Profesijų žemėlapis 2029 metais: ką dirbsime, kai robotai perims mūsų darbus?

Balandžio 12, 2019

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė  21 naują profesiją, kuri darbuotojams leis išnaudoti jų žmogiškąjį potencialą ir toliau išlikti paklausiems besikeičiančioje darbo rinkoje.  

„Nors kalbėdami apie dirbtinį intelektą ir ketvirtąją pramonės revoliuciją vis dar koncentruojamės į tai, kokių darbų žmonės neteks, ne mažiau svarbu parodyti, kokios naujos galimybės mums atsiveria. Svarbu, kad apie tai kalbėtų ir darbdaviai, ir naujus specialistus rengiantys universitetai”, – įsitikinusi doc. dr. Asta Radzevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė, drauge su JAV bendrovės padalinio Lietuvoje „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ atstovais šiandien pristatydama jų įrengtą modernią studentų erdvę VGTU Verslo vadybos fakultete. 

Etiškai elgtis turės ne tik žmonės, bet ir mašinos

Pasak doc. dr. A. Radzevičienės, ateities darbų ataskaitoje aiškiai išskiriamos trys ateities verslams svarbiausios  sritys – etika, saugumas ir technologinis progresas – kur, tikėtina, vyks daugiausia pokyčių ir susikurs unikalios, šiandien dar neegzistuojančios pareigybės. 

Pavyzdžiui, visame pasaulyje nuskambėjo „Amazon“ atvejis, kai bendrovė turėjo atsisakyti dirbtinio intelekto sistemos vykdomos darbuotojų atrankos, paaiškėjus, jog ji nevienodai vertina ir diskriminuoja kai kuriuos kandidatus. Ateityje algoritmų auditorius užtikrins, kad algoritmai, kurių pagrindu veikia dirbtinis intelektas, būtų etiški, nepažeistų įstatymų ir atitiktų organizacijos vertybes. Mašinų asmenybių dizaineriai rūpinsis, kad aptarnaujami roboto padavėjo ar kalbėdami su virtualiu asistentu jaustumėmės lyg bendraudami su savo charakterį, unikalų balsą, kalbėseną ir asmenines savybes turinčiu žmogumi. 

Poreikis jaustis saugiai taip pat didės, tad bendrovėse atsiras mašinų rizikų valdymo pareigūnai, virtualios tapatybės saugotojai, o šalies saugumu rūpinsis kibernetinių atakų agentai. Šylant klimatui ir kylant vandens lygiui vandenynuose, potvynių architektai rūpinsis miestų saugumu. 

Dalis naujųjų profesijų susijusios su tikėjimu technologiniu progresu, o jų pavadinimai skamba lyg pasiskolinti iš fantastikos kūrinių, tačiau tikėtina, kad jau 2029 metais turėsime skraidančių mašinų kūrėjus ar išmanių namų dizainerius. 

Jie jau čia – kaip įsivertinti savo galimybes darbo rinkoje?

„Darbo rinka kito visais laikais, tad ir per ateinančius dešimtmečius dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos išnyksiančius darbus neabejotinai pakeis nauji, o daugiausiai laimės nebijantys imtis naujų jaudinančių iššūkių ir profesijų. Daugelis jų dar nė neegzistuoja, o kai kurių kontūrai jau ryškėja“, – teigia Edita Znutienė, Cognizant personalo vadovė Baltijos šalims. Pasak jos, norėdami ir išlikti konkurencingi, ir atlaikyti robotų ir dirbtinio intelekto invaziją į darbo rinką turime būti dar geresniais žmonėmis. Mašinos niekada neįgis kai kurių žmogiškųjų savybių ir joms pačioms vis tiek reikės žmogaus. Gali skambėti neįtikėtinai, bet tai, ką žmonės sugeba daryti gerai, taps dar svarbiau po kelerių metų nei yra šiandien. Analitiniai, komunikavimo ir mokymosi įgūdžiai, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis, yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui ir verslo išlikimui. Todėl tam, kad nugalėtume robotus, turime stiprinti tas savo savybes, kurios yra neįveikiamos ir nepasiekiamos kompiuteriams.

VGTU prorektorė atkreipia dėmesį, kad daugelis ateities profesijų kursis kelių disciplinų sankirtoje. „Programuotojai turės išmanyti teisę, architektai – kompiuterinių žaidimų industriją, psichologai – kibernetinio saugumo veikimo principus ir pan. Tai patvirtina, kad jau dabar vystomas tarpdiscipliniškumas, skaitmeninimas bei informacinių technologijų integravimas visose studijų srityse yra teisingas universiteto pasirinkimas“, – teigia doc. dr. Asta Radzevičienė. Anot jos, keičiasi ne tik tai, ką studentai mokosi, bet ir kaip. Naujų žinių ir patirties jie įgyja dirbdami komandose prie bendrų projektų, bendraudami su skirtingais žmonėmis, ieškodami naujų idėjų ir sprendimų ne tik esamiems, bet ir būsimiems verslo iššūkiams – būtent tai ir skatins naujoji „Cognizant“ studentų erdvė VGTU verslo vadybos fakultete. 

„Cognizant“ ateities darbų ataskaitą galite rasti čia

Trumpą naujų profesijų video pristatymą rasite čia
 

Galerija

Panašios naujienos

Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Kaip keičiasi universiteto vaidmuo, kai jį vertini iš dviejų skirtingų perspektyvų: buvusio studento, šiandien tapusio dėstytoju ir dabartinio studento, tik pradedančio savo akademinį kelią? Kaip universitetą mato žmogus, kelią jame pradėjęs kaip studentas, o šiandien pats dėstantis kitiems, ir kaip jį vertina studentas, dar tik žengiantis pirmuosius savarankiški gyvenimo žingsnius? VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto atstovai – Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius ir elektronikos inžinerijos studentas Nojus Balčiūnas – dvi skirtingos kartos, iš naujo žvelgiančios į šiandienį universitetą ir jo ateitį. Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius Kaip pasikeitė požiūris į universitetą nuo studijų laikų iki dabar, kai esate dėstytojas? Požiūris laikui bėgant pasikeitė reikšmingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos inžineriją, mačiau tik nedidelę universiteto veiklos dalį – daugiausia pedagoginį procesą. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studijų metu naiviai tikėjau, kad būsimam inžinieriaus darbui pakanka sėkmingai išlaikyti visus egzaminus. Praktika parodė, kad,norint tapti savo srities profesionalu, būtina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti žinias savarankiškai ir nuolat tobulėti. Tik studijuodamas magistrantūroje pradėjau aiškiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslinė veikla. Šiandien, perėjęs visus studijų etapus ir sukaupęs pedagoginę bei mokslinę patirtį, universitetą matau kaip daugialypę instituciją, apimančią platų veiklų ir galimybių spektrą – nuo bakalauro studijų pirmakursių ugdymo iki mokslinių ir užsakomųjų projektų vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais. Kaip keičiasi studentų karta ir jų santykis su mokymusi? Šiandieniai studentai labiau orientuoti į praktinę naudą ir greitą rezultatą, jie turi daug platesnę ir greitesnę prieigą prie informacijos, todėl vis rečiau apsiriboja vien medžiaga, pateikiama per paskaitas. Tačiau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokybės vertinimo iššūkiais, kai daugelį atsakymų galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis praktiškai, suprasti žinių taikymą realiame kontekste ir matyti studijų naudą ateities profesinėje veikloje. Keičiasi ir studentų lūkesčiai dėstytojo atžvilgiu – vis labiau vertinamas dialogas, grįžtamasis ryšys bei aiškiai struktūruotas mokymosi procesas. Nors daliai studentų trūksta kantrybės ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmeninėms priemonėms ir lankstesnėms mokymosi formoms. Tai skatina ir dėstytojus nuolat peržiūrėti bei atnaujinti mokymo metodus. Jei galėtumėte palyginti savo studijų laikų universitetą su dabartiniu – kas pasikeitė labiausiai? Vienas ryškiausių pokyčių – studijų ir mokslo aplinka. Prieš kelerius metus persikėlus į naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastruktūra, aiškiai orientuota į studijų kokybę, mokslinių tyrimų vykdymą ir bendradarbiavimą. Ši aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeitė akademinę kultūrą bei kasdienį darbą universitete. Iš esmės pasikeitė universiteto vaidmens suvokimas – iš institucijos, daugiausia orientuotos į studijų procesą, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacijų ir projektinės veiklos centru. Šiandien universitetas sudaro sąlygas studentams įsitraukti į mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anksčiau buvo mažiau matoma ar prieinama. Dar vienas svarbus pokytis – mokymosi priemonių ir technologijų pažanga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. Šiandien studentai turi prieigą prie pažangių skaitmeninių mokymosi platformų, virtualių laboratorijų, simuliavimo įrankių ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių pagalbinių sistemų, kurios gali padėti analizuoti, modeliuoti ir gilinti žinias. Tai iš esmės keičia mokymosi procesą – nuo pasyvaus informacijos įsisavinimo pereinama prie aktyvaus, savarankiško ir individualizuoto mokymosi. Ką šiandien universitetas turėtų daryti kitaip, kad geriau paruoštų studentus ateičiai? Universitetas turėtų dar labiau stiprinti studijų ir realios praktikos ryšį, kad studentai aiškiau suprastų, kaip įgytos žinios bus taikomos profesinėje veikloje. Tai apima glaudesnį bendradarbiavimą su verslu ir moksliniais partneriais, projektinį mokymąsi, kuo ankstesnį studentų įtraukimą į taikomuosius ir mokslinius projektus. Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius gebėjimus – kritinį mąstymą, savarankiškumą, atsakomybę už mokymosi procesą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. Universitetas turėtų skatinti studentus mokytis visą gyvenimą, eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš patirties, kartu suteikdamas tam tinkamą akademinę aplinką. Elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos 3 kurso studentas Nojus Balčiūnas Kaip apibūdintumėte universitetą ir studijų reikšmę? Universitetas man visų pirma yra bendruomenė. VILNIUS TECH bendruomenės nariai – labai šilti ir palaikantys žmonės, nuolat raginantys prisijungti prie įvairių universitete ir už jo ribų organizuojamų veiklų. Studijos VILNIUS TECH – itin reikšmingas gyvenimo etapas. Aš  galiu įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, formuoti savo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę. Žinoma, tai ir savotiškas perėjimas į suaugusio žmogaus gyvenimą, tačiau dar svarbiau – augimo, tobulėjimo irsavęs pažinimo etapas. Manau, kad tai – vienas svarbiausių gyvenimo laikotarpių. Kokių lūkesčių turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, ką įsivaizdavote prieš studijas? Pradėjęs studijuoti universitete, per paskaitas tikėjausi įgyti daugiau praktikos, tačiau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybių. Universitetas siūlo įvairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kurių galima prisijungti norint gilinti žinias ir labiau įsitraukti į praktinę veiklą. Būtent šios galimybės ir yra vienas didžiausių universiteto pranašumų – jis suteikia erdvę augti, tobulėti ir patiems formuoti savo studijų kelią. Kokios studijų metu įgyjamos patirtys ar įgūdžiai yra vertingiausi? Manau, svarbiausi įgyti įgūdžiai – vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills): aktyvumas, gebėjimas pristatyti savo darbus ir idėjas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas. Kaip įsivaizduojate ateities universitetą – kas jame turėtų būti kitaip nei dabar? Sunku įsivaizduoti ateities universitetą kitokį, nei jis yra dabar. Žinoma, laboratorijos ir jose esanti įranga laikui bėgant taps dar modernesnės, tačiau jau šiandien matyti, kad VILNIUS TECH nuolat jas atnaujina, plečia ir diegia naujausias technologijas. Tačiau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresnės, suteikiančios studentams daugiau galimybių laisvu nuo studijų metu savarankiškai dirbti prie projektų ir įgyvendinti savo idėjas. Kas šiandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobulėti? Labiausiai mane motyvuoja meilė elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O tokių dalykų dar tikrai labai daug.
Plačiau
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau