Vasaros stažuotė į VILNIUS TECH atvedė vieno geriausių pasaulio universitetų – Masačusetso technologijos instituto (MIT) – tyrėją Emily Berkemeyer. Įkvėpta MIT šūkio „Mens et Manus“ (liet. – „Protas ir rankos“), pabrėžiančio teorinių žinių ir praktinio jų taikymo svarbą, amerikietė kartu su VILNIUS TECH mokslininke doc. dr. Skirmante Mozūriūnaite tiria, kaip Baltijos jūros uostamiesčiai gali suderinti miestų ir ekonominę plėtrą su vandens išteklių apsauga.
MIT – universitetas, kur teorija susitinka su praktika
Porai mėnesių į Lietuvą atvykusi Emily pasakoja, kad studijos MIT buvo sena jos svajonė.
„MIT dažnai sakoma, kad studijas pradėję jaunuoliai jaučiasi taip, lyg gertų iš gaisrinės žarnos – užplūsta toks žinių, galimybių ir patirčių srautas, kad svarbiausia išmokti atsirinkti, kam skirti savo laiką“, – pasakoja ji.
Magistro studijų Architektūros ir planavimo mokykloje (angl. – School of Architecture and Plannning (SA+P)), Miestų projektavimo ir planavimo katedroje (angl. – Department of urban studies and planning – DUSP) metu Emily beveik kiekvieną dieną universitete praleisdavo po dvylika valandų. Be paskaitų MIT, ji lankė kursus ir Harvardo universiteto Dizaino mokykloje (angl. Harvard GSD) siekdama kuo geriau išnaudoti galimybę mokytis viename stipriausių akademinių centrų pasaulyje.
Studijuodama magistrantūroje mergina gilinosi į miestų planavimą.
„Miestas nėra tik pastatai ar gatvės. Tai – sudėtinga sistema ir gyvas organizmas, kurį kuria žmonių sprendimai – kur gyventi, kaip judėti, kaip naudoti gamtos išteklius. Todėl miestų planavimas apima labai daug skirtingų sričių“, – pasakoja amerikietė.
Emily Berkemeyer
Būtent studijų metu ji suprato, kad didžiausią susidomėjimą jai kelia aplinkos planavimas, vandens išteklių valdymas ir žmonių gyvenimo kokybė miestuose.
Tyrimas, apjungiantis tris Baltijos valstybes
Šiuo metu VILNIUS TECH Architektūros fakultete Emily vykdo tyrimą, kuriame lygina trijų Baltijos šalių uostamiesčius – Klaipėdą, Rygą ir Taliną. Pagrindinis jos tikslas – išsiaiškinti, kaip šie miestai sprendžia vandens kokybės problemas augant laivybos apimtims.
„Mane domina pusiausvyra tarp ekonomikos ir aplinkosaugos miestų kontekste. Uostai yra būtini miestų ekonomikai, tačiau kartu svarbu apsaugoti geriamojo vandens išteklius, mažinti taršą ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą“, – pasakoja Emily.
Besistažuodama VILNIUS TECH ji analizuoja, kaip skirtingų Baltijos šalių uostamiesčiai tvarko vandens tiekimo sistemas, kokias taršos prevencijos priemones taiko bei kaip planuoja infrastruktūrą.
Kodėl svarbi Baltijos jūra?
Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl Baltijos regiono šalys susiduria su dideliais aplinkosaugos iššūkiais, o ateityje jų gali tik daugėti.
„Europos Sąjunga planuoja didinti krovinių gabenimą jūrų transportu, todėl labai svarbu ieškoti būdų, kaip mažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai.
Kiekvienas uostas turi savo plėtros planus ir ekonominius tikslus. Mane domina, kaip kartu galima užtikrinti taršos prevenciją, apsaugoti vandens išteklius ir išlaikyti tvarią miestų plėtrą“, – pasakoja Emily.
Baltijos jūra
Atlikdama tyrimą ji analizuos GIS duomenis, infrastruktūros žemėlapius, aplinkosaugos ataskaitas bei kalbėsis su savivaldybių, vandens tiekimo įmonių ir universitetų atstovais.
Kodėl pasirinktas VILNIUS TECH?
Į Lietuvą Emily atvyko pagal tarptautinę programą „MIT MISTI-Lithuania“ (angl. MIT International Science and Technology Initiatives – MISTI), kuri suteikia studentams galimybę atlikti praktiką įvairiose pasaulio šalyse.
VILNIUS TECH ji bendradarbiauja su Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docente dr. S. Mozūriūnaite, o tyrimo rezultatus abi tyrėjos planuoja publikuoti tarptautiniame mokslo žurnale.
„Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti VILNIUS TECH. Čia galiu ne tik pritaikyti MIT įgytas žinias, bet ir susitelkti į vieną labai konkrečią temą bei bendradarbiauti su šios srities ekspertais“, – džiaugiasi Emily.
Ji tikisi iki vasaros pabaigos užbaigti pagrindinę analizę ir parengti mokslinį straipsnį, kuris ateityje taps pagrindu ir jos doktorantūros studijoms.
Mokslas turi būti naudingas visuomenei
Emily įsitikinusi, kad moksliniai tyrimai turi ne tik papildyti akademines žinias, bet ir padėti priimti geresnius sprendimus.
„Man labai svarbu ne tik atlikti tyrimus, bet ir gebėti jų rezultatus paaiškinti visuomenei. Mokslas tampa prasmingas tada, kai padeda žmonėms geriau suprasti problemas ir prisideda prie geresnės viešosios politikos.
Emily Berkemeyer
Savo profesinę ateitį sieju su kelių sričių tyrimais: miestų planavimo, architektūros, inžinerijos ir viešosios politikos. Noriu padėti spręsti sudėtingiausius šiuolaikinių miestų iššūkius“, – ateities planais dalijasi mergina.
Vilnius pranoko lūkesčius
Nors Europoje Emily lankėsi ir anksčiau, Baltijos šalyse ji vieši pirmą kartą. Apsilankyti čia ją įkvėpė MIT profesoriaus Brent D. Ryan veikla Šiaurės ir Rytų Europoje.
„Vilnius mane maloniai nustebino. Atvykau neturėdama jokių išankstinių lūkesčių, tačiau miestas pasirodė labai jaukus. Labai patogu, kad visur galima nueiti pėsčiomis, puikiai veikia viešasis transportas, o senamiestis tiesiog nuostabus“, – džiaugiasi tyrėja.
Rinkdama duomenis tyrimui Emily daug keliauja tarp Klaipėdos, Rygos ir Talino, nes, jos įsitikinimu, miesto negalima pažinti vien analizuojant duomenis.
„Vienas mano dėstytojų MIT DUSP – profesorius Garnette Cadogan – visada sakydavo: jei nori pažinti miestą, turi jį išvaikščioti. Tik būdamas vietoje gali suprasti, kaip jis iš tikrųjų gyvena“, – sako mergina.
Emily tikisi, kad pažintis su Baltijos šalimis nesibaigs kartu su vasaros praktika. Ateityje ji planuoja tęsti tyrimus šiame regione, publikuoti daugiau mokslinių straipsnių ir dar ne kartą sugrįžti į Lietuvą.
***
Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ypač stiprinant partnerystes su Masačiusetso technologijų institutu (MIT).
Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse.
„MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo centrai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba.
Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.
