VILNIUS TECH mokslininkai kuria pažangią technologiją itin smulkių kietųjų dalelių filtravimui

Šiemet 70-ąjį jubiliejų minintis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) turi kuo džiaugtis – per septynis dešimtmečius jis tapo inžinerijos ir technologijų mokslų lyderiu šalyje. Vis tik prieš 14 metų įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas (KIF) tapo lūžiu, iš esmės pakeitusiu universiteto tapatybę ir įtvirtinusiu naują lyderystės atšaką socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos kryptyje. Minint 70-ąjį universiteto jubiliejų, Viešosios komunikacijos direkcija pristato straipsnių seriją „Kaip užaugo VILNIUS TECH“, skirtą prisiminti ir apžvelgti visų fakultetų pasiekimus, svarbiausius įvykius, iškiliausias asmenybes, įvertinti jų indėlį į universiteto augimą ir tuo pasidžiaugti.  Dėl didžiulio atkaklumo atsiradusį Kūrybinių industrijų fakultetą (KIF), jo augimą, mokslo, studijų lyderystę ir veiklas, kurios universitetą suartina su miestu, pasakoja trys fakulteto atstovai: KIF dekanė prof. dr. Vaida Asakavičiūte, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. dr. Tomas Kačerauskas ir šio fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec. Drąsus užmojis, kurio nesuprato net ekspertai VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo atstovavo inžinerijos ir technologijos mokslus, o humanitariniai ir socialiniai mokslai plėtojosi greta. 2008 m Prof. dr. Jūratės Černevičiūtės. inicijuota Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa davė pradžią naujo Kūrybinių industrijų fakulteto atsiradimui.  „Tuo metu Lietuvoje Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. SKVC ją atmetė kritikuodami, kad tai nauja, nesuprantama. Rašėme apeliaciją, kuri buvo patenkinta – tuomet ir pralaužėme ledus“, – pasakoja prof. dr. Tomas Kačerauskas, prisimindamas fakulteto istorijos pradžią.  KIF įkurtas 2012-aisiais, tuometiniam VILNIUS TECH rektoriui prof. habil. dr. Alfonsui Daniūnui priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą ir Humanitarinių mokslų institutą pavadinus Kūrybinių industrijų fakultetu. Žvelgiant į fakulteto ištakas, atsiskleidžia ilgas ir nelengvas kelias: KIF įkūrėjams ne kartą teko aiškintis ir įtikinėti techninių sričių kolegas, kad studijos nėra prastesnės – jos tiesiog kitokios. „Šiandien dėl to abejonių nebekyla – KIF yra antras pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas, vienijantis gausią tarptautinę akademinę bendruomenę bei formuojantis komunikacijos ir informacijos mokslų kryptį visoje šalyje“, – sako KIF dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė. Fakultetas veiklą pradėjo kaip ambicingas ir Lietuvoje neįprastas padalinys, integruojantis kūrybines industrijas į techniškojo universiteto struktūrą. Prof. dr. Vaida Asakavičiūtė pabrėžia, kad šį drąsų ir atkaklų vizionierių eksperimentą šiandien galima vadinti viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų. Prie jos reikšmingai prisidėjo daugelis bendruomenės narių, kurie bendromis pastangomis pavertė šią idėją šiandien matomu rezultatu. „Per 14 metų KIF užaugo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai – nuo vienos studijų programos iki keturių bakalauro ir dviejų magistro programų. Akademinę KIF brandą vainikavo doktorantūros studijos.  Esminis lūžis fakulteto istorijoje – 2021 m., kai vadovaujant tuometinei dekanei doc. dr. Živilei Sederevičiūtei-Pačiauskienei buvo ne tik suburta stipri fakulteto komanda, bet ir įsteigta Komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūra. Tai sudarė sąlygas fakultetui kryptingai ugdyti naują komunikacijos mokslininkų kartą, stiprinti tyrėjų bendruomenę, užtikrinti nuoseklų studentų akademinį augimą ir plėsti mokslinius tyrimus. Jau penkerius metus iš eilės VILNIUS TECH pirmauja komunikacijos ir informacijos kryptyje tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų“, – kalbėjo dekanė prof. dr. V. Asakavičiūtė.  Kūryba su moksliniu stuburu KIF įtaka peržengia universiteto ribas. Fakultetas ne tik pirmasis Lietuvoje pradėjo kūrybinių ir pramogų industrijų specialistų rengimą – jis turėjo įtakos viso Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus formavimuisi. Fakulteto mokslininkai dalyvavo kuriant Lietuvos kultūrinių industrijų sektoriaus strateginius dokumentus, o jų moksliniai tyrimai pasitarnavo šio sektoriaus plėtrai ir finansavimui. KIF taip pat buvo vienas iš kūrybinių industrijų asociacijos steigėjų. Kūrybinės industrijos šiandien laikomos vienu sparčiausiai augančių sektorių Europoje – jos ne tik kuria ekonominę vertę, bet ir formuoja miestų identitetą bei inovacijų ekosistemas.  Kultūros, kūrybinių industrijų studijų mokslinis potencialas prasidėjo Filosofijos ir politologijos katedroje, kuriai vadovavo prof. dr. T. Kačerauskas – vienas pagrindinių kūrybinių industrijų, komunikacijos ir kūrybos visuomenės teorinių pamatų formuotojų šalyje. „Siekėme humanizuoti technikos universitetą, įvesdami daugiau socialinių ir humanitarinių krypčių, ypač – komunikacijos, kultūros ir kūrybinių industrijų sričių mokslų“, – pasakoja prof. dr. T. Kačerauskas. Nors kūrybinės industrijos dažnai tapatinamos su praktinėmis veiklomis, fakulteto įkūrėjai šią sritį nuo pat pradžių matė kaip rimtą mokslo discipliną, suteikiančią stiprų teorinį pagrindą ir tyrimų įgūdžius. KIF ne tik ugdo jaunąją mokslininkų kartą – fakulteto ekspertų tyrimai pristatomi tarptautinėse konferencijose, publikacijos skelbiamos aukščiausio lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose, monografijos leidžiamos prestižinėse leidyklose. Prof. dr. T. Kačerausko įsteigtas žurnalas „Creativity Studies“, įtrauktas į „Scopus“ duomenų bazę, tapo platforma, kuri leidžia Lietuvos kūrybinių industrijų mokslui būti matomam globaliai. Prie Lietuvos mokslo matomumo tarptautinėje erdvėje prisidėjo ir jo monografijos. Viena jų – „Kūrybos visuomenė“ – yra išversta į vokiečių, anglų ir italų kalbas bei tapusi vienu iš kertinių mokslo darbų plėtojant kūrybos visuomenės tyrimus Lietuvoje ir užsienyje.  Fakultete taip pat veikia 2022 m. įkūrtas Piliečių mokslų centras, skatinantis aktyvų pilietinės visuomenės įsitraukimą į mokslinių tyrimų procesus ir atsakingą mokslinių tyrimų sklaidą, yra vykdomi aukščiausio lygio HORIZON EUROPE programos projektai ir dirba pasaulinio lygio užsienio mokslininkai.  „Tarptautiškumas – dar viena KIF tapatybės dalis. Tai patvirtina partnerystės su daugiau nei 70 užsienio aukštųjų mokyklų, dvigubo diplomo studijų programos su Vokietijos ir planuojamos su Lenkijos universitetais, aktyvus dalyvavimas „Erasmus+“ mainų programose, plati atvykstančių studentų geografija – nuo Europos šalių iki JAV, Kanados, Pietų Korėjos ar Brazilijos. Be to, fakulteto studentai savo kūrybiniais talentais skina apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose“ – priduria prof. dr. V. Asakavičiūtė. Universitetas – kaip ateities miesto laboratorija KIF augimas neatsiejamas nuo jo lokacijos ir infrastruktūros plėtros. 2013-aisiais įvykęs persikėlimas iš Saulėtekio į istorinius Tiškevičių rūmus Senamiestyje tapo strateginiu žingsniu, sustiprinusiu fakulteto tapatybę ir leidusiu tapti atvira platforma, kurioje susitinka mokslas, kultūra, miestas ir kūrybinės industrijos. Prie fakulteto atvirumo bei glaudesnio ryšio su miestu ir visuomene reikšmingai prisidėjo fakulteto docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec. Ji pirmoji Lietuvoje įdiegė Miesto studijų dalyką, pritaikytą būtent Kūrybinių industrijų studijų programai. Šis dalykas skatina miestą suvokti ne vien kaip fizinę infrastruktūrą ar asfaltuotų gatvių tinklą, bet kaip į gyvą, dinamišką socialinę ir kultūrinę erdvę, į kurią studentai kviečiami aktyviai įsitraukti. „Miesto infrastruktūra pati savaime dar negarantuoja gyvybingumo. Erdvės pradeda veikti tik tada, kai yra naudojamos. Miesto erdvė – socialinių santykių ir ryšių išdava, – sako dr. J. Lavrinec. Anot jos, VILNIUS TECH taip pat yra svarbi miesto gyvenimo dalis, nes KIF mokslinė ir studijų veikla neatsiejama nuo visuomenės. – Universitetas – tai ateities laboratorija: čia išgryninamos ateities trajektorijos, taip pat ir miestų ateities. Kūrybinės industrijos yra svarbus gyvybingų miestų veiksnys, nes jos padeda formuoti ekosistemas, kurių dalyviai ne tik kuria produktus ar paslaugas, bet ir generuoja idėjas, kuria ryšius, inicijuoja bendradarbiavimą ir nuolat atnaujina miesto kultūrinį bei socialinį audinį.“ Svarbų vaidmenį vaidina ir fakulteto studentai – jie į miestą atneša kūrybą, smalsumą, judėjimą, naujas temas ir kitokį žvilgsnį į kasdienes erdves. Būtent jų buvimas palaiko miesto gyvybingumą ir prisideda prie jo atjauninimo – ne tik demografine, bet ir kultūrine prasme. Studijos fakultete neretai išeina už auditorijų ribų ir persikelia į miesto erdves. „Studentams svarbu tiesiogiai patirti, kad jie yra ne tik miesto erdvių naudotojai, bet ir bendrakūrėjai. Skatinu juos ne tik analizuoti realių viešųjų erdvių naudojimą, bet ir padarytų išvadų pagrindu inicijuoti komunikaciją tarp gyventojų skatinančius kūrybinius sprendinius. Tai gali būti žaidybinės erdvės, interaktyvūs žemėlapiai, socialinius dialogus provokuojantys objektai ir t.t.“, – aiškina mokslininkė. Nuo 2012 m. organizuojama kūrybinių intervencijų savaitė „priARTink!“ tapo viena iš platformų, kur studentų idėjos virsta realiais miesto pokyčiais. Šios savaitės metu studentai, prieš tai išanalizavę pasirinktų viešųjų erdvių naudojimą, įdiegia šiose erdvėse laikinus kūrybinius sprendimus. Dr. J. Lavrinec, kurios iniciatyvos tampa realių miesto pokyčių dalimi, daro apčiuopiamą poveikį jo kultūriniam gyvenimui, viešajam diskursui ir stiprina VILNIUS TECH, kaip socialiai atsakingo, atviro, į miestą įsitraukiančio universiteto, tapatybę, ateities universitetą mato per tvarumo ir emocinės gerovės prizmę. Ateities planuose – nauji horizontai  Žvelgiant į ateitį, Kūrybinių industrijų fakultetas nesiruošia sustoti ties pasiektais laimėjimais. 2024 m. pradėta vykdyti nauja „Kino komunikacijos“ specializacija suteikė reikšmingą impulsą fakulteto plėtrai, o 2026 m. rudenį startuoja nauja medijų meno studijų programa „Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos“, kuri dar labiau išplės studijų kryptis. Taip KIF įsitvirtina trijų skirtingų mokslo sričių sandūroje – socialinių mokslų, inžinerijos ir medijų meno, kartu stiprindamas universiteto įvairiapusiškumą, artindamas jį prie visuomenės ir didindamas jo inovatyvumą bei patrauklumą. Naujoji studijų programa – dar vienas svarbus žingsnis į priekį. Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ir augančios technologinės galimybės iš esmės keičia kūrybinių industrijų sektoriaus taisykles. Reaguodamas į audiovizualinio sektoriaus transformaciją ir augantį „ArtTech“ lauką, fakultetas pradeda rengti specialistus, gebančius integruoti kūrybinius procesus su pažangiausiomis technologijomis – nuo virtualios produkcijos iki XR išplėstinės realybės ir dirbtinio intelekto taikymo. Studijų programa orientuota į konkurencingų medijų meno projektų kūrimą globalioje rinkoje, ugdant aukšto lygio technologines kūrėjų kompetencijas. Ji remiasi modernia „VILNIUS TECH Linkmenų fabriko“ infrastruktūra, kuri sudaro palankias sąlygas kartu plėtoti ir naujus inovatyvius kūrybinius projektus, stiprinti bendradarbiavimą su verslu. Tai atveria naujas galimybes tiek akademinėje, tiek profesinėje srityje. Taip Kūrybinių industrijų fakultetas per daugiau nei dešimtmetį tapo jungtimi tarp komunikacijos, kūrybos, meno ir technologijų bei inžinerijos. „Įrodėme, kad visa tai gali veikti kaip unikali, vieninga, tarpdisciplininė ekosistema, generuojanti realų poveikį universitetui, miestui ir verslui. Mūsų sėkmės istorija – tai akademinės drąsos, nuoseklaus darbo ir strategijos bei stiprios bendruomenės rezultatas, leidęs per palyginti trumpą laiką pasiekti nacionalinę lyderystę ir užtikrintai žvelgti į tarptautinę ateitį“, – džiaugiasi prof. dr. V. Asakavičiūtė. Šiandien KIF yra ne tik universiteto dalis. Tai – erdvė, kurioje gimsta idėjos, kuriančios realią ekonominę vertę, formuojančios miestą, visuomenę ir ateities komunikaciją.

2026 m. kovo 16–20 dienomis VILNIUS TECH Matematinės statistikos katedros dėstytojai dr. Vilma Nekrašaitė-Liegė ir Donatas Šlevinskas kartu su Duomenų analizės technologijų studijų programos studentais Tomu Pikiotu ir Tomu Lavošniku dalyvavo tarptautinėje Erasmus+ mišrioje intensyvioje programoje (BIP) „Green turn with Math“, vykusioje Åland University of Applied Sciences (Suomija). Šios Erasmus+ BIP programos tikslas – supažindinti studentus su matematiniais metodais, naudojamais sprendžiant tvarumo problemas, ugdyti gebėjimą analizuoti įvairių sprendimų pasekmes bei stiprinti supratimą apie matematinio modeliavimo ir duomenų analizės svarbą darnaus vystymosi srityje. Programoje dalyvavo 14 studentų iš Riga Technical University, TTK University of Applied Sciences, Åland University of Applied Sciences ir VILNIUS TECH. Intensyvios savaitės metu studentai gilinosi į matematikos taikymą sprendžiant tvarios energetikos ir aplinkosaugos problemas, dirbo laboratorijose bei analizavo realius energetinių sistemų duomenis. Programos metu studentai atliko eksperimentus su: saulės energijos sistemomis, geoterminiais šilumos siurbliais, dyzeliniais generatoriais. Laboratorinių darbų metu buvo analizuojami tokie rodikliai kaip energijos vartojimo efektyvumas, CO₂ emisijos, kuro sąnaudos, sistemų veikimo koeficientai (COP), taip pat vertinami skirtingų energijos gamybos sprendimų poveikiai aplinkai. Studentai mokėsi taikyti matematinius modelius ir statistinius metodus realių duomenų analizei. Statistikos paskaitas programos dalyviams vedė VILNIUS TECH dėstytojai, pristatydami duomenų analizės metodus, naudojamus tvarumo sprendimų vertinimui ir prognozavimui. Programos pabaigoje studentai dirbo tarptautinėse grupėse ir pristatė atliktų tyrimų rezultatus – energijos sistemų duomenų analizę bei jų efektyvumo vertinimą tvarumo kontekste. Dalyvavimas tarptautinėje programoje suteikė studentams galimybę ne tik gilinti profesines kompetencijas, bet ir dirbti tarptautinėje akademinėje aplinkoje, bendradarbiauti su kitų šalių studentais bei praktiškai pritaikyti matematikos žinias sprendžiant aktualius energetikos ir tvarumo iššūkius.

Darbo paieška dažnai apipinta įvairiais mitais – kandidatuoti verta tik tada, jei atitinki visus reikalavimus, svarbiausia – ilgametė patirtis, o darbo pokalbyje reikia pasirodyti tobulu kandidatu. Tokie įsitikinimai neretai sutrukdo studentams ir ką tik studijas baigusiems jaunuoliams sėkmingai pradėti karjerą. Apie dažniausius mitus ir tai, ką reikėtų žinoti prieš ateinant į darbo ar praktikos pokalbį, pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Organizacijos vystymo grupės projektų vadovės Inga Alimovienė ir Rasa Vėgelė. Pirmasis mitas: jei neatitinki 100 proc. reikalavimų – neverta net kandidatuoti Šis mitas gali būti tiesa tik tuo atveju, jeigu vyksta atranka į griežtai teisės aktais reglamentuotą darbo poziciją. „Pavyzdžiui, jeigu ieškome žmogaus į viešųjų pirkimų, teisės audito ar kitas įstatymuose nustatytas pozicijas, vyksta konkursas pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, todėl privalome kviesti visus šimtu procentų reikalavimus atitinkančius kandidatus“, – pasakoja I. Alimovienė. Tokiais atvejais atranka yra griežtai reglamentuota, o darbdaviai neturi daug lankstumo vertindami kandidatų patirtį ar išsilavinimą. „Kiek kitaip yra, kai ieškome darbuotojų į pozicijas, į kurias nėra tokio griežto reglamentavimo ir galime lanksčiau pažvelgti į žmogaus patirtį bei išsilavinimą. Tada ir patys pareigybės aprašymai nėra tokie griežti – nebūtina turėti konkrečios srities išsilavinimo. Be to, skelbime gali būti ir prierašas, kad patirtis nesvarbi, nes visko išmokysime“, – priduria ji. Tuo metu R. Vėgelė pabrėžia, kad į tokias pozicijas verta kandidatuoti net ir neatitinkant visų reikalavimų, ypač karjerą dar tik pradedantiems jaunuoliams. Anot jos, darbo pokalbio metu atrankų specialistai padeda įsivertinti, ar kandidatas yra tinkamas konkrečiai pozicijai, o kartu tai yra proga pačiam geriau suprasti, ar toks darbas būtų įdomus. „Svarbu nepamiršti, kad net ir pats darbo pokalbis yra vertinga patirtis. Kiekvienas toks susitikimas leidžia geriau pažinti save, įgyti daugiau pasitikėjimo ir pasiruošti ateities galimybėms“, – sako pašnekovė. Antrasis mitas: jei pozicijoje nesi išdirbęs X metų – neturi galimybių Šiuo atveju VMSA atstovės tikina, jog daug svarbiau atsižvelgti į kandidato sukauptą patirtį, nei į išdirbtus metus. Pasitaiko atvejų, kad žmogus nėra niekada dirbęs pagal savo išsilavinimą, tačiau turi daug žinių, įgytų ilgametės praktikos metu kitoje srityje, į kurią ir kandidatuoja. „Dažniau konkretūs reikalavimai keliami vadovų, patarėjų ir kitoms griežtai reglamentuotoms pozicijoms. Kalbant apie paprastesnes pozicijas, rekomenduojame nurodyti projektus, darbo grupes, kitas veiklas, kuriose žmogus yra dalyvavęs. Tą ypač akcentuojame studentams karjeros mugių metu – jų patirtis net ir mokyklos paskutinių klasių veiklose ar Studentų atstovybėje daug parodo apie tai, kokias funkcijas kandidatas yra atlikęs, kuo domisi, koks yra veiklus, atskleidžia jo komunikabilumą ir kitas savybes“, – sako R. Vėgelė. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastos patirtys gali tapti stipriu privalumu gyvenimo aprašyme – svarbiausia, kaip jas pateiksite. Net trumpi įrašai gali atskleisti svarbius įgūdžius, jei jie aprašomi aiškiai nurodant svarbiausius aspektus. „Reikia mokėti ir pačiam save įsivertinti – ta patirtis, net jei tau atrodo ne tokia reikšminga, tinkamai pateikus gali daug ką atskleisti. Pavyzdžiui, studentas buvo išvykęs į „Erasmus“ mainus. Tai gali būti apibūdinta viena, paprasta eilute. Bet jeigu jis parašys, kad mainų metu mokėsi bendradarbiauti su skirtingomis kultūromis, komandomis, tobulino užsienio kalbos įgūdžius – tai jau gali parodyti tam tikrus jaunuolio privalumus“, – pasakoja I. Alimovienė. Trečiasis mitas: atrankos pokalbyje reikia suvaidinti kuo geresnę savo versiją Su šiuo mitu glaudžiai susijęs ir kitas: yra teisingi ir neteisingi atsakymai. Tai – itin klaidingas mitas, patikina R. Vėgelė. Neretai kuo geriau norintys pasirodyti kandidatai, anksčiau ar vėliau vis tiek atsiskleidžia, todėl ji ragina niekada nemeluoti ir kiek įmanoma būti atviresniam. „Labai aiškiai matosi, kada kandidatas meluoja: paklausus tų pačių klausimų kitais žodžiais, kandidatas galiausiai susivelia savo atsakymuose. Kad kažkas ne taip, jaučia ir atrankų specialistai. Tai ypač pasijaučia, kai, pavyzdžiui, pirmasis pokalbis vyksta nuotoliniu būdu, o antrasis – gyvai. Tada ir atsiskleidžia, kas iš tiesų buvo tiesa“, – dalijasi specialistė. Tiesą apie kandidatą atskleidžia ir bandomosios užduotys. Pasitaiko atvejų, kai pokalbio metu žmogus save išgiria, o užduoties gerai neatlieka. Arba: užduotis atliekama puikiai, tačiau pokalbio metu, paprašius, nesugeba paaiškinti, kaip ir ką darė. Jaudulys darbo pokalbio metu yra natūralus ir gali sutrukdyti gerai pasirodyti. Vis dėlto, pasak R. Vėgelės, atrankų specialistai tai supranta, pastebi ir dažnai stengiasi padėti kandidatui nusiraminti. „Kitas pavyzdys – melas apie savo darbo patirtį. Tarkime, kandidato CV parašyta, jog jis tuo metu dar dirba, tačiau pokalbio metu išsiduoda, jog jau nebe. Arba nurodyta, kad šiuo metu jis yra vadovas jau penkerius metus, nors paskui paaiškėja, kad buvo paaukštintas tik prieš pusmetį ar net mėnesį. Tokiu atveju geriau nurodyti karjeros kelią, kad nuo specialisto užaugo iki vadovo“, – pasakoja I. Alimovienė. Kevtirtasis mitas: apie atlyginimą nemandagu kalbėti Pinigų klausimas Lietuvoje iki šiol vis dar laikomas tabu tema – net ir atėjus į darbo pokalbį, neretai kandidatas vengia aiškiai nurodyti, kiek norėtų uždirbti. Tokiu atveju specialistės ragina nebijoti nurodyti sumos, kadangi visi supranta: žmogui reikia susimokėti nuomą ar paskolą, nusipirkti būtinų prekių, papramogauti. Galbūt ne visos įmonės, gali lanksčiai derėtis, tačiau, įsivertinus savo patirtį ir galimybes, visuomet verta pabandyti. „Svarbu kandidatuojant atkreipti dėmesį į nurodytą atlyginimo rėžį skelbime. Jeigu jis atitinka jūsų poreikius ir turimą patirtį, tuomet drąsiai galite siųsti savo CV. Tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai ateina žmogus be jokios patirties ir prašo didžiausios rėžio sumos, kurią gauna keletą metų toje pozicijoje dirbantis specialistas, todėl reikia įsivertinti realistiškai“, – sako I. Alimovienė. Ką dar reikėtų žinoti ieškant darbo? „Kalbant apie CV, auksinė taisyklė yra adaptuoti jį pagal poziciją, į kurią kandidatuojama. Nerašyti, kad ieškote buhalterinio ar administratoriaus darbo, o siunčiate visai į kitą sritį. Taip pat būtinai pasitikrinkite, ar teisingai nurodyti jūsų kontaktiniai duomenys. Pasitaiko atvejų, kai žmogus suklysta rašydamas savo telefono numerį ar el. paštą, o po to stebisi, kodėl išsiuntus šimtą CV, jam niekas neskambina“, – pasakoja I. Alimovienė. Jeigu kartu su CV prašoma pateikti ir motyvacinį laišką, verta rinktis trumpą, bet nuoširdų ir konkrečiai pozicijai pritaikytą tekstą, o ne visoms įmonėms siunčiamą bendrinį šabloną. Taip pat svarbu atidžiai patikrinti, kam laiškas yra adresuojamas, ir įsitikinti, kad jame nėra neatidumo klaidų. Siunčiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu, svarbu aiškiai nurodyti, į kokią poziciją ar bent jau į kurį padalinį kandidatuojama. Įmonės dažnai vienu metu ieško kelių darbuotojų, todėl vien iš gyvenimo aprašymo tai ne visada būna akivaizdu. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo el. pašto adresą – daug profesionaliau atrodo, kai jis sudarytas iš vardo ir pavardės, o ne neformalaus, sukurto dar paauglystėje, pavyzdžiui, „braske123“, – sako I. Alimovienė. Einant į darbo pokalbį, vienas svarbiausių dalykų – išsisaugoti darbo skelbimą. Jei to padaryti nepavyko, verta susisiekti su darbdaviu ir paprašyti jį persiųsti – tai rodo kandidato susidomėjimą ir pasiruošimą. Taip pat būtina pasidomėti įmonės veikla, kad pokalbio metu būtų lengviau kalbėti apie poziciją ir pačią organizaciją. Papildomai naudinga pasiskaityti apie įmonės reputaciją – peržiūrėti atsiliepimus, viešai prieinamą informaciją, darbuotojų įrašus „LinkedIn“ platformoje. Ne mažiau svarbu įsivertinti ir tai, ar įmonės vertybės atitinka asmeninius lūkesčius. „Pavyzdžiui, įmonės vertybė yra bendradarbiavimas, tačiau žmogus nenori dalintis savo žiniomis ir apmokyti kito kolegos“, – paaiškina R. Vėgelė. Pokalbio metu kandidatui svarbu paklausti apie darbo poziciją, būsimas funkcijas ir atsakomybes, kad įsitikintų, ar tikrai teisingai jas supranta, paprašyti jas paaiškinti per pavyzdžius. Taip pat reikėtų paklausti apie kitus svarbius aspektus – darbo lankstumą, laiką, nuotolį ir pan., o pamiršus – tą vertėtų padaryti paskambinus ar parašius, pataria VMSA specialistės. VILNIUS TECH kviečia jaunuosius ateities kūrėjus balandžio 16 d. dalyvauti Karjeros dienoje GRAVITY. Nemokamas renginys kasmet sutraukia daugiau kaip 10 000 studentų ir moksleivių, bei daugiau nei 100 organizacijų atstovų. Tai – švietėjiška iniciatyva, atverianti jaunimui realias galimybes pažinti profesijas, susitikti su darbdaviais ir kryptingai planuoti savo karjerą. Šių metų tema – socialiniai ryšiai. Daugiau apie renginį rasite čia.