Šiuolaikinės finansinės technologijos ir finansų rinkos naujovės, pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas, įvairios skolinimo platformos, investiciniai fondai, naujos atsiskaitymo formos teikia itin plačias galimybes kiekvienam šiuolaikiniam žmogui. Atsiskaitymai mobiliuoju telefonu, momentinis pinigų pervedimas, investavimas ne tik į akcijas, obligacijas, tačiau ir į išvestinius finansinius instrumentus ir t.t. šiandien jau nieko nestebina. Tačiau tam, kad gebėtume naudotis šiomis ir kitomis finansinėmis technologijomis ir visų pirma racionaliai paskirstytume savo finansus, mums reikia ne tik specifinių žinių, bet ir atitinkamų gebėjimų. Kitaip tariant, mūsų finansinė elgsena priklauso nuo finansinio raštingumo lygio. Finansinis raštingumas – įgūdžių, reikalingų tinkamai suprasti bei aiškinti finansinę informaciją ir ja remiantis priimti teisingus finansinius sprendimus, visuma arba gebėjimas tvarkytis su visais savo finansiniais ištekliais.
„Dar 2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo metu buvo nuspręsta finansinį raštingumą kartu su gebėjimu rašyti, skaityti ir skaičiuoti įtraukti į pagrindinius 21 a. įgūdžius, reikalingus šiuolaikiniam žmogui. 2019 m. Lietuvos bankų asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais ir „Spinter“ tyrimų bendrove ištyrė Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą. Rezultatai atskleidė, kad lietuvių finansinio raštingumo lygis siekia tik 43 proc. iš 100 proc., tai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų tik iš dalies geba naudotis šiuolaikinėmis finansinėmis technologijomis. Be to, žmonėms sunkiai sekasi atsakingai ir pamatuotai priimti kasdienius finansinius sprendimus ir planuoti savo finansinę ateitį. Taigi, visuomenėje jaučiamas didžiulis finansinių žinių poreikis“, – teigia VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė.
Finansinis raštingumas išlieka vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų švietimo srityje – finansiškai raštingas žmogus yra pajėgus priimti geresnį ir tinkamesnį sau finansinį sprendimą, todėl Lietuvoje pastaruoju metu visuomenės finansinio raštingumo didinimui skiriamas vis didesnis dėmesys. 2017 m. Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra sutarė ir kartu įgyvendina Finansų ministerijos iniciatyva parengtą Visuomenės finansinio švietimo planą 2017–2021 m.
„Finansinis raštingumas svarbus mums visiems kiekvienu gyvenimo etapu. Kuo daugiau žinome apie asmeninių finansų valdymą, tuo geresnius sprendimus sau galime priimti. Palaikome visų institucijų vykdomas iniciatyvas šioje srityje ir patys aktyviai jose dalyvaujame. Šiuo metu viena iš prioritetinių Finansų ministerijos iniciatyvų – jaunimo mokėjimo įgūdžių stiprinimas, kuriant atsiskaitymų galimybes negrynaisiais pinigais mokyklose. Savo dėmesį bei pastangas kreipiame į jaunosios kartos ugdymą ir šiuolaikinių galimybių sudarymą, kad jie išbandytų negrynųjų pinigų mokėjimo priemones ir galėtų jomis naudotis mokykloje. Tokie įgūdžiai – neatsiejama kasdienybės dalis“, – teigia finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Prie šalies gyventojų finansinio švietimo noriai prisideda ne tik valstybinės institucijos, tačiau ir patys komerciniai bankai bei kitos finansinės institucijos. Pavyzdžiui, 2009 m. Swedbank įsteigė Finansų institutą, kurio funkcija šviesti visuomenę įvairiais su asmeniniais finansais susijusiais klausimais, kituose komerciniuose bankuose atsirado šeimos finansų ekspertai ir t.t. Swedbank Finansų instituto viena iš pagrindinių užduočių yra dalintis finansinio raštingumo žiniomis ir padėti formuoti teisingus įgūdžius įvairaus amžiaus žmonėms. Finansų institutas atlieka įvairius visuomenės tyrimus, taip pat jau dešimtus metus organizuoja žinių gilinimo konferencijas Lietuvos ekonomikos mokytojams ir mokiniams. Be to, jau daugiau nei metai banke veikia išmani ir pirmoji Baltijos šalyse „Finansų laboratorija“, į kurią kas savaitę atvyksta apie 400 mokinių.
„Laboratorija buvo kurta 10–18 metų vaikams, tačiau jaučiamas didelis susidomėjimas jau nuo pirmos klasės ir tai reiškia, kad finansinio raštingumo mokymas turi prasidėti gerokai anksčiau ir plačiau, nei yra dabar. Kadangi ne visi susidomėjusieji gali atvykti, jau galima su dalimi sukurto turinio susipažinti ir virtualiai finansulaboratorija.lt puslapyje“, – teigia Swedbank Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Vienas iš Visuomenės finansinio švietimo plano 2017–2021 m. projekto partnerių yra VGTU Verslo vadybos fakultetas, kuris nuo pat jo įkūrimo daug dėmesio skiria jaunimo asmeninių finansų valdymo gebėjimams ugdyti. VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė pabrėžia, kad būtent Verslo vadybos fakulteto mokslininkai pirmieji Lietuvoje pradėjo dėstyti asmeninių finansų valdymo studijų dalyką. Be to, Finansų inžinerijos bakalauro ir magistro studijų programos ruošia profesionalus finansų valdymo srityje. 2018 m. startavo FinTech (Finansinių technologijų) specializacija. Tačiau, kaip ir gebėjimas skaityti bei rašyti, finansinis mąstymas formuojasi dar mokykloje. Todėl šiemet jau trečią kartą VGTU Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra kartu su partneriais „Nasdaq“, „Swedbank“, „Seesam“, „KPMG“ ir LR Finansų ministerija organizavo Lietuvos mokinių Finansų olimpiadą. Džiaugiamės, kad prie šios iniciatyvos prisideda ir Lietuvoje veiklą vykdančios tarptautinės ir gerai žinomos finansines paslaugas teikiančios įmonės.
„Drauge su kitais finansinio raštingumo sklaidos partneriais kviesdami vyresniųjų klasių moksleivius išbandyti savo jėgas Lietuvos mokinių Finansų olimpiadoje, skatiname talentus kuo anksčiau įsitraukti į finansų technologijų pasaulį ir stiprinti jų suvokimą, jog finansinis išmanymas reikalingas daugelyje sričių. Sparčiai besivystančioje finansinių technologijų industrijoje šias žinias turinčių specialistų poreikis išlieka didelis, o tokios aukšto lygio kompetencijos darbo rinkoje naudingos ir itin vertinamos“, – sako Rita Čepinskienė, „Nasdaq“ Lietuvoje žmogiškųjų išteklių vadovė.
Anot „Nasdaq“ atstovės, Lietuvos finansinių technologijų specialistai yra vertinami dėl jų aukštų kompetencijų, profesionalumo, gebėjimo ir noro greitai mokytis, o darbas pasaulinio lygio kompanijose su tarptautiniais projektais, naujausiomis technologijomis suteikia galimybę pritrauktiems talentams nuolat tobulėti. Darbo rinkoje gausu finansinio išsilavinimo reikalaujančių pozicijų, todėl ugdymas ankstyvuose etapuose padeda geriau pasiruošti tolimesniems studijų ar net karjeros žingsniams.
Remiantis tarptautiniais „QS World University Rankings by Subject 2019“ reitingais, VGTU Verslo vadybos fakulteto verslo ir vadybos studijų (angl. Business & Management Studies) kryptis patenka tarp 100–150 geriausių pasaulyje programų, o ekonomikos ir ekonometrijos (angl. Economics and Econometrics) kryptis užima 201–250 vietą tarp pasaulio tokių krypčių studijų, kas yra aukščiausias pasiekimas Lietuvoje. VGTU Verslo vadybos fakultetas ruošia finansų inžinerijos, verslo logistikos, ekonomikos inžinerijos, verslo analitikos, marketingo, verslo vadybos specialistus.
Siekiant išnaudoti šalies augimo potencialą, būtina visiems toliau kryptingai dirbti, kad Lietuva, Vilnius taptų regioniniu finansinių technologijų talentų traukos centru.
Galerija
