Rektoriaus sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo proga

Vasario 15, 2024
Miela VILNIUS TECH bendruomene,
 
šiandien jau 34-ąjį kartą naujosios nepriklausomos Lietuvos istorijoje minime vasario 16-ąją. 
 
Akivaizdu, jog 1918 m. vasario 16-ąją buvo pasiekta viena didžiausių pergalių Lietuvos valstybės istorijoje, tapusia mūsų valstybingumo, laisvės ir nepriklausomybės simboliu. Iki  dabar sunku suvokti, kaip tuometiniai naujos Lietuvos Respublikos kūrėjai taip virtuoziškai sugebėjo pasinaudoti susidariusia geopolitine situacija ir išlaviruoti tarp priešiškai Lietuvos valstybingumui nusiteikusių valstybių. Turint omenyje, jog Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. susirinkusi vokiečių okupuotame Vilniuje, turėdama viziją – Lietuvos nepriklausomą valstybę, bet neturėdama jokių realių priemonių tai vizijai įgyvendinti, vis tik sugebėjo susitarti ir pasirašė Aktą, kuriuo kreipėsi į Vokietijos, Rusijos ir kitų šalių vyriausybes, pareikšdama savo valią apie Lietuvą, kaip nepriklausomą demokratinę valstybę su sostine Vilniumi.

Rimtai apsvarstytas, iš pradžių tarsi visiškai simbolinis veiksmas, nepalankiausiomis aplinkybėmis tapo mūsų valstybės atkūrimo pamatu: nors vis dar vyko Pirmasis pasaulinis karas, Vilniuje toliau šeimininkavo okupacinė Vokietijos kariuomenė, o „Lietuvos aido“ laikraštis, kuriame nelegaliai buvo atspausdintas Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo, buvo konfiskuotas, pirmas žingsnis vis dėlto buvo žengtas.

Vasario 16-oji – labai daugiaprasmė ir stiprią simbolinę bei emocinę reikšmę Lietuvai turinti data. 1918 m. vasario 16 d. aktas leido sugrąžinti Lietuvos vardą Europos ir pasaulio žemėlapyje.
 

1949 m. vasario 16 d., įvykus antrai Lietuvos okupacijai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba šią dieną  patvirtino Lietuvos Deklaraciją, kurią 1999 metais LR Seimas įstatymu pripažino ypatingą reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui turinčiu teisės aktu ir ji buvo antroji Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės deklaracija, paskelbta Vasario 16 dieną.

1989 m. vasario 16 d. buvo paskelbta trečioji deklaracija – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis viešai paskelbė oficialų pareiškimą, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas.

Jonas Basanavičius, Lietuvos patriarchas,  1918 m. vasario 16 d. pirmininkavęs Lietuvos Tarybos posėdžiui, mirė Vilniuje 1927 m. vasario 16 d.
 

Ši Vasario 16-oji mūsų bendruomenei yra ypatinga – po kelių dešimtmečių tylos, mūsų universiteto žmonių darbas pagaliau vėl yra matomas ir įvertintas nacionaliniu mastu.  Mūsų universiteto buvę bendradarbiai, kolegos, ne vieną architektų kartą išugdę architektai prof. Leonidas Pranas Ziberkas ir emeritas prof. habil. dr. Jurgis Vanagas bei ilgametis Transporto inžinerijos fakulteto Transporto ir logistikos kompetencijos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algirdas Šakalys rytoj bus apdovanoti J.E. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos. Iškilmingos ceremonijos metu Prezidentūroje jiems bus įteikti vieni reikšmingiausių valstybės apdovanojimų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

Mūsų valstybė per ilgą savo istoriją patyrė daug ir sudėtingų iššūkių. Vien per praėjusį XX amžių mes du kartus sugebėjome, pasinaudodami palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, savo valstybę atkurti. Šiandien labai svarbu suprasti, kad neužtenka vien palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tam, kad įvyktų realūs  pokyčiai, būtina būti pasiruošus.  Visi didieji istoriniai lūžiai autoritarinių režimų valdomose teritorijose įvyksta tuomet, kai prievarta, išnaudojimas ir cinizmas pasiekia piką. Kai sustiprėja, išsigrynina laisvės ir nepriklausomybės siekis bei draugėn susiburia trokštanti savarankiško gyvenimo ir apie jį suprantanti visuomenė.

Šiandien  gyvename ne pačiu lengviausiu metu. Rusijos karo prieš Ukrainą, karinio konflikto Viduriniuose rytuose akivaizdoje, turime išsivaduoti nuo iliuzijų, kad pasaulis tapo protingesnis ir kad dėl visko galima susitarti taikiai. Turime suprasti, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybė. Mes dar niekada negyvenome taip gerai ir niekada nuo 1918 m. neturėjome tokio ilgo ir laimingo valstybės laisvės periodo. Mes taip pripratome būti laisvi, jog net neįsivaizduojame, kad galėtų būti kitaip. Tačiau šiandieninės realijos verčia mus skubiai imtis priemonių savo valstybei ir savo laisvei apginti.

Labai svarbu suprasti, kad kokybiškas saugumas daugiausiai priklauso nuo kokybiškos išsilavinusios visuomenės. Be kritiškai mąstančios, išsilavinusios ir žinančios, ką ji nori ginti, ir ką ji myli, ir kokias vertybes ji nori išsaugoti, visuomenės, visa kita gali būti nesvarbu ir beprasmiška.

Esu įsitikinęs, kad švietimas ir kultūra plačiąja prasme yra tos sritys, kurios sudaro valstybės ir visuomenės tapatybės pagrindą. Universitetai, kaip ir visa švietimo sistema, čia yra pagrindinis veikėjas. Mes turime išmokyti jaunąją kartą gerbti ir saugoti savo kalbą ir tradicijas,   būti sąmoningais piliečiais, prisiimančiais atsakomybę už savo valstybę.

Turime suvokti praeities, dabarties ir ateities ryšį ir atsakyti patys sau į klausimus: ar suvokiame, ką reiškia būti geru piliečiu? Ar esi tik gaunantis ir tuo patenkintas pilietis, ar esi ir gaunantis, ir duodantis žmogus, kuris supranta, kad santykis su valstybe ir visuomene yra dviejų krypčių gatvė? Ar tu ieškai, domiesi, kas sukurta,  ką turime? Ar nuveikei savo darbo dalį?

Man Vasario 16-oji  yra mūsų tautos nepriklausomybė ir laisvė. Laisvė ne nuo kažko: įsipareigojimų, pareigų, tradicijų, o laisvė kieno labui: valstybės, susitarimo ir  vienybės.

Šiandien kiekvienam iš Jūsų noriu padėkoti, kad savo idėjomis ir nuoširdžiu darbu ne tik kuriate ir stiprinate Universitetą, ugdote jaunąją kartą, bet ir reikšmingai prisidedate  prie visos mūsų šalies gerovės  kūrimo. Ačiū Jums!

Vasario 16-oji – tai Lietuvos valstybės kūrėjų ir visos tautos pergalė, švęskime ją su pasididžiavimu! Puoselėkime, saugokime ir ginkime savo laisvę ir nepriklausomybę. Ugdykime savo valstybę mylinčią kartą!

 
 

Romualdas Kliukas,
VILNIUS TECH rektorius
 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau