamoji medicina (angl. computational medicine). Lietuvos dalyviams vienam mokslo projektui gali būti skirta iki 200 000 eurų. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. kovo 9 d. 16.00 val. Paraiškos teikiamos abiejose šalyse tuo pačiu metu. Lietuvoje paraiškos teikiamos LMT. Taivano partneriai teikia paraiškas Taivano Nacionalinei mokslo ir technologijų tarybai (NSTC). Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turi būti pasiektas šis rezultatas (taikoma tik Lietuvos Institucijai ir (ar) Partneriams): bent viena mokslinė publikacija su bendraautoriais iš užsienio (ne mažiau kaip įteikta žurnalo redakcijai ir priimta recenzuoti) ir (ar) bent vienas (tarptautinis) patentas (ne mažiau kaip pateikta patentinė paraiška su išsiuntimo įrodymu). Projektuose skatinama užtikrinti jaunųjų tyrėjų (t. y. asmenys, mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau nei 2019 m. sausio 5 d. (į šį laikotarpį neįskaičiuojamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, ilgalaikės ligos, karinės tarnybos – tokiu atveju laikotarpis atitinkamai pailgėja) dalyvavimą projekto veiklose. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas paskirtinės programos „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ projektams 2026–2028 m. įgyvendinti Programos uždaviniai: 1.    skatinti informacinių technologijų naujai atsirandančiose ir (arba) sparčiai besivystančiose srityse mokslinius tyrimus, kurių nauji sprendiniai (rezultatai) gali turėti reikšmingos įtakos kuriant pažangias, transformuojančias inovacijas, kartu skatinant mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą plėtojant mokslo ir studijų institucijų, viešojo ir privataus sektorių institucinės sąveikos jungtis, bei mokslo ir žinių visuomenės plėtra stiprinant komunikaciją tarp institucijų, populiarinant mokslo bendruomenėje ir visuomenėje mokslinę veiklą ir jos laimėjimus bei rezultatus; 2.    skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose kvantiniai skaičiavimai ir (arba) rezultatai gali būti praktiškai taikomi įvairiose tyrimų srityse, kartu skatinant šių mokslinių tyrimų rezultatų ir įgytų kompetencijų taikymą. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 300 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – iki 2026 m. vasario 27 d. 16 val. Projekto terminai: pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. spalio 1 d. Trukmė – ne ilgesnė nei 24 mėn. Galimi pareiškėjai  Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų ar paskirtinių programų projektus, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos mokslo projektus, mokslininkų grupių projektus, technologinės plėtros projektus, Lietuvos narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) perspektyvius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konkursinio finansavimo projektus, podoktorantūros stažuočių projektus (tik stažuotojui, kuris pagal Taisyklių nuostatas laikomas šios priemonės projekto vadovu) kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Nuostatos dėl studentų įtraukimo ir jų darbo apimties: 1.    Teikiant paraišką pagal Programos 1 uždavinį į projekto vykdytojų sudėtį privaloma įtraukti ne mažiau kaip 5 bet kurios studijų pakopos (I-III) ar vientisųjų studijų studentus kaip pagrindinius ar nepagrindinius vykdytojus, kurių darbo apimtis projekte ne mažesnė kaip 960 valandų; 2.    teikiant paraišką pagal Programos 2 uždavinį, reikalavimas įtraukti studentus į projekto vykdytojų sudėtį netaikomas, tačiau jei studentai (bet kurios studijų pakopos ar vientisųjų studijų) vis dėlto įtraukiami (kaip pagrindiniai ar nepagrindiniai vykdytojai), jų darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 960 valandų; 3.    asmuo laikomas studentu, jei turi bet kurios studijų pakopos (I–III) ar vientisųjų studijų studento statusą jo įdarbinimo projekto įgyvendinimui dieną; 4.    planuojant projekto vykdytojo studento darbą projekte, rekomenduojama įvertinti jo perėjimą iš vienos studijų pakopos į kitą ar būsimą pareigybę projekte po studijų pabaigos, siekiant išlaikyti tą patį asmenį visą projekto laikotarpį (jei jo užduotys projekte yra ilgalaikės ir trunka ilgiau, nei studijos vienoje iš pakopų) Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija skelbia Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursą. Konkurso paskirtis – atrinkti ir finansuoti projektus, atitinkančius šias 2026 metų prioritetines finansavimo kryptis: 1. Istorinės atminties puoselėjimas Lietuvos valstybei reikšmingiems įvykiams atminti; 2. Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kovų atminimas, Lietuvai nusipelniusių asmenybių, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę įamžinimas; 3. Tautinių bendrijų istorijos ir kultūros Lietuvoje puoselėjimas; 4. Šalies žinomumo ir reputacijos stiprinimas. Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. vasario 17 d. (įskaitytinai). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimą paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti startinių galimybių projektų, skirtų pasiruošti dalyvauti programos „Europos horizontas“ kvietimuose, paraiškas Finansuojama veikla – startiniai galimybių projektai, t. y. veikla, skirta pasiruošti teikti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus vykdant projektą: MTEP idėjai pasitikrinti, partneriams pritraukti, moksliniams, technologiniams duomenims surinkti ir pan. Bendra kvietimui numatyta lėšų suma – 9,2 mln. Eur Didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 30 000 Eur. Finansavimo intensyvumas – iki 100 proc. Teikiant projekto paraišką (projekto įgyvendinimo planą) privaloma pateikti informaciją, pagrindžiančią, kad pareiškėjo startinio galimybių projekto tematika atitinka programos „Europos horizontas“ strateginį planą ir (arba) programos „Europos horizontas“ darbo programos kvietimą. Paraiškų pateikimo terminas - kvietimas sustabdytas. Galimi pareiškėjai – mokslo ir studijų institucijos ir labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Teikiant projekto paraišką veiklai „Startiniai galimybių projektai“, leidimo teikti paraišką VILNIUS TECH vardu nereikalaujama (ši nuostata netaikoma kitoms kvietimo veikloms). Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo – Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Projektų finansavimo sąlygų aprašas paskelbtas čia (9 priedas). -------------- Kvietimas – Dirbtinio intelekto sprendimų vystymas Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 10 mln. eurų kvietimą skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones vystyti dirbtinio intelekto sprendimus (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Skatinti įmones skaitmenizuotis. Kvietimo lėšomis įmonės gali finansuoti dirbtinio intelekto produktų ar sprendimų kūrimą, testavimą ir patekimą į rinką. Investicija skiriama tiek ankstyvosios stadijos, tiek brandesniems įvairių sričių DI produktams ar sprendimams: nuo mašininio mokymosi modelių ir kompiuterinės regos sistemų iki natūralios kalbos apdorojimo ar kitų aukštos pridėtinės vertės technologijų. Finansavimo intensyvumas - iki 80 procentų. Didžiausia galima parama projektui - 138 000 EUR. Paraiškų pateikimo terminas - 2026-02-02 17:00 val. Galimi pareiškėjai – MVĮ (labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės). Universitetas gali dalyvauti tik kaip MTEP paslaugų tiekėjas. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos rasite čia. -------------- NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ NATO programa „Mokslas taikai ir saugumui“ (MTS)  [Science for Peace and Security] remia mokslinį bendradarbiavimą per įsteigtus dotacijų mechanizmus, teikiamas finansavimas daugiametėms programoms ir renginiams. Remiamų renginių sąrašą sudaro pažangiosios mokslinių tyrimų dirbtuvės (Advanced Research Workshops - ARW), pažangūs studijų institutai (Advanced Study Institutes - ASI) ir pažangiosios mokymo programos (Advanced Training Courses - ATC). Finansavimas Daugiamečiai projektai – iki 400 000 EUR per kelerius metus. Tai didelio masto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų arba gebėjimų stiprinimo projektai. Renginiai (seminarai, mokymai, ARI) – paprastai 30 000 – 60 000 EUR, priklausomai nuo apimties ir trukmės. Mažesnės iniciatyvos: kai kuriuose kvietimuose nurodomos dotacijos nuo 30 000 EUR, ypač bandomosioms veikloms arba siaurai orientuotiems projektams. Galimi pareiškėjai - vyriausybinės, akademinės arba ne pelno siekiančios institucijos. Paraiškų pateikimo terminas - 2026 m. sausio 31 d. Kvietimo klausimais konsultacijas teikia Žinių ir technologijų perdavimo centras, atsakingas asmuo - Erika Keršytė, el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, tel. (0 5) 251 2540. Daugiau informacijos čia. -------------- POSTECH – VILNIUS TECH jungtinė mokslinių tyrimų „Seed Grant“ programa 2026 VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH kartu su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) kviečia tyrėjus teikti paraiškas jungtiniams mokslinių tyrimų projektams pagal POSTECH – VILNIUS TECH Collaborative Seed Grant Program 2026. Programa skirta skatinti naujas ir stiprinti esamas tarptautines mokslinių tyrimų partnerystes tarp VILNIUS TECH ir POSTECH tyrėjų, sudarant sąlygas bendriems moksliniams rezultatams ir aukšto lygio publikacijoms. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. sausio 23 d. Projektų trukmė: 2026 m. kovo 1 d. - 2027 vasario 28 d.   Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Tyrėjai, ieškantys partnerių POSTECH universitete, kviečiami naudotis bendra matchmaking lentele. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti studentų tyrimų vasaros metu projektus Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pradeda studentų vasaros praktikos konkursą ir skelbia kvietimą pirmajam šio konkurso etapui – praktikos vadovų temų teikimui ir atrankai. Galimi pareiškėjai - Praktikos temos pasiūlymą teikia praktikos vadovas kartu su vykdančiąja institucija. Praktikos vadovas gali būti ne ankstesnių kaip antrų metų doktorantas, mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas. Praktikos vadovas gali teikti studentų vasaros praktikos temą, jei paskutinę kvietimo teikti praktikos temas dieną jam nėra taikomi Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76 punkte nurodyti apribojimai svarstyti jo teikiamas paraiškas. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Paraiškų pateikimo terminas – Nuo 2025 m. gruodžio 8 d. iki 2026 m. sausio 9 d. 15 val. Planuojama atrinktų temų paskelbimo data – 2026 m. kovo mėn. Paskelbus atrinktas temas, studentai 30 dienų galės pretenduoti į praktikos vietas. Suėjus šiam terminui, praktikos vadovai vykdys į jų pasiūlytas temas pretendavusių studentų atranką, užpildydami studentų tinkamumo praktikos temai vertinimo anketas. Vertinimo metu praktikos vadovas turi teisę organizuoti vertinamuosius pokalbius (nuotoliniu ar kitu tinkamu būdu) dėl kiekvieno į jo pasiūlytą temą pretendavusio studento. Kvietimo lėšos: 0,9 mln. Eur Praktikos laikotarpis: 2026 m. liepos – rugpjūčio mėn. Praktikos vietos finansavimas: 4000 Eur arba 4900 Eur (vadovaujantis Aprašo 35 punkto nuostatomis). Pasibaigus vasaros praktikai, ar kitu Tarybos iš anksto nurodytu laiku, studentai pristatys savo praktikos metu pasiektus rezultatus Tarybos organizuotoje konferencijoje bei pateiks Projekto rezultatų santrauką. Kvietimo dokumentus galima rasti čia. Temos pasiūlymo pildymo instrukcija. Studentų vasaros praktikos bendra informacija. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigonienė@vilniustech.lt). -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taipei Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taipei Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 30 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Primorsko universitetu (Univerza na Primorskem / University of Primorska), Slovėnija VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Primorsko universitetu universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti iki penkių bendrų projektų. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 21 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su NSYSU universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su NSYSU universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 17 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- Technologinių sprendimų, skirtų Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti, atrankos konkursas Kviečiame teikti idėjas ir kurti inovacijas, saugančias Lietuvos dangų. Šis konkursas – tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, skirta paskatinti Lietuvos įmones kurti, vystyti ir diegti technologinius sprendimus, kurie padėtų apsaugoti mūsų oro erdvę. Ieškome idėjų, kurios padėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į oro balionų, dronų ar kitų objektų keliamas grėsmes Lietuvos teritorijoje. Finansavimas Bendras planuojams programos finansavimas - 1 mln. Eur. Bendra kvietimo suma - 300 tūkst. Eur. Trims pareiškėjams skiriama po  – 100 tūkst. Eur. Didžiausia galima finansuojamoji dalis – 100%. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – apdovanojimas. Skiriamas apdovanojimas yra de minimis pagalba, teikiama laikantis De minimis reglamento nuostatų. Vieno kvietimo teikti paraiškas metu vienas pareiškėjas, atitinkantis Aprašo III skyriuje nurodytus reikalavimus, gali pateikti vieną paraišką dėl vienos idėjos. Apdovanojimai skiriami trims Pareiškėjams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus ir surinko daugiausiai balų nustatyta tvarka. Pirmose trijose vietose esantiems pareiškėjams skiriamas 100 tūkst. Eur dydžio apdovanojimas. Apdovanojimas – vienkartinė išmoka, skiriama konkurso būdu atrinktam privačiam juridiniam asmeniui arba konsorciumui. Paraiškų pateikimo terminas – paraiškos priimamos iki 2025 lapkričio mėn. 11 d. Galimi pareiškėjai – konkursas skirtas Lietuvoje registruotoms įmonėms, veikiančioms mažiausiai dvejus metus, kurios: jau kuria technologinius sprendimus, susijusius su saugumu ar stebėsena; turi sprendimą, galintį padėti apsaugoti oro erdvę; per pastaruosius finansinius metus turėjo ne mažiau kaip 100 000 Eur pardavimo pajamų. Dalyvauti gali ir įmonių konsorciumai, jei juos atstovauja privatus juridinis asmuo. Pirmuoju etapu bus atrinktos trys pažangiausios verslo pasiūlytos idėjos, kurių autoriams viso bus skiriama 300 tūkst. eurų technologinio sprendimo vystymui. Antruoju etapu planuojamas finansavimas šių technologijų vystymui, o trečiuoju – jų testavimui realiomis sąlygomis. Universitetas gali dalyvauti per (jungtinę veiklą) konsorciumą. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Žinių ir technologijų perdavimo centras, kontaktiniai asmenys – Vilma Purienė (tel. 9488, vilma.puriene@vilniustech.lt) ir Margarita Prokopovič (tel. 9493, margarita.prokopovic@vilniustech.lt). Daugiau informacijos rasite čia. -------------- VILNIUS TECH kviečia teikti paraiškas moksliniams projektams su Taiwan Tech universitetu VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo vidinė programa. VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Taiwan Tech universitetu. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti po tris bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 d.  Kvietimas ir jo sąlygos čia. Projektų atranka vyks gruodžio mėnesį, o konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2026 sausio 1 d. iki 2026 gruodžio 31 d. -------------- X kvietimas teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo temos: •    Natūralių ir pusiau natūralių pievų ir ganyklų atkūrimo galimybių ir metodikų studijos parengimas •    Poveikio Lietuvos transporto sektoriui vertinimas karinės agresijos prieš šalį atveju •    Arešto bausmės taikymo Lietuvoje analizė •    Migrantų iš Pietų ir Pietryčių Azijos integracijos Lietuvoje tendencijos, iššūkiai ir galimybės •    Priešiškos šalies dezinformacijos poveikio Lietuvai ekonominis vertinimas •    Vilniaus arkikatedros bazilikos mūro tyrimai Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 75 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. rugsėjo 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2026 m. vasario 2 d. – kovo 21 d. Projekto trukmė ne ilgesnė nei nurodyta konkrečios temos aprašyme. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su projekto vadovu. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Lietuvos kultūros tarybos kvietimai teikti paraiškas Paskelbti konkursai: •    Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla •    Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas •    Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos •    Literatūra •    Muzika •    Scenos menai •    Taikomieji menai •    Tinklaveika •    Ugdymas kultūra •    Vizualieji menai Projekto skiriama finansavimo suma – prašoma skirti finansavimo suma ne mažesnė nei 2500 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – nuo 2025-06-26 iki 2025-09-09. Prieš teikiant projekto paraišką, turi būti gautas leidimas teikti paraišką VILNIUS TECH vardu. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Plėtros projektų skyrius, kontaktinis asmuo Grigorij Žilinskij (tel. (0 5) 274 5074, grigorij.zilinskij@vilniustech.lt). Informacija apie kvietimus paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus Lietuvos mokslo taryba, skatindama jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą ir kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją, skelbia kvietimą teikti paraiškas finansuoti podoktorantūros stažuočių projektus. Projektams skiriamas finansavimas - apie 8,0 mln. Eur. Projekto vertė - iki 130 000 Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Stažuotės vadovo darbo užmokesčio išlaidos į projekto išlaidų sąmatą neįtraukiamos. Netiesioginės išlaidos gali sudaryti iki 10 proc. projekto išlaidų sąmatoje numatytų tiesioginių išlaidų sumos. Kvietimo paraiškos bus suskirstytos į tris dalis: 1) humanitarinių ir socialinių mokslų sričių paraiškos; 2) scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų sričių paraiškos; 3) gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių paraiškos. Kiekvienoje iš šių dalių paraiškos gali būti suskirstytos į paraiškų grupes, atsižvelgiant į paraiškose nurodytas mokslo kryptis ir į projektų tematikas. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. birželio 6 d. 16 val. Galimi pareiškėjai - Paraišką teikia vykdančioji institucija kartu su stažuotoju. Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje. Stažuotojas suprantamas kaip tyrėjas, turintis Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį, ir kuriam nuo mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (šis laikotarpis pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį iki ar po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius)) bei vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Stažuotės vadovas suprantamas kaip vykdančiojoje institucijoje dirbantis mokslininkas ar menininkas, kuris projekto įgyvendinimo metu vadovauja stažuotojo vykdomam mokslo (meno) tiriamajam darbui. Podoktorantūros stažuotei neturi vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas. Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- XIV kvietimas teikti paraiškas mokslininkų grupių laisvųjų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti Kvietimo konkursai: I.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. II.    Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. III.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. IV.    Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami ir vykdomi jaunųjų mokslininkų. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 200 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 30 d. 16 val. Projekto terminai: Pradžia – 2025-11-03–2025-12-01 Trukmė – ne ilgesnė nei 36 mėn. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Asmuo vienu metu gali vykdyti ne daugiau kaip du konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų, paskirtinių programų, Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programa bei mokslininkų grupių projektus kaip pagrindinis projekto vykdytojas ir būti tik vieno iš jų vadovas. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. Dalyvavimo ir finansavimo taisyklės paskelbtos čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms NASA Stažuočių finansavimas LMT sumoka NASA su studento stažuotės vykdymu susijusį stažuotės dalyvio mokestį. LMT taip pat skiria finansavimą stažuotojo, kuris stažuotės sutarties sudarymo metu studijuoja Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, kelionės, pragyvenimo JAV ir kitoms išlaidoms padengti. Stažuotės atlikimui skiriamų lėšų dydis nustatomas Tarybos pirmininko įsakymu, atsižvelgus į atitinkamiems biudžetiniams metams stažuočių NASA finansavimui numatytus Tarybos asignavimus. Stažuotojui, kuris sutarties pasirašymo metu studijuoja užsienio mokslo ir studijų institucijoje, finansavimas šioms išlaidoms nėra skiriamas – apmokamas tik stažuotės dalyvio mokestis. Paraiškos teikiamos nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. 16 val. Konkursas skelbiamas 2026 m. pavasario stažuotėms (16 savaičių, sausio – gegužės mėn.) ir vasaros stažuotėms (10 savaičių, birželio – rugpjūčio mėn.). Reikalavimai studentams Stažuočių NASA programoje gali dalyvauti studentai: 1.    studijuojantys Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose bakalauro, magistro ir daktaro laipsnį suteikiančiose gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. science, technology, engineering and mathematics (STEM)) studijų programose; 2.    paraiškos teikimo Tarybai metu ir stažuotės NASA laikotarpiu turintys galiojančią studijų sutartį su Lietuvos ar užsienio šalies mokslo ir studijų institucija; 3.    pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų viso studijų laikotarpio svertinis studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis. Stažuočių NASA programos konkurse dalyvaujantiems antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentams vidurkis gali būti skaičiuojamas ir iš viso pirmosios studijų pakopos studijų laikotarpio įvertinimų, jei antrosios pakopos studijų metu pirmoji egzaminų sesija dar neįvyko. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 4.    trečiojoje studijų pakopoje studijuojantys studentai yra atestuoti už praėjusį doktorantūros studijų laikotarpį (atsiskaitę už tiriamojo darbo plano vykdymą doktorantūros komitetui jo nustatyta tvarka). Trečiosios studijų pakopos pirmo kurso studentams šis reikalavimas netaikomas, tačiau jų studijų antrojoje studijų pakopoje laikotarpio svertinis visų studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis. Tais atvejais, kai vieną ar daugiau semestrų studijos buvo vykdytos užsienio mokslo ir studijų institucijoje, tų semestro (-ų) visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi atitikti bent 80 proc. maksimalaus toje užsienio mokslo ir studijų institucijoje taikomo įverčių svertinio vidurkio; 5.    aktyviai dalyvaujantys mokslinėje veikloje, t. y., dalyvaujantys moksliniuose projektuose, skaitantys pranešimus mokslinėse konferencijose, publikuojantys mokslinius straipsnius ir pan., ir mokslo populiarinimo veiklose; 6.    besidomintys kosmoso tyrinėjimais; 7.    turintys ne žemesnį kaip B2 anglų kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį dokumentą (sertifikatą), kuris išduotas ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinės kvietimo teikti paraiškas dienos; 8.    sutinkantys su NASA nustatytais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės teisų į stažuotės metu sukurtą intelektinę nuosavybę perdavimo NASA Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas studentų tyrimams semestrų metu Projekto biudžetas – 4 800 Eur (susideda iš 1, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Projekto biudžetas – 5 920 Eur (susideda iš 1, 2, 3 ir 4 išlaidų eilučių) Išlaidų eilutės: 1.    Stipendija / darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) studentui – 400*7=2 800 Eur 2.    Studento su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių išlaidos (jeigu studentui bus mokamas darbo užmokestis) – 160*7=1 120 Eur. 3.    Kitos projekto vykdymo išlaidos – 1 800 Eur 4.    Netiesioginės išlaidos – 200 Eur Paraiškų teikimo pabaiga - 2025 m. gegužės 16 d. 16 val. Projekto trukmė - projektai vykdomi 7 mėnesius 2025 m. rudens – 2026 m. pavasario semestrais (2025 m. spalio – 2026 m. balandžio mėn.). Galimi pareiškėjai •    Paraišką teikia tyrimo vadovas kartu su vykdančiąja institucija. •    Vykdančiąja institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. •    Tyrimo vadovas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti mokslininkas, meno daktaras arba pripažintas menininkas, o    neturėti Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 76–80 punktuose nurodytų apribojimų svarstant jo teikiamą paraišką. •    Studentas turi atitikti šiuos reikalavimus paskutinę kvietime nurodytą paraiškų pateikimo termino dieną: o    būti pirmosios pakopos ir (ar) vientisųjų studijų pirmo ar antro kurso studentas, o    turėti paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinį vidurkį ne mažesnį kaip 8,0. Tas pats studentas ir tyrimo vadovas gali būti nurodyti tik vienoje kvietimo teikti paraiškas paraiškoje Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo Jurgita Kunigonienė (tel. 9570, jurgita.kunigoniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos–Ukrainos programos mokslo projektams vykdyti Siekdamos plėtoti ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, Lietuvos mokslo taryba ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija (UŠMM) skelbia paraiškų konkursus vykdyti dvišalius tyrėjų mokslo projektus. Kvietimo tematikos ir potemės 1. Saugi infrastruktūra: •    Esminės kibernetinio saugumo priemonės, skirtos kritinei infrastruktūrai, įskaitant valstybės institucijas ir finansų sistemas. •    Technologijos, skirtos apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių ir gamtinių grėsmių. •    Sienų apsaugos technologijos – pažangios stebėjimo ir aptikimo sistemos. 2. Atspari visuomenė ir valstybė: •    Viešosios valdžios institucijų funkcionavimas ir pajėgumai pokariniam atstatymui ir atsigavimui. •    Solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas visuomenėje. •    Kultūra kaip visuomenės ir valstybės atsparumo veiksnys. •    Demokratinių vertybių stiprinimas ir visuomenės atsparumas dezinformacijai ir melagingoms žinioms. •    Užterštos aplinkos (dirvožemio, biocenozių, miškų, vandens išteklių, oro) atkūrimas. •    Ekonomikos, žemės ūkio ir aplinkos atkūrimo po karinių konfliktų ir technologinių avarijų tyrimai ir metodai. 3. Saugus žmogus: •    Bendruomenės saugos iniciatyvos: saugumas miesto ir kaimo vietovėse, dėmesys nusikaltimų prevencijai ir greitam reagavimui į ekstremalias situacijas. •    Psichikos sveikatos palaikymo sistemos: pagalbos sistemų, skirtų konfliktų paveiktiems žmonėms, įskaitant psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas, kūrimas. •    Inovacijos asmens apsaugos priemonių (dizaino ir gamybos) srityje civiliams konfliktų zonose. •    Sveikata – prieiga prie skubios medicininės pagalbos; telemedicinos inovacijos; visuomenės sveikatos iniciatyvos. •    Gynybos, technologinių krizių, rizikos vertinimo, aplinkos atkūrimo ir naujų švietimo programų tyrimas ir kūrimas. Projektams skiriamas finansavimas Projekto biudžetas ne didesnis nei 100 tūkst. Eur. Projekto lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams. Paraiškų pateikimo terminas – 2025 m. gegužės 12 d. 17.00 val. Galimi pareiškėjai – paraišką teikia projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir partneriu iš Ukrainos. Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Partneris turi būti Ukrainos mokslo ir studijų institucija. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Šiam konkursui paraiškų negali teikti Lietuvos–Ukrainos programos projektų vykdytojai, kurių projektams skirtas finansavimas 2024–2025 m., jei paraiškos teikiamos su tuo pačiu partneriu iš Ukrainos. Prašymo leisti teikti paraišką VILNIUS TECH vardu prieš teikiant projekto paraišką nereikalaujama. Paraiškų rengimo klausimais konsultuoja Mokslo direkcija, kontaktinis asmuo – Rima Palionienė (tel. 9955, rima.palioniene@vilniustech.lt). Detali kvietimo informacija paskelbta čia. -------------- Kvietimas teikti paraiškas moksliniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) VILNIUS TECH mokslininkai, studentai ir doktorantai kviečiami teikti paraiškas konkursiniams projektams su Pohango mokslo ir technologijų universitetu (POSTECH) pagal VILNIUS TECH tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo su Korėja stiprinimo vidinę programą. Konkurse gali dalyvauti tik bendros abiejų institucijų paraiškos. Numatoma remti penkis bendrus projektus. Paraiškas galima teikti iki kovo 14 d. Konkursą laimėjusių projektų finansavimas bei trukmė numatyta nuo 2025 gegužės 1 d. iki 2026 vasario 28 d.  Daugiau informacijos apie kvietimą rasite čia. Paraiškos formą rasite čia. Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į VILNIUS TECH Mokslo direkciją el. paštu: jelena.kabulova@vilniustech.lt