Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo ieškančiojo darbo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros.
Kodėl darbdaviai vertina tarpasmeninius įgūdžius?
Šios savybės yra svarbios net ir tokiose darbo pozicijose, kuriose tiesiogiai nesusiduriama su klientais, nes samdomas darbuotojas niekuomet nedirba vienas. Stiprūs tarpasmeniniai įgūdžiai padeda sklandžiau bendradarbiauti su darbdaviais, kolegomis, prekybininkais ir tarpininkais. Tokie darbuotojai geba aiškiai išreikšti mintis, perteikti idėjas, išklausyti kitus. Jie dažniau demonstruoja pozityvų nusiteikimą darbe, o tai padeda kurti sveiką atmosferą kompanijos viduje.
Darbdavys vertina tarpasmeninius įgūdžius įvaldžiusius kandidatus, nes jie ne tik puikiai susitvarko su užduotimis, bet ir paverčia biurą malonesne vieta darbui. Žinoma, tai prisideda ir prie kompanijos sėkmės – atsakingi žmonės gali vieni kitais pasikliauti ir bet kada prašyti pagalbos, laikosi terminų ir laiku įvykdo užduotis. Sulaukiant palaikymo kolektyve, didėja darbo motyvacija ir pasitenkinimas juo, o tai taip pat prisideda prie sėkmės.
Kaip atskleisti savo tarpasmenines savybes?
Pademonstruoti įgytus tarpasmeninius įgūdžius galima viso darbo paieškos proceso metu. Pirmiausia, jie surašomi gyvenimo aprašyme. Čia nereikėtų išsiplėsti, galima paminėti 3–5 savo turimas savybes, kurios labiausiai susijusios su siekiamomis pareigomis. Įmonei rašomame motyvaciniame laiške gali skirti porą sakinių paminėti, kaip tarpasmeniniai įgūdžiai atsispindi tavo veikloje (pvz., „lengvai prisitaikau prie kintančių aplinkybių, atlikdamas praktiką įmonėje x, dirbau net trijose skirtingose komandose su įvairiais projektais ir visuose savo dalį atlikau laiku“).
Galiausiai savo tarpasmeninius įgūdžius galėsi atskleisti darbo pokalbio metu. Jei paminėjai juos savo gyvenimo aprašyme, tuomet labai didelė tikimybė, kad sulauksi klausimo apie tai. Pasiruošk trumpą istoriją, kaip tavo išvardyti tarpasmeniniai įgūdžiai atsiskleidžia kasdieniame gyvenime. Nepamiršk, kad viena yra tai, ką pasakoji (turinys), visai kita – kaip tą darai. Darbdavys vertina ne tik tavo žodžius. Jei pasakosi, koks esi komunikabilus, tačiau vengsi pašnekovo žvilgsnio, į klausimus atsakinėsi itin trumpai ir neplėtosi pokalbio, taps pakankamai aišku, kad visgi komunikabilumu nepasižymi. Kita naudinga savybė – savikritiškumas, savo kompetencijos ribų suvokimas. Bet jei tokią savybę įvardysi, o darbo pokalbio metu be sustojimo girsiesi savo pasiekimais, tik sukelsi darbdavio pašaipą.
Žinoma, kiekvienai darbo vietai reikalingi įgūdžiai šiek tiek skiriasi, tad įsitikink, kad nuosekliai perskaitei skelbimą prieš akcentuodamas savo geriausias savybes.
Pateiksiu 5 pagrindines tarpasmenines savybes kartu su įgūdžiais, kuriuos gali naudoti prisistatydamas ir kurių galima pasitreniravus įgyti.
Nepakanka darbdaviams patinkančias savybes surašyti savo gyvenimo aprašyme. Kadangi atrankos procesai nuolat tobulėja, kuo svarbesnės pareigos, tuo daugiau dėmesio skiriama atrankai. Taigi, bet koks melas išaiškėtų dar prieš pasirašant darbo sutartį.
Ką daryti, jei nujauti, kad neturi darbui reikalingų savybių?
Jei jauti, kad nepasižymi savybėmis, kurias norėtum turėti, neverta nusiminti – nemažą dalį jų galima įgyti: galima ugdyti pasitikėjimą savimi, komunikacijos įgūdžius, mokytis planuoti laiką ir dirbti efektyviai, semtis žinių apie komandinio darbo organizavimą bei vadovavimą, mokytis aktyvaus klausymo, logikos pagrindų. Tai daryti verta, ir kuo anksčiau pradedi – tuo geriau integruosis naujosios savybės į tavo asmenybę. Raj’us Chetty JAV atliko tyrimą, kuriuo įrodyta, kad vaikai, kurie darželyje daugiau laiko mokėsi socialinių įgūdžių, kurie geriau sutarė su bendraamžiais, baigę aukštąją mokyklą, uždirbo gerokai daugiau.
Mokytis naujų dalykų visada yra gerai. Tik prieš pradedant tai daryti, kad mokymasis duotų naudos, svarbu sau aiškiai atsakyti į 2 klausimus:
• Kaip šie įgūdžiai man padės, kur aš juos naudosiu? Tik darbe, o galbūt pravers ir kasdienėse situacijose?
• Jei tai reikalinga tik vienai darbo pozicijai, ar aš noriu dėl jos keistis? Pavyzdžiui, jei nemėgstu bendrauti su žmonėmis, ar, pasimokęs bazinių komunikacijos įgūdžių, tikrai norėsiu kasdien susidurti su daug skirtingų žmonių?
Kartais norėdami gauti darbą taip susikoncentruojame į jį ir į darbdavio norus, kad pamirštame savuosius, pradedame save apgaudinėti – to daryti nevalia.
Kad darbo paieškos būtų sėkmingos, privalote tinkamai joms pasiruošti. Nuo vasario 21 d. VGTU prasideda didžiausias ir ilgiausiai trunkantis universiteto renginys „Karjeros dienos 2019“. Jau ketvirtadienį įvadinių seminarų ciklą pradės ir pranešimą apie tai, kaip parengti gyvenimo aprašymą ir parašyti gerą motyvacinį laišką skaitys „CV banko“ vadovas Tomas Toleikis. Vasario 26 d. VGTU karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė papasakos apie tai, kaip save pristatyti iš gerosios pusės ir sumažinti darbo pokalbio jaudulį. Įvadinių seminarų ciklą vasario 28 d. užbaigs „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, atskleisianti darbo paieškos evoliuciją. Kovo 1–31 prasidės atviros paskaitos, o kovo 14 d. visi studentai kviečiami į didžiausią kontaktų mugę sostinėje, kurioje susiburs daugiau nei 100 organizacijų.
Galerija
