Pergalė sporte: vien tik fizinio pasirengimo neužtenka

Universitetas – tai ne tik mokslo pasiekimai, bet ir aukštąją mokyklą kūrusių asmenybių vizijos bei gyvi prisiminimai. VILNIUS TECH 70-mečio proga keturi universiteto rektoriai dalijasi lemtingais įvykiais, formavusiais institucijos veidą, ir spalvingais akademinio gyvenimo užkulisiais. Kviečiame pažvelgti į universiteto istoriją vadovų akimis, kur rimti, reikšmingi sprendimai susijungia su įsimintiniausiomis jų pačių studentavimo istorijomis. Prof. habil. dr.  Edmundas Kazimieras Zavadskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis rektorius, kadencijas ėjęs 1990–2002 m., Lietuvos mokslininkas, inžinierius.  Statuso pakeitimas bei plėtra „Kai tapau rektoriumi, mano pagrindinis uždavinys – kad Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI) taptų technikos universitetu. Jau po devynių mėnesių Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą reorganizuoti VISI į Technikos universitetą. Jeigu to nebūtume pasiekę, šiandien šio universiteto nebūtume turėję – jis būtų seniai prijungtas prie kurio kito. Buvo suformuota Technikos universiteto struktūra su devyniais fakultetais. Taip pat pavyko gauti Trakų gatvės kompleksą, didelę Naugarduko gatvės gamyklą ir Plytinės gatvės automokyklą su visa teritorija. 1994 m. universitetui buvo suteiktas Gedimino vardas“, - pasakoja prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. Šie elementai – universiteto statusas, išplėsta infrastruktūra, fakultetų sukūrimas bei Gedimino vardo suteikimas – tapo pirmojo rektoriaus pasiekimais, kurie suformavo mūsų universiteto įvaizdį. Egzaminas su skrydžiu į Kauną Kaip studentas, E. K. Zavadskas buvo labai darbštus – pirmą kursą baigė neakivaizdiniu būdu dirbdamas matematikos mokytoju, antrą kursą – dienomis dirbdamas statybose, o vakarais vaikščiodamas į paskaitas. Studijų metais būsimasis rektorius dėl mokslo buvo pasiryžęs viskam. Jis pamena, kad kartą ėmė spausti griežti terminai, o nespėjus laiku atsiskaityti, jam būtų grėsęs tiesioginis šaukimas į kariuomenę. Artėjant semestro pabaigai, didžiausia kliūtimi tapo paskutinis neatsiskaitytas braižomosios geometrijos darbas. Suvokdamas, kad laikas senka ir rizikuoti siunčiant brėžinius paštu nebegalima, E. K. Zavadskas priėmė neeilinį sprendimą: sėdo į lėktuvą An-2 ir asmeniškai išskrido į Kauną ieškoti dėstytojo, turėjusio priimti šį lemiamą atsiskaitymą. „Dabar net juokas ima – iš Vilniaus į Kauną skridau lėktuvu. Iš pradžių dėstytojo neradau, tad išsiaiškinęs adresą nuvažiavau į Julijanavos gyvenvietę. Ten jį radau prie namų besišnekučiuojantį su kaminkrėčiu ir rūkantį pypkę. Prisistačiau, kad esu neakivaizdininkas, atvežiau atliktą darbą ir man žūtbūt reikia jį atiduoti. Kitą dieną Statybos fakultete docentas patvirtino, kad darbą priėmė, tačiau surengė netradicinį egzaminą: savo kabinete pastatė mane prie kulmano, davė didelį lapą ir liepė per kelias valandas padaryti sudėtingą brėžinį. Jis norėjo įsitikinti, ar iš tiesų projektus moku braižyti pats. Kai viską nubraižiau ir atsakiau į kelis klausimus, jis darbą įvertino ketvertu“, – prisimena prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. Prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius – Lietuvos mokslininkas, ekonomistas ir ilgametis universiteto rektorius, kurio kadencija truko nuo 2002-ųjų metų iki 2011-ųjų. Svarbiausias pasiekimas – tarptautinė mokslo erdvė   „Mano rektoriavimo metu Lietuvos mokslas tik pradėjo integruotis į tarptautinę erdvę. Žurnalai pradėti steigti tarptautiniu mastu – sudaromos tarptautinės redkolegijos, pereinama prie anglų kalbos, pradėtas tarptautinis recenzavimas ir pan. Įvedėme prestižinių publikacijų skatinimą – 5 tūkst. litų premiją už straipsnį. Rezultatai pranoko visus lūkesčius – pagal mokslo žurnalų skaičių prilygome žinomiausiems universitetams – Oksfordo, Harvardo, labai išaugo prestižinių straipsnių skaičius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius. Rektorius akcentuoja, kad finansinė motyvacija ir nuosavų, aukšto lygio žurnalų kūrimas buvo esminė žinomumo strategija. Tai leido universitetui ne tik gauti didesnį finansavimą, bet ir tapti lygiaverčiu partneriu pasauliniame mokslo žemėlapyje. Grasinimas sudeginti „Žigulį“ ir šeši skolos lapeliai Darbas su studentais rektoriui R. Ginevičiui paliko ryškių prisiminimų. Vienas jų – istorija apie neišlaikytą egzaminą, kai įpykęs studentas koridoriuje tiesiai pasakė: „Ten aikštelėje stovi tavo raudonas „Žigulis“, jis bus sudegintas.“ Nors situacija skambėjo dramatiškai, viskas baigėsi taikiai dekano kabinete, kur studentas, atvėsus emocijoms, nuoširdžiai atsiprašė. Prof. habil. dr. R. Ginevičius prisimena ir dar vieną studentą, kuris jį nustebino atkaklumu.  „Vienas Elektronikos fakulteto studentas užsimanė perstoti į verslo vadybą. Sutikrinau studijų planus – išeina šešios skolos. Situacija beviltiška. Tą žinodamas ir nenorėdamas jo nuvilti, išrašiau šešis skolos lapelius ir pasakiau: jeigu per mėnesį visas skolas sutvarkysi – pervesiu. Lygiai po mėnesio atsidaro kabineto durys, įeina tas studentas ir ant stalo deda visus šešis užpildytus lapelius“, – prisimena prof. habil. dr. R. Ginevičius. Ištesėjęs duotą pažadą, dekanas studentą pervedė į norimą specialybę, o baigęs studijas jaunuolis greitai kopė karjeros laiptais, dirbo didžiausiose šalies įmonėse. Vėliau, vadovaujant pačiam prof. habil. dr. R. Ginevičiui, sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. Šiandien šis buvęs „skolininkas“ yra pripažintas vienu autoritetingiausių ir labiausiai vertinamų savo srities specialistų visoje Lietuvoje. 2011–2021 m. rektoriumi dirbęs, o dabar Senato pirmininko pareigas einantis prof. dr. Alfonsas Daniūnas savo kadencijos metu universitetą matė visokį.  Proveržis pasaulio reitinguose Vienas esminių įvykių jo kadencijos metu – universiteto įvertinimas pasauliniuose reitinguose. Iki 2012 m. universiteto vardas nefigūravo svarbiausiuose pasaulinio lygio reitinguose, o dėl vykdomų mokslo, studijų reformų 2018 m. pavyko viename prestižiškiausių ir plačiausiai naudojamų pasaulio universitetų reitingų „QS World University Rankings“ įsiveržti į geriausiųjų 600-tuką. „Tie pasauliniai reitingai, kad ir kaip į juos žiūrėtume, atspindi universiteto bendrą pajėgumą moksle ir studijose, tvarumą, – pabrėžia buvęs rektorius. – Intensyvaus universiteto bendruomenės darbo dėka gerus rezultatus pasiekėme ir pagal atskiras kryptis, 2018 m. tarp geriausių pasaulyje civilinės inžinerijos krypties aukštųjų mokyklų patekome į 100-tuką.“ Naujasis universiteto vardas 2020 m. buvo priimta ir naujo universiteto vardo bei ir įvaizdžio koncepcija – Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo VILNIUS TECH, daugiau dėmesio imta skirti universiteto įvaizdžiui ir komunikacijai. Prisimindamas šiuos pokyčius, prof. dr. A. Daniūnas pabrėžia, jog tai buvo vienas iš svarbių žingsnių universiteto modernizacijos link. „Universiteto vardas susijęs su Gedimino istorija, su Vilniaus miestu. Kitas žodis – technika. Šių dienų pasaulyje technika nebeapima visko. Jeigu grįžtume kelis šimtmečius atgal, tai buvo labai aiškiai apibrėžiantis dalykas. Bet dabar  sąvoka „technologijos“ įleido šaknis praktiškai visose srityse, taip pat ir socialiniuose, humanitariniuose ir kituose moksluose. Svarbu pabrėžti, jog esame daugiau nei klasikinis technikos universitetas ir naujasis vardas VILNIUS TECH leidžia visas plėtros veiklas sujungti ir plėstis naujose srityse.“ Rektorius vienai dienai Prof. dr. A. Daniūno kadencijos metais universitete gyvavo ypatinga tradicija – kartą per metus rektoriaus kėdę jis užleisdavo studentui. Išrinktasis jaunuolis perimdavo universiteto vadovo pareigas ir galėdavo savo kailiu patirti, ką tai reiškia.  „Smagi diena būdavo. Studentas, aišku, negalėdavo pasirašinėti jokių dokumentų, bet spręsdavo problemas, dalyvaudavo susitikimuose. Tai būdavo daugiau lyg žaidimas, bet su studentais visada galima sukurti smagių akimirkų,“ – prisimena prof. dr. A. Daniūnas. Nuo 2021 metų VILNIUS TECH vadovaujantis prof. Romualdas Kliukas taip pat universiteto alumnas, statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. Teko slėptis nuo griežto dėstytojo Prisimindamas savo studijų laikus rektorius R. Kliukas pasakoja apie nuotykius laboratorijoje. „Turėdavome daryti eksperimentus prof. G. Marčiukaičio kuruojamoje betono bandymo laboratorijoje. Ne visada po savęs palikdavome reikiamą tvarką, todėl profesorius labai pykdavo, o jei dirbdavome su juo nesuderinę, mus net aprėkdavo. Gerokai jo prisibijojom.  Kartą ant preso plokštės prisiruošiau bandinių ir netikėtai į laboratoriją užėjo G. Marčiukaitis. Iš baimės aš šast ir guliu už preso ant grindų, o profesorius, pamatęs mano ruošinius, pradėjo garsiai piktintis. Tuo metu į laboratoriją užsuka ir prof. A. Kudzys, pamato mano išlindusias iš už preso kojas, užstumia jas šiukšlių dėže, nuramina kolegą G. Marčiukaitį ir išsiveda iš laboratorijos. Aš, išlindęs iš už po preso, dar ilgai negalėjau atsigauti. Porą dienų vengiau abiejų profesorių, bet vėliau sutiktas prof. A. Kudzys apie įvykį laboratorijoje net neužsiminė, tarsi nieko ir  nebūtų įvykę“, – prisiminimais dalijasi R. Kliukas. Didžiuojasi Lietuvos jūreivystės akademija Kaip vieną ryškiausių ir svarbiausių įvykių savo kadencijoje R. Kliukas įvardija VILNIUS TECH atėjimą į Klaipėdos regioną. 2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.  „Jauniems žmonėms šis pokytis suteikė platesnių studijų pasirinkimo ir tęstinumo galimybių ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Pradėjome vykdyti kolegines studijas, stipriname studijų kokybę, prisidedame prie jūrinės ir inžinerinės valstybės plėtros, o tai yra unikali galimybė stiprinti konkurencingumą tarptautinėse rinkose.  Esu įsitikinęs, kad šis susijungimas atvėrė akademijai dar platesnių galimybių, o universitetas ėmė ugdyti visas – vandens, oro ir žemės transporto inžinerijos – talentų kartas.  Jungumas – viena strateginių mūsų vertybių, tad kartu paaugome ir papildėme vieni kitus savo išskirtine patirtimi“, – džiaugiasi rektorius. Parengė studentės Amelija Žakšauskaitė (Kūrybinių industrijų fakultetas, Pramogų prodiusavimas, II kursas) ir Joana Dacevič (Kūrybinių industrijų fakultetas, Kūrybinės industrijos, II kursas)

Domėjimasis automobiliais, noras suprasti, kaip veikia sudėtingos sistemos, ir smalsumas ieškoti geresnių techninių sprendimų – būtent tai paskatino Dominyką Eičiną pasirinkti Transporto inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete. Baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas, jis dirba transporto priemonių inžinieriumi ir kasdien džiaugiasi, kad pomėgis tapo gerai apmokamu darbu. Nuo smalsumo iki profesijos Paklaustas, kodėl po mokyklos pasirinko studijuoti transporto inžineriją, Dominykas neslepia – sprendimą lėmė nuo vaikystės lydėjęs domėjimasis technika. „Mano tėtis dalyvauja kartingų lenktynėse, tad ir aš nuo mažens mėgau mašinėles, konstravau jas iš LEGO ir nuolat kažką ardydavau ar surinkdavau. Iki šiol prisimenu, kai dar būdamas maždaug 10 metų iš LEGO detalių sukonstravau nepriklausomą automobilio pakabą. Tai buvo labai tikroviška pakaba su pusašiais ir reduktoriumi. Dabar pagalvoju, kad turbūt būtent tada ir prasidėjo mano inžinerinis mąstymas“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas. [caption id="attachment_122202" align="alignnone" width="2560"] Dominykas Eičinas[/caption] Dominykas prisipažįsta, kad mokykloje ne visi tikslieji dalykai sekėsi vienodai gerai – fizika nebuvo stipriausia sritis, o matematika taip pat pareikalavo nemažai pastangų. Tačiau tai nesutrukdė sėkmingai įstoti į transporto inžineriją. „Svarbiausia yra noras mokytis ir nuosekliai dirbti. Rezultatai ateina su pastangomis“, – įsitikinęs vaikinas. Įdomiausia – kai idėjos tampa realiais gaminiais Didžiausią įspūdį studijų metais Dominykui paliko praktiniai užsiėmimai ir projektavimas naudojant „SolidWorks“ programinę įrangą. Nors su šia programa buvo susidūręs dar mokykloje, tik universitete suprato visas jos galimybes. „Anksčiau ji atrodė labai sudėtinga, tačiau dėstytojai per paskaitas paaiškino, kaip ja naudotis. Tuomet supratau, kad tai kūrybos įrankis – gali suprojektuoti praktiškai viską, ką sugalvoji. Dar didesnį įspūdį palikdavo momentas, kai kompiuteryje sukurtas transporto priemonių (ir ne tik) modelis virsdavo realiu gaminiu“, – prisimena Dominykas. [caption id="attachment_122206" align="alignnone" width="2560"] Transporto inžinerijos fakulteto laboratorija[/caption] Ne mažiau įdomūs buvo ir laboratoriniai darbai, kuriuose studentai galėjo praktiškai stebėti transporto priemonių parametrų pokyčius, atlikti matavimus ir analizuoti realius rezultatus. Magistrantūra – galimybė išsiskirti Baigęs bakalauro studijas D. Eičinas nusprendė tęsti mokslus magistrantūroje. Tokį sprendimą lėmė ne tik noras pagilinti profesines žinias, bet ir siekis tapti konkurencingesniu darbo rinkoje. Aktyviau darbo vaikinas pradėjo ieškoti likus keliems mėnesiams iki studijų pabaigos ir gana greitai sulaukė darbo pasiūlymo. Šiandien Dominykas dirba transporto priemonių inžinieriumi įmonėje, kuri užsiima mikroautobusų perdarymu ir specializuoto transporto projektavimu. Kartu su kolegomis jis kuria įvairios paskirties mikroautobusus – nuo mokyklinių ir tarpmiestinių iki verslo klasės transporto priemonių. [caption id="attachment_122204" align="alignnone" width="2560"] Transporto inžinerijos fakulteto laboratorija[/caption] „Kiekvienas projektas yra skirtingas. Klientų poreikiai nuolat keičiasi, todėl nėra dviejų vienodų darbo dienų. Tenka ieškoti naujų sprendimų, diskutuoti komandoje ir kurti nestandartinius projektus“, – pasakoja vaikinas. Inžinierių poreikis tik auga Pasak Dominyko, transporto inžinerijos specialistams susirasti darbą neužtrunka, o studijas baigę absolventai gali tikėtis konkurencingo atlyginimo net ir neturėdami darbo patirties. „Manau, kad transporto inžinierių poreikis ateityje tik didės. Ši profesija suteikia daug galimybių, o įgytos žinios leidžia dirbti ne tik transporto sektoriuje, bet ir kitose inžinerijos srityse. Transporto inžineriją baigę absolventai laukiami transporto priemonių projektavimo, gamybos, komponentų kūrimo, konstravimo bei kitose inžinerinėse įmonėse. O jei hobį pavyksta paversti profesija, kaip kad nutiko man, kiekviena darbo diena tampa įdomi“, – patirtimi dalijasi vaikinas. Domisi virtualiu autosportu Net ir po darbo Dominykas per daug nenutolsta nuo automobilių. Jau daugelį metų jis domisi virtualiu autosportu. „Mano tėtis lenktyniauja kartingais, todėl automobiliai mūsų šeimoje visada buvo svarbi tema. Net turiu nuotrauką, kurioje man maždaug ketveri metai – sėdžiu įsikibęs į simuliatoriaus vairą prie kompiuterio ekrano ir jau „lenktyniauju“. Tikros lenktynės reikalauja labai didelių finansinių investicijų, o virtualios man leidžia patirti panašų lenktynių azartą gerokai pigiau“, – pasakoja D. Eičinas. Studijuodamas VILNIUS TECH kartu su bendraminčiais jis įkūrė universiteto virtualių lenktynių komandą „Transport Engineers by VILNIUS TECH University“. „2022 metais suburta studentų komanda dalyvauja įvairiuose virtualaus autosporto čempionatuose. Per tą laiką ne kartą lipome ant prizininkų pakylos, esame ir laimėję kelias lenktynes. Smagu matyti, kad projektas gyvuoja iki šiol ir į komandą įsitraukia vis nauji studentai“, – džiaugiasi vaikinas. Svajojo dirbti didžiuosiuose automobilių koncernuose Dar baigdamas mokyklą Dominykas svajojo dirbti viename iš didžiųjų Vokietijos automobilių koncernų, todėl VILNIUS TECH pasirinko studijas anglų kalba. Nors svajonė dirbti tokiose įmonėse kaip „Volkswagen“, BMW ar „Porsche“ kol kas – ateities planuose, vaikinas jų visiškai neatsisako. „Kol kas man labai gerai ir Lietuvoje. Gyvenimas kartais pats sudėlioja tinkamiausią kelią. Kaip bus ateityje – pamatysime“, – sako jis.