Stojantiesiems

VILNIUS TECH – bendruomenės narių apdovanojimai už nuopelnus universitetui ir jo vardo garsinimą 

Vasario 18, 2026
Vasario 13-ąją  VILNIUS TECH iškilmingos ceremonijos metu buvo paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o bendruomenės nariams – mokslininkams, dėstytojams, administracijos darbuotojams ir studentams – įteikti Garbės ženklai, padėkos ir apdovanojimai už nuopelnus universitetui ir jo vardo garsinimą. 
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, sveikindamas universiteto bendruomenę, džiaugėsi 1918-aisiais atkurta Lietuvos valstybe. Anot jo, lietuviai, nepaisant negandų ir grėsmių, visuomet rasdavo stiprybės atsitiesti, todėl į šalies istoriją šiandien įrašyti ne tik skaudūs ir tragiški puslapiai, bet ir atgimimai po juodžiausių istorinių katastrofų, garbingi ir drąsūs įvykiai, datos bei vardai, liudijantys gyvą Lietuvą.
„Matant aukštai iškeltas trispalves, mūsų širdis užlieja dėkingumas ir pasididžiavimas Tėvyne, mūsų vizionieriais. Jų ambicingos, drąsios idėjos iki šiol mus telkia ir įkvepia nepasiduoti negandoms, ginti ir saugoti laisvę, žvelgti viena kryptimi, nes Vasario 16-oji – mūsų tvirtybės liudijimas ir įsipareigojimas, svarbiausias valstybės nepriklausomybės idėjos simbolis.
Savo kasdiene veikla toliau kurkime ir stiprinkime demokratinę valstybę, branginkime Vasario 16-osios palikimą, kaip priesaiką būti tvirtiems ir drąsiems, ryžtingiems ir atkakliems, kuriant mūsų visų ateitį“, – linkėjo rektorius.
Šventės proga universitetą sveikino ir garbus svečias – profesorius dr. Liudas Mažylis, atradęs Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. VILNIUS TECH bendruomenei jis papasakojo apie sudėtingas istorines aplinkybes, kuriomis gimė Aktas, Lietuvos Tarybos pastangas įtvirtinti valstybingumą ir apie paties dokumento kelią iki jo atradimo archyvuose.
„Čia yra apie tai, kaip ir ko ieškoma bei atrandama. Per tą laiką, kai Berlyne atsirado Vasario 16-osios originalas, identifikuoti Adolfo Ramanausko-Vanago, sukilėlių palaikai, atsirado ir kiti svarbūs radiniai“, – sakė prof. dr. L. Mažylis, kurio istorija liudija – jeigu drąsiai kažko ieškai, gali tai rasti ir net palikti savo pėdsaką istorijoje.
Ceremonijos metu VILNIUS TECH suteikė Garbės daktaro vardą Brandenburgo technologijos universiteto (BTU, Vokietija) profesoriui habil. dr. Hartmutui Pasternakui – iškiliam plieninių ir kompozitinių konstrukcijų srities mokslininkui, ilgamečiam akademinės bendruomenės lyderiui ir aktyviam VILNIUS TECH partneriui.
Garbės daktaro vardas profesoriui suteiktas Statybos fakulteto iniciatyva, įvertinus jo išskirtinius nuopelnus inžinerijos mokslui, reikšmingą indėlį į tarptautinį akademinį bendradarbiavimą bei ilgametę, nuoseklią partnerystę su VILNIUS TECH.
Kita svarbi šventė dalis – VILNIUS TECH bendruomenės narių apdovanojimai už nuopelnus universitetui, jo vardo garsinimą ir pagerbimas už laimėjimus bei pasiekimus.
Bendruomenės nariai, gavę apdovanojimus
Pirmojo laipsnio garbės ženklelis įteiktas:
  • Aplinkos inžinerijos fakulteto vyriausiajam mokslo darbuotojui, buvusiam dekanui prof. habil. dr. Vytautui Martinaičiui.
Antrojo laipsnio garbės ženkleliai įteikti:
  • Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentui, Statybos fakulteto absolventui Daliui Gedvilui;
  • Informacinių sistemų katedros profesoriui habil. dr. Antanui Čeniui;
  • Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros dėstytojui dr. Mečislavui Griškevičiui;
  • VILNIUS TECH Strateginės partnerystės prorektoriui doc. dr. Adui Meškėnui.
Trečiojo laipsnio garbės ženkleliai įteikti:
  • Logistikos ir transporto vadybos katedros docentei dr. Kristinai Čižiūnienei;
  • Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro vyriausiajai specialistei Jūratei Giedraitienei;
  • Taikomosios mechanikos katedros docentui bei Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro vyriausiajam specialistui doc. dr. Arūnui Jarui;
  • Viešosios komunikacijos direkcijos Viešųjų ryšių skyriaus fotografui Aleksui Jauniui;
  • Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovo pavaduotojui Irmantui Klevinskui;
  • Kūrybos komunikacijos katedros vedėjai dr. Elenai Kocai;
  • Matematinio modeliavimo katedros docentei dr. Teresei Leonavičienei;
  • Mechanikos mokslo instituto Eksperimentinės mechanikos laboratorijos vyriausiajam mokslo darbuotojui doc. dr. Jonui Matijošiui;
  • Sporto ir meno centro Sporto skyriaus vyresniajam treneriui Vitalijui Podlužnui;
  • Elektroninių sistemų katedros administratorei Ritai Anzelmai Raguckienei;
  • Laivų navigacijos katedros lektoriui Vytautui Vaišučiui.
Padėkos raštai už VILNIUS TECH nuopelnus garsinant universiteto vardą įteikti:
  • Kūrybos komunikacijos katedros profesorei habil. dr. Zenonai Onai Atkočiūnienei;
  • Pramogų industrijų katedros lektorei Jovilei Barevičiūtei;
  • Antano Gustaičio aviacijos instituto vyresniajai specialistei Irenai Janaščiūtei;
  • Verslo technologijų ir verslininkystės katedros lektorei Vitai Marytei Janušauskienei;
  • Informacinių technologijų katedros administratorei Renatai Karbauskienei;
  • Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro vyriausiajai specialistei Karolinai Kardokaitei;
  • Sporto ir meno centro Meno skyriaus Akademinio choro „Gabija“ meno vadovei Annai Miščenko;
  • Kelių katedros lektorei Jūratei Ryliškei;
  • Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorei Giedrei Sandovič;
  • Sporto ir meno centro Meno skyriaus Orkestro meno vadovui Rimantui Valančauskui.
Už laimėjimus pagerbti:
  • VILNIUS TECH Senato pirmininko pavaduotojas, ilgametis Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas;
  • Kūrybos komunikacijos katedros docentas dr. Saulius Keturakis;
  • VILNIUS TECH profesorius emeritas habil. dr. Romanas Martavičius;
  • Kūrybos technologijų laboratorijos vedėjas Vytautas Puidokas;
  • Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas dr. Mykola Karpenko, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. dr. Tomas Kačerauskas ir Transporto inžinerijos studijų programos absolventas Juras Skardžius;
  • Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas, direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė ir Kelių katedros profesorius dr. Audrius Vaitkus;
  • VILNIUS TECH Mokslo prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas;
  • Architektūros fakulteto studijų prodekanas, Dizaino katedros docentas dr. Linas Krūgelis;
  • Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė.
Novatorių ženkleliai įteikti:
  • Auksinis ženklelis – Automobilių inžinerijos katedros profesoriui dr. Vidui Žurauliui;
  • Sidabrinis ženklelis – Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktoriui Vitalijui Gurčinui;
  • Sidabrinis ženklelis – Elektroninių sistemų katedros vedėjui prof. dr. Artūrui Serackiui.
Apdovanoti studentai:
  • Aplinkos inžinerijos fakulteto doktorantas Martynas Karbočius;
  • Aplinkos inžinerijos fakulteto doktorantė Simona Česnauskienė;
  • Fundamentinių mokslų fakulteto doktorantas Tautvydas Kvietkauskas;
  • Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir geoinformatikos bakalauro programos trečio kurso studentė Mantė Pšitulskytė;
  • Elektronikos fakulteto Elektros energetikos inžinerijos bakalauro programos antro kurso studentas Simas Pozniakovas
  • Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų prodiusavimo bakalauro programos ketvirto kurso studentė Klaudija Vitkauskaitė.

Emeritų stipendija skirta Transporto inžinerijos fakulteto magistrantui Dominykui Eičinui.

Daugiau renginio akimirkų – Alekso Jauniaus ir Simo Bernoto nuotraukose.

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau