VILNIUS TECH alumnė C. Ignatio: „Judėti pirmyn skatina prasmės pojūtis“

„Startup World Cup“ sugrįžta – tavo auksinis bilietas į pasaulinį pripažinimą 🏆 Kas tavęs laukia: 🎤 Varžykis dėl 1 mln. JAV dolerių investicijos: laimėk regioninį finalą ir šį rudenį skrisk į Silicio slėnį 🇺🇸, kur susirungsi dėl 1 mln. JAV dolerių investicijos. 🤝 Išplėsk savo globalų tinklą: užmegzk vertingus ryšius su investuotojais ir industrijos ekspertais visame pasaulyje. 🌍 Pasaulinis matomumas ir ryšiai: prisistatyk tarptautiniams investuotojams, mentoriams ir potencialiems partneriams. Tai ne tik konkursas, bet ir galimybė paspartinti tavo startuolio kelionę į pasaulines rinkas. Jei kuri sprendimą, turintį realų rinkos potencialą, kviečiame tave žengti į sceną. Tavo artimiausi žingsniai: Viskas prasideda nuo paraiškos – pateik ją čia: bit.ly/4crfp6t Pasidalyk savo unikaliu vertės pasiūlymu. 10 geriausių startuolių bus atrinkta gyviems prisistatymams (angl. pitch) gegužės 28 d. LOGIN konferencijoje Vilniuje. Startuolis nugalėtojas keliaus į San Franciską (JAV) dalyvauti didžiausiame pasaulyje startuolių konkurse, kurį organizuoja „Pegasus Tech Ventures“. ⚠️ Svarbu: startuolis nugalėtojas kelionės ir dalyvavimo išlaidas finale JAV dengia pats. 📅 Paraiškos priimamos iki balandžio 20 d. Šią išskirtinę galimybę startuoliams pristato Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su partneriais LOGIN ir Inovacijų agentūra.

Dinamiškoje verslo aplinkoje kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių valdymo prioritetų – nuo jo priklauso skaitmeninės infrastruktūros patikimumas, o incidentai gali greitai sutrikdyti veiklą ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Kartu auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis, tačiau jų pasiūla nespėja su rinkos diktuojamu tempu. Ekspertai pabrėžia, kad šią spragą galima mažinti tik ruošiant specialistus, kurie geba spręsti realius technologinius ir verslo iššūkius. Prof. dr. Dalius Mažeika, VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas, sako, kad kibernetinis saugumas šiandien yra strateginis valstybės ir verslo valdymo elementas, o  kibernetinės saugos kompetencijų trūkumas laikomas nacionalinio saugumo spraga. „Skaitmeninės paslaugos ir infrastruktūra yra šiuolaikinės ekonomikos pagrindas. Kritinės infrastruktūros sektoriai – energetika, finansai, sveikatos apsauga, transportas – veikia skaitmeninėse platformose, todėl sėkminga kibernetinė ataka gali paralyžiuoti valstybės funkcijas greičiau nei tradicinė karinė grėsmė. Visa tai lemia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – sako jis. Anot pašnekovo, valstybės, kurios neturi kvalifikuotų specialistų ir brandžios kibernetinės gynybinės infrastruktūros, yra strategiškai pažeidžiamos tiek ekonominiam, tiek politiniam spaudimui. „Matome aiškią tendenciją – NATO, ES ir atskiros vyriausybės kibernetinį pajėgumą traktuoja lygiagrečiai su kariniu pajėgumu, skirdamos jam atitinkamą biudžetą. O verslui kibernetinis saugumas – tai investicija į veiklos tęstinumą ir reputaciją“, – apžvelgia dekanas. Specialistų reikia visame pasaulyje Prof. dr. Nikolajus Goranin, VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas, pasakoja, kad kibernetinio saugumo svarbą signalizuoja ir darbo rinkos rodikliai. Paskutinis išsamus, viešas 2023 m. atliktas tyrimas „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ rodo, kad tais metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės buvo įdarbinusios 1.378 kibernetinės saugos specialistus, o iki 2025 m. pabaigos buvo planuojama įdarbinti dar ne mažiau 1.720 specialistų. „Šis skaičius viršija visų Lietuvos aukštųjų mokyklų per 5 metus paruošiamų specialistų skaičių kartu sudėjus. Ataskaitoje akcentuojamas kibernetinės saugos kompetencijų poreikis – jos patenka į penktąją kompetencijų dešimtuko vietą. Šis tyrimas taip pat parodė, kad bendras IRT specialistų skaičius vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis. Numatoma, kad iki 2030 m. ES bendrai reikės 20 mln. specialistų, kai tuo tarpu šiuo metu sektoriuje dirba tik 9,3 mln. specialistų“, – skaičiuoja N. Goranin. Pasak jo, didelį poveikį specialistų poreikiui turėjo neseniai Europoje įsigaliojusios DORA ir NIS2 direktyvos, kurios įpareigoja įmones, patenkančias į šių direktyvų reguliaciją, turėti saugos įgaliotinius (angl. CISO) ir saugumo operacijų centrus (angl. SOC). Bendrovės, kurios prieš tai neskyrė dėmesio kibernetiniam saugumui, dabar yra priverstos arba samdyti specialistus, arba pirkti šios veiklos paslaugas iš trečiųjų šalių. „Bet kokiu atveju, CISO ir SOC specialistų poreikis rinkoje auga. Tą patvirtina universiteto socialiniai partneriai, panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje ir pasaulyje. Nepaisant to, nestabili ekonominė ir politinė situacija lėtina sektoriaus augimo ir investicijų tempą“, – dalinasi profesorius. Vertę kuriančios kompetencijos Augant specialistų poreikiui, aiškėja ir tai, kokių konkrečių kompetencijų iš jų tikisi rinka. „Lietuvoje šiuo metu labiausiai trūksta SOC specialistų, taip pat įvairaus lygio saugumo vadovų. Kaip kritines kompetencijas mūsų socialiniai partneriai įvardija gebėjimą valdyti kibernetinio saugumo incidentus, išmanyti saugos technologijas, suprasti teisinius ir vadybinius saugos užtikrinimo aspektus“, – pasakoja N. Goranin. Kompetencijų dinamika, anot pašnekovo, keičiasi globaliu mastu. „Kibernetinio saugumo specialistus ruošiančios ne pelno organizacijos ISC2 ataskaitos duomenimis, pirmas vietas užima dirbtinio intelekto kompetencijos, kurios 2022 m. net nebuvo įvardytos Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) kibernetinės saugos kompetencijų karkase. Toliau rikiuojasi debesų kompiuterijos saugumo užtikrinimo kompetencijos, rizikų ir saugos valdymo, programinės įrangos saugos bei GRC (angl. Governance, Risk Management and Compliance) kompetencijos“, – pažymi profesorius. Goranin pasakoja, kad reaguodamas į tarptautinius poreikius, kurie artimiausiu metu tikrai pasieks ir Lietuvą, VILNIUS TECH kasmet koreguoja studijų programas. Tai daroma į programas įtraukiant naujų kursų ir nuosekliai atnaujinant studijų turinį bei siejant jį su realiais sektoriaus poreikiais. Pavyzdžiui, magistratūros studijų programoje „Informacijos ir IT sauga“ nuo 2022 m. dėstomas kursas „Etiniai, teisiniai ir žmogiškieji informacijos saugos aspektai“, kuris kartu su jau seniau dėstomu kursu „Informacijos saugos vadyba“ ugdo saugos valdymo bei GRC kompetencijas. Nuo 2025 m. toje pačioje studijų programoje taip pat dėstomas kursas „Dirbtinio intelekto taikymai informacijos saugos technologijose“. „Studentai taip pat mokosi virtualios infrastruktūros ir debesų kompiuterijos saugos, o SOC kompetencijų galima įgyti ne tik studijuojant magistratūroje, bet ir bakalauro studijų programos „Informacinės technologijos“ saugos specializacijoje“, – keletą pavyzdžių įvardija pašnekovas. Prisitaiko prie rinkos Jis pabrėžia, kad kibernetinio saugumo kompetencijos ugdomos keliose studijų programose. Plačiausią žinių spektrą suteikia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto magistrantūros programa „Informacijos ir IT sauga“ – ji formuoja sisteminį požiūrį į informacijos saugos problemas, nuo jų prevencijos iki sprendimo ir poveikio valdymo. „Studijose derinamos technologinės, teisinės ir vadybinės kompetencijos: nuo tinklų saugos, kriptografijos ar debesų kompiuterijos iki saugos valdymo, teisinių aspektų ir mokslinių tyrimų pagrindų. Programa vykdoma lietuvių ir anglų kalbomis, o daugiau nei pusė ją baigusių užsienio studentų lieka dirbti Lietuvoje, IT saugos sektoriuje“, – sako N. Goranin. Šiemet taip pat pristatyta saugos valdymo aspektus akcentuojanti MBA tipo programa „Kibernetinio saugumo valdymas“, kuri yra orientuota į jau patirties turinčius specialistus. Bakalauro kibernetinio saugumo kompetencijos stiprinamos „Informacinių technologijų“ bei „Kibernetinio saugumo ir ryšių technologijų“ programose, orientuotose  į praktinį technologijų taikymą“, – pasakoja profesorius. Pasak jo, VILNIUS TECH studijų turinį atnaujina keliais lygmenimis: kuriamos naujos programos, atnaujinami esami kursai, o baigiamųjų darbų temos siejamos su aktualiais rinkos ir mokslo iššūkiais. Tai leidžia užtikrinti, kad studentų įgyjamos kompetencijos atitiktų realius sektoriaus poreikius. Goranin sako, kad studentai dar besimokydami įgyja ir realios kibernetinio saugumo praktikos. „Praktinės patirties studentai įgauna per praktines užduotis, kurios integruotos į visus kursus. Pvz., seniausios ir plačiausią žinių spektrą suteikiančios Fundamentinių mokslų magistratūros programos „Informacijos ir IT sauga“ magistrantai, mokydamiesi etiško įsilaužimo (angl. Ethical Hacking) dalyvauja „Capture the Flag“ tipo pratimuose. Besimokydami IT saugos metodų, debesų kompiuterijos, tinklų saugos ir panašių kursų, studentai išbando įvairias IT saugos technologijas“, – iliustruoja pašnekovas. Mokslas, praktika ir realūs sprendimai Paskaitas VILNIUS TECH studentams veda ne tik dėstytojai-praktikai, bet ir verslo atstovai, o studijų kokybę ir jų praktinę vertę stiprina universitete veikiantis Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras. Jo direktorius Vitalijus Gurčinas, pasakoja, kad centro veikla grindžiama moksliniais tyrimais, praktiniais mokymais ir bendradarbiavimu su verslu bei viešuoju sektoriumi. Čia dirbama su kibernetinio saugumo technologijomis, dirbtinio intelekto taikymu, skaitmenine kriminalistika, grėsmių analize ir saugumo operacijų tyrimais. Centro vertė – gebėjimas mokslinius tyrimus paversti realiais sprendimais, o jo tikslas – ne tik generuoti žinias, bet ir paversti jas realiais sprendimais, kurie padeda organizacijoms stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. „Vienas projektas negali visapusiškai atspindėti centro veiklos, nes jis veikia daugiadiscipliniškai ir kibernetinį saugumą integruoja į įvairias universiteto veiklos sritis bei mokslinių tyrimų sritis. Šiandien kibernetinis saugumas nėra tolimas ar izoliuotas laukas – tai būtini sprendimai ir technologijos, organizacijų ir visos visuomenės sudedamoji dalis. Centro veikla apima tiek misijomis grindžiamus technologinius ir inžinerinius projektus, tiek platesnius visuomeninius iššūkius, įskaitant dabartines pastangas kovoti su dezinformacija ir klaidinga informacija, kurios tampa vis svarbesnėmis mokslinių tyrimų ir visuomenės poveikio sritimis“, – teigia V. Gurčinas. Centro veiklose aktyviai dalyvauja ir studentai. Jie įsitraukia į incidentų simuliacijas, skaitmeninės kriminalistikos tyrimus, kibernetinio saugumo renginius bei mokslinius projektus. Tokios iniciatyvos kaip „Google.org“ kibernetinio saugumo seminarai suteikia galimybę studentams dirbti su realiomis situacijomis ir stiprinti praktinius įgūdžius. „Dalyvaudami šiose veiklose studentai įgyja praktinės patirties, ugdo analitinius ir problemų sprendimo gebėjimus bei geriau pasirengia karjerai“, – sako centro vadovas. Mažeika, mano, kad universitetai, ruošdami aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdydami tyrimus, kurie tampa praktinio taikymo pagrindu versle bei valstybės institucijose, atlieka itin svarbų vaidmenį, stiprinant šalies kibernetinio atsparumo lygį. „Bendradarbiaudami su įmonėmis ir tarptautiniais partneriais, universitetai kuria žinių perdavimo ir inovacijų ekosistemą“, – akcentuoja dekanas. Svarbu ir tai, kad Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro kompetencijos vertinamos tarptautiniu mastu – į VILNIUS TECH organizuojamus intensyvius kibernetinio saugumo kursus atvyksta užsienio studentai. Mažeika atkreipia dėmesį, kad Lietuva tarptautiniame kontekste jau užima stiprias pozicijas – šalis patenka tarp lyderių pasauliniuose kibernetinio saugumo reitinguose ir aktyviai dalyvauja ES ir NATO iniciatyvose. Didžiausiu iššūkiu, jo nuomone, išlieka specialistų trūkumas, todėl daugiausia dėmesio būtina skirti jų ruošimui ir kompetencijų stiprinimui. „Kibernetinio saugumo kompetencijos šiandien tampa ne tik profesine, bet ir strategine būtinybe. Universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas šioje srityje leidžia ne tik reaguoti į augančias grėsmes, bet ir didinti ilgalaikį šalies atsparumą”, – sako profesorius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) absolventė Urtė Pumputytė šiandien savo kasdienybę sieja su dangumi – ji dirba pilote Danijos aviacijos bendrovėje DAT. Baigusi Orlaivių pilotavimo studijų programą, ji jau antrus metus skraido komerciniais skrydžiais ir sako, kad pasirinktas kelias tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo dalimi. Susidomėjimas aviacija prasidėjo dar mokykloje – lankantis aviacijos šventėse ir išbandant skrydžio simuliatorių. Pasirinkus studijas AGAI, noras pažinti šią sritį tik stiprėjo. Dar pirmame kurse ji pradėjo dirbti antžeminio aptarnavimo įmonėje „Litcargus“, vėliau patirtį kaupė avialinijose „GetJet Airlines“. „Nuo pat pradžių siekiau suprasti visą aviacijos sistemą – ne tik pilotavimą, bet ir tai, kas vyksta užkulisiuose“, – pasakoja absolventė. Studijų metu įgytas teorinis pagrindas ir praktinė patirtis padėjo formuoti platesnį požiūrį į skrydžių operacijas. „Manau, svarbiausia kiekvienam atsakyti sau – ar aviacija bus tik hobis, ar gyvenimas. Jei tai tampa tavo keliu, atsiveria labai daug galimybių“, – sako pilotė. Ji pabrėžia, kad nuoseklus darbas, smalsumas ir tikras susidomėjimas yra esminiai veiksniai siekiant karjeros šioje srityje. Pasak jos, AGAI išsiskiria tuo, kad leidžia derinti skraidymo praktiką su aukštuoju išsilavinimu, suteikiančiu tvirtą teorinį pagrindą. Vienas svarbiausių karjeros etapų – pirmasis darbas komercinėje aviacijoje, pradėtas 2024-aisiais. Tuomet ji tapo antrąja pilote ir pradėjo skraidyti ATR 42 ir ATR 72 tipo orlaiviais. „Tikrasis „wow“ momentas atėjo ne per pirmą skrydį, o vėliau – kai atsirado daugiau užtikrintumo ir galėjau sau pasakyti: aš iš tikrųjų tai darau“, – dalinasi ji. Šiandien jos darbo kasdienybė apima skrydžius po įvairius Europos regionus – nuo pietinių krypčių iki šiaurės Norvegijos, kur kiekvienas oro uostas kelia naujų profesinių iššūkių. Absolventės istorija rodo, kad kelias į piloto kabiną dažnai prasideda nuo paprasto smalsumo ir noro išbandyti. O svarbiausia - nebijoti pradėti ir nuosekliai judėti pirmyn.

Dirbtinis intelektas (DI) ir inovacijos šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau svarbu suvokti, kad už jų slypi ne tik technologijos, bet ir žmonės – kuriantys ir skatinantys kitus drąsiai žengti šia kryptimi. Viena iš jų – VILNIUS TECH Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė, aktyviai įtraukianti moteris į skaitmeninių technologijų pasaulį. Ji dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis apie DI švietimą, lyčių lygybę technologijose ir atvirumo svarbą inovacijų kūrimo proceso metu. Kaip vertinate pripažinimą inovacijų ir dirbtinio intelekto (DI) srityse? Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos buvau nominuota „Metų DI švietėjo“ kategorijoje. Jei atvirai, pats buvimas nominantų sąraše man buvo šiek tiek netikėtas. Buvau vienintelė, atstovaujanti švietimo sričiai, o kiti nominantai – socialinių tinklų kūrėjai, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės. Tai paskatino susimąstyti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė situacija, juk šiandien beveik visi vienaip ar kitaip „moko“ DI dalykų. Viena vertus, džiugu, kad DI švietimas tapo aktualus ir plačiai prieinamas. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl tokiu pačiu mastu nekalbame apie kompiuterių tinklus, kibernetinį saugumą, matematiką ar kitas pamatines sritis. Atsakymas, ko gero, paprastas – DI šiuo metu yra populiari tema, todėl daugelis nori ar jaučiasi galintys būti šios srities ekspertais, ypač, gebėdami taikyti jau egzistuojančius sprendimus. Tačiau gilesniam supratimui, kaip veikia skirtingi DI metodai, kaip kuriami nauji mašininio mokymo modeliai,  įgyti reikia pasirengti kur kas daugiau. Todėl šiandien matome gana natūralų švietimo pasiskirstymą: bazines žinias ir taikymo principus platesnė visuomenės dalis gauna per neformalųjį švietimą, o tie, kurie nusprendžia nerti giliau, galiausiai ateina į universitetus. Ir tai yra gerai – taikyti DI sprendimus teks daugeliui, o kurti naujus – tik daliai iš mūsų. Kas motyvuoja veikti lyčių lygybės technologijų srityje? Lyčių lygybės tema technologijų srityje mano veikloje atsirado gana nuosekliai, pasireiškė įvairiomis formomis. 2011 m. dalyvavau tarptautiniame projekte INTEGER, kuriame buvo analizuojami moterų lygybės technologinių mokslų bendruomenėje klausimai. Būdama dalyvė, aiškiau suvokiau, su kokiais nematomais barjerais susiduria moterys, siekdamos akademinės karjeros technologijų srityje, kaip šios nuostatos pradeda formuotis dar mokykloje. Dirbdama dėstytoja ir matydama, kad kompiuterijos studijose merginos sudaro vos apie 10 proc., vis dažniau ėmiau kelti klausimą – kaip galime parodyti, kad technologijos yra atviros visiems, ne tik vaikinams. 2019 m. prisijungiau prie „Women4Cyber“ tinklo Lietuvoje, kuris orientuojasi į dar mažiau moterų pritraukiančią sritį – kibernetinį saugumą. 2022 m. turėjau galimybę prisidėti prie lyčių lygybės situacijos viešinimo Lietuvos savivaldybėse, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo kurti stebėsenos įrankį. Būdama atsakinga už duomenų vizualizavimą, pamačiau, kad lyčių nelygybė nėra tik technologijų srities problema – ji vis dar gaji įvairiais visuomenės lygmenimis. 2025 m. sausį VILNIUS TECH kartu su partneriais pradėjo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Connecting Women in Digital (WIDCON)“, kurio tikslas – įvertinti lyčių lygybės situaciją skaitmeninių technologijų srityje ES šalyse ir sužinoti gerosios praktikos pavyzdžių. Vadovaudama šiam projektui universitete, dar kartą įsitikinau, kad lyčių lygybė nėra vien moterų klausimas – būtinas visos visuomenės įsitraukimas. Šių veiklų ėmiausi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tikiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeičia. Jei mano veikla paskatins bent vieną merginą domėtis technologijomis ar bent vieną sprendimų priėmėją žmogų vertinti pagal gebėjimus, o ne lytį, tai jau bus žingsnis į priekį. Antra, noriu geriau suprasti, kaip mano, kaip dėstytojos, kasdieniai veiksmai gali paveikti jaunų žmonių karjeros pasirinkimus. Kas, prisijungus prie šių projektų, įdomiausia? Man patinka skaičiai ir jų analizė – bandymas suprasti, kas iš tiesų slypi už statistikos. Projektuose derinami kiekybiniai duomenys ir kokybinės įžvalgos, leidžiančios pamatyti ne tik tendencijas, bet ir realias žmonių istorijas. Pavyzdžiui, 2023 m. statistika rodo, kad Lietuva ir Latvija lyderiavo pagal moterų dalį mokslo ir technologijų srityse – net 63 proc. darbuotojų sudarė moterys. Iš pirmo žvilgsnio tai gali kelti klausimą, ar čia jau reikėtų kalbėti apie didesnį vyrų įsitraukimą. Tačiau nuodugnesnė analizė atskleidžia, kad vyrai dažniau renkasi verslo sektorių dėl didesnių atlyginimų, o mokslo srityje lieka daugiau vietos moterims, kurios neretai prioritetą teikia savirealizacijai. Ką Jums reiškia atvirumas? Atvirumas man reiškia laisvę dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, taip pat norą išklausyti kitą žmogų, priimant jo argumentus. Tai leidžia formuoti platesnį požiūrį ir sudaro sąlygas greičiau sklisti naujoms idėjoms. Dažna klaida – atvirumą painioti su komunikabilumu ar pasitikėjimu savimi. Neretai savimi nepasitikintis žmogus nesaugumo jausmą maskuoja stengdamasis būti matomas. Tokiose situacijose vietoje atviro dialogo dažnai atsiranda politiniai sprendimai, manipuliacijos ar bandymai apeiti problemą. Dėl to eikvojamas laikas interpretacijoms, kompromisų paieškai ar naujai kylančių problemų maskavimui. Mano nuomone, tikras atvirumas suteikia daugiau aiškumo ir didina darbo efektyvumą. Jis prasideda nuo gebėjimo klausytis, priimti kritiką ir, jei reikia, skirti papildomo laiko kitai nuomonei suprasti. Kaip atvirumas susijęs su inovacijomis? Iš esmės inovacijos be atvirumo nėra įmanomos. Norėdami sukurti ką nors naujo pirmiausia turime suprasti, kas jau egzistuoja ir nebijoti į problemas pažvelgti kitu kampu. Tik būdami atviri galime tikėtis spartesnio inovacijų vystymosi. Vis dėlto inovacijos glaudžiai susijusios su ekonomika. Tas, kuris inovuoja pirmas, dažniausiai įgyja konkurencinį pranašumą, tačiau tai reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Dažnai ekonomiškai naudingiau būti antram – perimti pirmojo patirtį, panaudoti mažiau resursų ir, pasitelkus stipresnę rinkodarą, tapti labiau matomam rinkoje. Dėl šios priežasties dalis novatorių nėra linkę visiškai atvirai dalintis savo patirtimi. Visuomenės požiūriu tai lėtina pažangą, tačiau konkretaus novatoriaus akimis – tai bandymas maksimaliai išnaudoti pasiektus rezultatus. Todėl man labai artima akademinė aplinka. Mokslininkų veikla yra iš esmės grindžiama atvirumu ir naujų idėjų viešinimu. Kadangi nesame tiesiogiai raginami išnaudoti ekonominį inovacijų potencialą, galime reikšmingai prisidėti prie to, kad inovacijų kūrimo tempas ne lėtėtų, o augtų. Kaip atvirumas padeda generuoti idėjas ir ieškoti sprendimų? Didžiausią kūrybinį malonumą man teikia atviros diskusijos. Būtent jų metu gimsta naujos idėjos ir netikėti sprendimai. Skirtingų patirčių ir požiūrių sąveika leidžia pamatyti problemas plačiau bei rasti originalesnius sprendimus. Tai primena kolektyvinės sąmonės veikimą – vienas „neurono“ lygmens žmogus, veikdamas izoliuotai, daug neperduoda, tačiau įsijungęs į tinklą pradeda kurti naujus impulsus. Vis dėlto atviroms diskusijoms nėra lengva rasti tinkamų žmonių. Dažnai esame pernelyg užimti, bijome autoritetų arba nerandame pašnekovų, kurie būtų pasirengę ne tik klausytis, bet ir išsakyti savo nuomonę. Todėl labai vertinu VILNIUS TECH kolegas ir studentus, kurie mato diskusijų vertę ir ryžtasi bendriems projektams. Kai diskusijų partnerių nėra arba tema jiems neaktuali, tenka diskutuoti su savimi. Iš šalies tai gali atrodyti keistai, tačiau tai išlavintas gebėjimas – analizuoti nuomones, atsiriboti nuo asmeninių nuostatų ir kūrybiškai ieškoti alternatyvių paaiškinimų ar sprendimų. Beje, tokį principą šiandien taiko ir DI sprendimai: šiuolaikiniai pokalbių robotai, sugeneravę atsakymą, patys jį kritikuoja, koreguoja ir randa tinkamiausią variantą. Ką reiškia būti moterimi technologijų ir inovacijų srityje? Stojant į informacinių technologijų bakalauro studijas mane labai nustebino klausimas: „O kodėl ten? Juk yra ir moteriškų profesijų.“ Tuo metu net nesupratau, kad profesijos gali būti skirstomos pagal lytį – man buvo svarbūs faktai, o ne nuostatos. Studijų metais tekdavo girdėti nusistebėjimų, tačiau tai labiau stebino, nei žeidė. Atviro diskriminavimo jausmo tuomet nebuvo, nes retas kuris drįstų tiesiai pasakyti, jog nepriima nuomonės vien dėl žmogaus lyties. Buvimas moterimi technologijų srityje kartais atveria ir papildomų galimybių. Siekiant lyčių balanso, renginių organizatoriai aktyviai ieško moterų pranešėjų. Tokiais atvejais kyla vidinė dilema – ar esi kviečiama dėl kompetencijos, ar dėl lyties. Tačiau suvokimas, kad net vienas moters balsas erdvėje, kurioje dominuoja vyrai, gali tapti motyvacija kitoms merginoms, dažnai nusveria abejones. Kaip atvirumas padeda laužyti stereotipus ir siekti pripažinimo mokslo srityje? Manau, kad vien atvirumo nepakanka. Stereotipus laužyti ir pripažinimo siekti labiausiai padeda matomumas, aktyvumas, komunikabilumas ir tinklaveika. Nors tinklaveiką paminėjau paskutinę, mano atveju ji yra esminis elementas. Per pastaruosius penkerius metus aiškiai pajutau tinklaveikos poveikį. Anksčiau bandymai įsitraukti į tarptautinius projektus dažnai apsiribodavo tik pirminiais kontaktais – Lietuva buvo vertinama kaip nepakankamai pažangi šalis, o siekiant patikimumo, dažnai tekdavo įtraukti daugiau patirties turinčius vyrus. Tačiau po kelių sėkmingų bendradarbiavimo atvejų požiūris keitėsi. Dabar buvę partneriai patys inicijuoja naujas veiklas, o pažintys renginiuose dažnai perauga į realius projektus. Atvirumas yra būtinas priimant kvietimus bendradarbiauti, o atsakomybė ir pažadų laikymasis leidžia šiuos ryšius paversti ilgalaikiais. Ką patartumėte jaunoms moterims, norinčioms žengti į skaitmeninių technologijų pasaulį? Dažnai pastebima, kad merginos ir moterys nori prisidėti prie visuomenės gerovės, padėti ir kurti pokyčius. Skaitmeninės technologijos dažnai siejamos su dideliais atlyginimais, o ne su „pasaulio keitimu“. Tačiau iš tiesų skaitmeninės technologijos šiandien – vienas galingiausių visuomenę transformuojančių veiksnių. Didesnis moterų įsitraukimas galėtų padėti kurti naudotojui draugiškesnius, socialiai jautresnius ir tvaresnius sprendimus. Todėl, kalbėdama su mokiniais ir studentais, dažniausiai akcentuoju kelis dalykus. Pirmiausia, visi turime tokio pat dydžio smegenis ir tas pačias galimybes mokytis, todėl nėra priežasties, kodėl merginos neturėtų rinktis STEAM sričių. Taip pat skaitmeninių technologijų naudotojų pasaulyje yra tiek pat vyrų, kiek ir moterų. Kodėl tuomet jas kuria tokia neproporcinga žmonių grupė? Ir svarbiausia – neleiskite savęs vertinti pagal lytį, amžių ar kitus išorinius požymius. Jei jaučiate, kad jumis abejojama, parodykite savo gebėjimus. Jūsų pavyzdys gali kardinaliai pakeisti situaciją.