VGTU karjeros konsultantė atskleidžia 5 asmenines savybes, padedančias ieškant darbo

Vasario 20, 2019

Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo ieškančiojo darbo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros. 

Kodėl darbdaviai vertina tarpasmeninius įgūdžius?

Šios savybės yra svarbios net ir tokiose darbo pozicijose, kuriose tiesiogiai nesusiduriama su klientais, nes samdomas darbuotojas niekuomet nedirba vienas. Stiprūs tarpasmeniniai įgūdžiai padeda sklandžiau bendradarbiauti su darbdaviais, kolegomis, prekybininkais ir tarpininkais. Tokie darbuotojai geba aiškiai išreikšti mintis, perteikti idėjas, išklausyti kitus. Jie dažniau demonstruoja pozityvų nusiteikimą darbe, o tai padeda kurti sveiką atmosferą kompanijos viduje.

Darbdavys vertina tarpasmeninius įgūdžius įvaldžiusius kandidatus, nes jie ne tik puikiai susitvarko su užduotimis, bet ir paverčia biurą malonesne vieta darbui. Žinoma, tai prisideda ir prie kompanijos sėkmės – atsakingi žmonės gali vieni kitais pasikliauti ir bet kada prašyti pagalbos, laikosi terminų ir laiku įvykdo užduotis. Sulaukiant palaikymo kolektyve, didėja darbo motyvacija ir pasitenkinimas juo, o tai taip pat prisideda prie sėkmės.

Kaip atskleisti savo tarpasmenines savybes?

Pademonstruoti įgytus tarpasmeninius įgūdžius galima viso darbo paieškos proceso metu. Pirmiausia, jie surašomi gyvenimo aprašyme. Čia nereikėtų išsiplėsti, galima paminėti 3–5 savo turimas savybes, kurios labiausiai susijusios su siekiamomis pareigomis. Įmonei rašomame motyvaciniame laiške gali skirti porą sakinių paminėti, kaip tarpasmeniniai įgūdžiai atsispindi tavo veikloje (pvz., „lengvai prisitaikau prie kintančių aplinkybių, atlikdamas praktiką įmonėje x, dirbau net trijose skirtingose komandose su įvairiais projektais ir visuose savo dalį atlikau laiku“).

Galiausiai savo tarpasmeninius įgūdžius galėsi atskleisti darbo pokalbio metu. Jei paminėjai juos savo gyvenimo aprašyme, tuomet labai didelė tikimybė, kad sulauksi klausimo apie tai. Pasiruošk trumpą istoriją, kaip tavo išvardyti tarpasmeniniai įgūdžiai atsiskleidžia kasdieniame gyvenime. Nepamiršk, kad viena yra tai, ką pasakoji (turinys), visai kita – kaip tą darai. Darbdavys vertina ne tik tavo žodžius. Jei pasakosi, koks esi komunikabilus, tačiau vengsi pašnekovo žvilgsnio, į klausimus atsakinėsi itin trumpai ir neplėtosi pokalbio, taps pakankamai aišku, kad visgi komunikabilumu nepasižymi. Kita naudinga savybė – savikritiškumas, savo kompetencijos ribų suvokimas. Bet jei tokią savybę įvardysi, o darbo pokalbio metu be sustojimo girsiesi savo pasiekimais, tik sukelsi darbdavio pašaipą.

Žinoma, kiekvienai darbo vietai reikalingi įgūdžiai šiek tiek skiriasi, tad įsitikink, kad nuosekliai perskaitei skelbimą prieš akcentuodamas savo geriausias savybes.

Pateiksiu 5 pagrindines tarpasmenines savybes kartu su įgūdžiais, kuriuos gali naudoti prisistatydamas ir kurių galima pasitreniravus įgyti.


Nepakanka darbdaviams patinkančias savybes surašyti savo gyvenimo aprašyme. Kadangi atrankos procesai nuolat tobulėja, kuo svarbesnės pareigos, tuo daugiau dėmesio skiriama atrankai. Taigi, bet koks melas išaiškėtų dar prieš pasirašant darbo sutartį. 

Ką daryti, jei nujauti, kad neturi darbui reikalingų savybių?

Jei jauti, kad nepasižymi savybėmis, kurias norėtum turėti, neverta nusiminti – nemažą dalį jų galima įgyti: galima ugdyti pasitikėjimą savimi, komunikacijos įgūdžius, mokytis planuoti laiką ir dirbti efektyviai, semtis žinių apie komandinio darbo organizavimą bei vadovavimą, mokytis aktyvaus klausymo, logikos pagrindų. Tai daryti verta, ir kuo anksčiau pradedi – tuo geriau integruosis naujosios savybės į tavo asmenybę. Raj’us Chetty JAV atliko tyrimą, kuriuo įrodyta, kad vaikai, kurie darželyje daugiau laiko mokėsi socialinių įgūdžių, kurie geriau sutarė su bendraamžiais, baigę aukštąją mokyklą, uždirbo gerokai daugiau.

Mokytis naujų dalykų visada yra gerai. Tik prieš pradedant tai daryti, kad mokymasis duotų naudos, svarbu sau aiškiai atsakyti į 2 klausimus:
•    Kaip šie įgūdžiai man padės, kur aš juos naudosiu? Tik darbe, o galbūt pravers ir kasdienėse situacijose?
•    Jei tai reikalinga tik vienai darbo pozicijai, ar aš noriu dėl jos keistis? Pavyzdžiui, jei nemėgstu bendrauti su žmonėmis, ar, pasimokęs bazinių komunikacijos įgūdžių, tikrai norėsiu kasdien susidurti su daug skirtingų žmonių?
Kartais norėdami gauti darbą taip susikoncentruojame į jį ir į darbdavio norus, kad pamirštame savuosius, pradedame save apgaudinėti – to daryti nevalia.

Kad darbo paieškos būtų sėkmingos, privalote tinkamai joms pasiruošti. Nuo vasario 21 d. VGTU prasideda didžiausias ir ilgiausiai trunkantis universiteto renginys „Karjeros dienos 2019“. Jau ketvirtadienį įvadinių seminarų ciklą pradės ir pranešimą apie tai, kaip parengti gyvenimo aprašymą ir parašyti gerą motyvacinį laišką skaitys „CV banko“ vadovas Tomas Toleikis. Vasario 26 d. VGTU karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė papasakos apie tai, kaip save pristatyti iš gerosios pusės ir sumažinti darbo pokalbio jaudulį. Įvadinių seminarų ciklą vasario 28 d. užbaigs „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, atskleisianti darbo paieškos evoliuciją. Kovo 1–31 prasidės atviros paskaitos, o kovo 14 d. visi studentai kviečiami į didžiausią kontaktų mugę sostinėje, kurioje susiburs daugiau nei 100 organizacijų.

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau