VGTU studentams – moderniausia skaitmeninės statybos technologijos platforma

Gruodžio 15, 2017

Kaip internetas pakeitė paslaugų industriją, o socialinė medija – būdus kaip dalinamės informacija ir bendraujame, taip skaitmeninė statyba arba statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologija vis aktyviau keičia statybos procesus. Specialistai vienbalsiai sutinka – šis įrankis statybų industriją gali paversti viena inovatyviausių pramonės šakų.

Siekiant suteikti galimybę mokytis dar efektyviau naudoti ir pritaikyti geriausius skaitmeninės statybos sprendimus, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusios paskaitos metu universitetui buvo padovanota itin pažangi Vokietijos statybų inovacijų bendrovės „RIB Software SE“ programinė įranga.

Programinės įrangos „RIB iTWO“ trijų darbo vietų licencija buvo suteikta tarpininkaujant darnios NT plėtros ir statybos paslaugų bendrovei „YIT Kausta“ ir bus naudojama ruošiant VGTU Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetų studentus.

Naujos galimybės ir studentams, ir verslui

Nors dar 2016 m. buvo priimta ES direktyva, reikalaujanti, kad BIM būtų privalomai naudojama viešai finansuojamiems statybos objektams, šalies statybų rinkoje, ši technologija dar tik pradeda įsigalėti – trūksta ir dalies įmonių ryžto dirbti su naujais įrankiais, ir specialistų, kurie būtų kompetentingi jais naudotis.

Šios licencijos gavimas – ilgalaikio „YIT Kausta“ ir VGTU bendradarbiavimo rezultatas, siekiant dalintis patirtimi ir paruošti jaunuosius specialistus darbui pažangiausiose kompanijose bei skatinti visos šalies statybos srities skaitmenizavimą.

 „Su VGTU bendradarbiaujame ne vienerius metus. Tikime, kad tik dalindamiesi geriausiomis praktikomis ir patirtimi bei nuolat diskutuodami, galime prisidėti prie tvaraus, darnaus ir efektyvaus statybų sektoriaus augimo bei užtikrinti, kompetentingų specialistų paruošimą. „RIB iTWO“ – tai galinga 4D/5D BIM technologinė platforma, kurią naudojame ir savo įmonės veikloje. Džiaugiamės, kad ši programa bus įdiegta mokymo programose ir padės ruošti šiuolaikinius statinio informacinio modeliavimo, statybos inžinerijos, statybos technologijos bei valdymo specialistus“, – teigia Kęstutis Vanagas, bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius.

Šiuo metu VGTU veikia atskira skaitmeninės statybos magistro programa. Tačiau naujoji platforma bus integruojama ir į bakalauro studijų modulius. VGTU Statinių skaitinio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius doc. dr. Vladimiras Popovas pastebi, kad nors skirtingos skaitmeninės technologijos į mokymo procesą įtraukiamos nuolat, su „RIB iTWO“ platforma siejami dideli lūkesčiai.

 „Nors projektavimo srityje įvairių priemonių pasirinkimas yra platus, naujoji programa leidžia vienoje sistemoje automatizuotai sujungti įvairius projektavimo ir statybų elementus. Magistro programoje bus ruošiami specialistai, kurie mokės ja naudotis, bei valdyti visą statybos procesą. Dabar šioje programoje studijuoja 21 vienas studentas, tačiau planuojame, kad ateityje kasmet bus įtraukiama iki 100 ne tik statybos, bet ir aplinkos inžinerijos bei kitų sričių studentų. Programinės įrangos, įdiegimo ir apmokymų vertė net akademinei institucijai siekia per 30 tūks. eurų, tad ši dovana mums labai reikšminga“, – pasakoja doc. dr. V. Popovas.

Pasak jo, universitete nuolat stengiamasi supažindinti su geriausiomis praktikomis ir priemonėmis, o „Rib iTWO“ yra viena tokių. Ši priemonė leidžia suvaldyti labai daug skirtingų statybos projektų aspektų, o ją įvaldę studentai ateityje galės lengvai prisitaikyti darbo rinkoje ir prisidėti prie naujos inžinierių kartos.

Užtikrina skaidrumą ir efektyvumą

BIM technologija iš kitų išsiskiria savo integruotumu – atskiros projekto dalys yra sujungiamos į darnią visumą, o vientisas informacinis statinio modelis sujungia projektines dalis bei gyvavimo ciklus nuo projekto parengimo iki pastato priežiūros.

Doc. dr. Vladimiras Popovas pasakoja, kad VGTU programose naujoji platforma – dar ne naujųjų technologijų diegimo pabaiga. „4D technologija prie jau įprasto 3D erdvinio projekto modelio leidžia įtraukti procesų trukmės skaičiavimus, o 5D matmuo – ir finansinius, ekonominis projekto aspektus. Tikimės, kad netrukus turėsime ir 6D pakopą, kuri leidžia valdyti pastato eksploatavimą jau po darbų pabaigimo bei rinkti duomenis“, – apibendrina doc. dr. V. Popovas.

Visgi, specialistai pastebi, kad technologijos diegimui kliudo dalies rinkos dalyvių nenoras mokytis naujų darbo metodų ar padaryti statybas skaidresnėmis. Rinkoje vis dar trūksta aiškaus reglamentavimo ir strateginio skaidrumo valstybiniu mastu. Dar viena iš priežasčių – aukšta programinės įrangos kaina. Verslo įmonei viena programos licencija gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų.

Kadangi technologija leidžia išvengti skirtingų funkcijų sudvejinimo bei rankinio informacijos suvedinėjimo, padeda užtikrinti geresnę kokybę ir efektyviau valdyti projektą. Visame statybų procese naudojama BIM technologija neleidžia skirtingoms šalims veikti nesąžiningai. Šis įrankis gali padėti beveik ketvirtadaliu sutrumpinti statybų ir modeliavimo laiką ir pelną padidinti iki penktadalio.

 „YIT Kausta“ jau ne vienerius metus remiasi kolegų iš Skandinavijos patirtimi ir savo projektuose naudoja 4D bei 5D BIM modelius.

 „Šiandien projektą galime parengti ir be gyvų susitikimų – programa suteikia galimybę pastatą analizuoti skirtingais pjūviais, iš karto atrasti neatitikimus tarp skirtingų inžinerinių sprendimų, analizuoti darbų kainų kaitą, medžiagų panaudojimo efektyvumą, koordinuoti darbų vykdymą. Visi derinimai vyksta projektavimo metu, o ne statybos aikštelėje. Taip mes galime sutaupyti laiką ir kaštus bei 80 proc. sumažinti klaidų tikimybę“, – patirtimi dalinasi K. Vanagas.

Tikimasi, kad „Rib iTWO“ licencijos gavimas ir programinės įrangos įdiegimas padės studentams dar universitete susipažinti su naujosiomis technologijomis, jas efektyviai taikyti vėlesnėje savo praktikoje ir prisidės prie egzistuojančių iššūkių sprendimo.
 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau