VILNIUS TECH SKAITO mokslas: Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena

Balandžio 26, 2024
Balandžio 26 dieną minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, skirta priminti visiems apie didėjančią intelektinės nuosavybės reikšmę. Intelektinė nuosavybė – teisinė sąvoka, nurodanti protinio darbo rezultatą, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės. Intelektinė nuosavybė reiškia proto (intelektinius) kūrinius, tokius kaip: išradimai, literatūros ir meno kūriniai, dizaino ir komercijoje naudojami simboliai, pavadinimai ar vaizdai. Įstatymai saugo intelektinės nuosavybės teisę, pavyzdžiui, patentai, autorių teisės ir prekių ženklai – tai leidžia žmonėms pelnyti pripažinimą arba gauti finansinės naudos iš to, ką jie išrado ar sukūrė. Intelektinės nuosavybės sistema siekiama puoselėti aplinką, kurioje klestėtų kūrybiškumas ir inovacijos, išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp novatorių interesų ir platesnio visuomenės intereso. 

Šių metų Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema yra „Inteketinė nuosavynė ir darnaus vystymosi tikslai: bendra ateitis paremta inovacijomis ir kūrybiškumu“ (ang. „IP and the SDGs: Building our common future with innovation and creativity“). 17 Darnaus vystymosi tikslų atspindi 17 tvarumo sričių ir didžiausių pasaulinių iššūkių – nuo skurdo, lygių galimybių iki klimato kaitos ar taikos užtikrinimo pasaulyje. Kurdami bendrą ateitį ir siekdami įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, turime persvarstyti savo gyvenimo, darbo ir laisvalaikio būdus. Ši diena yra puiki proga paanalizuoti, kaip intelektinė nuosavybė skatina ir gali sustiprinti inovatyvius bei kūrybiškus sprendimus, kurie yra tokie svarbūs kuriant mūsų bendrą ateitį.

Minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną kviečiame susipažinti su 2023 metų VILNIUS TECH išradimais:
 

Lietuvos patentų biure įregistruoti patentai
 
Pjezoelektrinė slenkamojo – sukamojo judesio pavara = Piezoelectric sliding-rotary motion drive / LT 6981 B. 2023-02-10 / išradėjai: Andrius Čeponis, Dalius Mažeika. Išradimas skirtas sukurti didelio tikslumo pjezoelektrinę pavarą, užtikrinant varomosios grandies nepriklausomą sukamąjį ir slenkamąjį judesį arba slenkamąjį judesį plokštumoje. Pjezoelektrinė pavara susideda iš pjezoelektrinio vykdiklio, sudaryto iš tampraus dvigubos elipsės formos statoriaus, keturių daugiasluoksnių pjezoelektrinių keitiklių, išdėstytų po du kiekviename elipsės formos virpesių keitiklyje ilgosios ašies kryptimi ir standaus frikcinio kontaktinio elemento, pritvirtinto ant statoriaus tiltelio, jungiančio elipsės formos virpesių keitiklius. Kontaktinis elementas slystamai kontaktuoja su prie jo prispausta pavaros varomąja grandimi, kuri gali būti realizuota kaip cilindro formos strypas arba plokščias slankiklis. Varomosios grandies sukamasis – slenkamasis judesys arba slenkamasis judesys plokštumoje gaunamas žadinant daugiasluoksnius pjezoelektrinius keitiklius dviem elektriniais signalais, kurio dažnis lygus vienam iš statoriaus lenkimo virpesių rezonansiniam dažniui, o fazių skirtumas lygus π/2. Sukamasis judesys generuojamas, kai du pjezoelektriniai keitikliai, esantys vienoje vykdiklio tvirtinimo plokštelės pusėje, žadinami tos pačios fazės elektriniu signalu, o slenkamasis judesys gaunamas, kai tos pačios fazės elektriniu signalu žadinami abu pjezoelektriniai keitikliai, esantys tame pačiame elipsės formos virpesių keitiklyje. Pavaros poslinkio skyra padidinama kai vykdiklis žadinamas dviem nesimetriniais elektriniais signalais, kurių dažnis artimas vienam iš statoriaus lenkimo virpesių rezonansiniam dažniui.
Penkių laisvės laipsnių pjezoelektrinė pavara = Five degrees of freedom piezoelectric drive / LT 7007 B. 2023-07-25 / išradėjai: Andrius Čeponis, Dalius Mažeika.  Išradimas skirtas sukurti didelio tikslumo pjezoelektrinę pavarą, sukuriančią sferos formos rotoriaus nepriklausomą sukamąjį judesį apie tris ašis ir pačios pavaros slenkamąjį judesį plokštumoje bei pagerinančią dinamines pavaros charakteristikas ir valdymą. Pjezoelektrinė pavara susideda iš dviejų pjezoelektrinių žiedų, pritvirtintų ant tamprių atramų, neišardomai sumontuotų ant tampriųjų žiedų ir sujungtų tampriu kūgiu. Ant abiejų pjezoelektrinių žiedų sumontuota po tris sferos formos kontaktus. Ant viršutinių kontaktų slystamai patalpintas rotorius, o apatiniais kontaktais pavara kontaktuoja su plokščiu kietu paviršiumi. Pavaros sukamasis arba slenkamasis judesys gaunamas žadinant pjezoelektrinius žiedus nehormoniniu, nesimetriniu elektriniu signalu. Pavaros dinaminės charakteristikos didinamos, kai tamprių atramų rezonansinis dažnis sutampa su pjezoelektrinio žiedo lenkimo virpesių rezonansiniu dažniu, o atramų tvirtinimo vietos atitinka pjezoelektrinio žiedo virpesių mazgus. Pavaros sukamojo ir slenkamojo judesio valdymas gerinamas naudojant kūgio formos statorių, kas leidžia sumažinti virpesių perdavimą iš viršutinio tampraus žiedo į apatinius kontaktinius elementus ir atvirkščiai.
Erdvinio mikroobjekto matmenų ir jo paviršiaus reljefo nustatymo sistema ir būdas = System and method of determining the dimensions of a spatial micrometre-sized object and its surface relief. LT 7019 B. 2023-08-25 / išradėjai:  Vytautas Bučinskas, Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė.  Išradimas skirtas mikrometrinio dydžio erdvinių objektų matmenims ir paviršiaus reljefui nustatyti, generuojant tiriamojo erdvinio mikroobjekto sudėtinį vaizdą, naudojant mikroskopą. Išradimu siekiama pagerinti nustatymo kokybę, kai objektas yra skaidrus ar dalinai skaidrus arba kai objekto paviršius minkštas ir (arba) lengvai pažeidžiamas. Tiriamasis erdvinis mikroobjektas mikroskopu yra fotografuojamas iš viršaus, jutikliu nustatomas mikroobjekto kontūras, kurio ribose mikroobjektas žingsniniu būdu yra skenuojamas elektrocheminių savybių matavimo elektrodu, matuojant kiekviename skenavimo taške elektrocheminį aktyvumą tarp minėto elektrodo jautriojo paviršiaus ir mikroobjekto paviršiaus, taip nustatant tiriamojo mikroobjekto aukštį ir jo koordinates kiekviename skenuojamame taške. Kompiuterio procesoriuje įdiegtos programos dėka gauti duomenys iš mikroskopo ir optinio jutiklio, bei duomenys iš elektrocheminių savybių matavimo elektrodo, susieti atitinkamai su kiekvieno skenuojamo taško koordinatėmis, suliejami, gaunant bendrą tiriamojo erdvinio mikroobjekto vaizdą su realiais jo matmenimis ir jo paviršiaus reljefu.
Skaldos ir mastikos asfalto mišiniai su perdirbtos medienos plaušu = Breakstone and mastic asphalt mixes with recycled wood fibers. LT 7028 B. 2023-10-10 / išradėjai: Audrius Vaitkus, Judita Škulteckė, Ovidijus Šernas.  Išradimo tikslas – sukurti asfalto mišinius su medienos gaminių gamybos metu susidarančių atraižų perdirbtais smulkiniais – plaušu, užtikrinančiu rišiklio stabilumą ir pasižymintį geromis mechaninėmis bei eksploatacinėmis charakteristikomis, patvarumu, atsparumu aplinkos poveikiui. Plaušu modifikuoti skaldos ir mastikos asfalto mišiniai, į kurių sudėtį įeina užpildų mišinys iš frakcionuotos skaldos ir mineralinių miltelių, adhezinis priedas, medienos gaminių gamybos metu susidarančių atraižų perdirbti smulkiniai – plaušas ir polimerais modifikuotas bitumas, besiskiriantys tuo, kad užpildų mišinį sudaro 8-11 mm, 5-8 mm ir 2-5 mm skaldos frakcija. Skaldos ir mastikos asfalto mišiniai besiskiriantys tuo, kad modifikavimui naudojamas plaušas susidaro medienos gaminių gamybos metu susidarančių atraižų perdirbtų smulkinių.
Reketinis plataus spektro spinduliuotės jutiklis = Ratchet-based sensor of broad radiation spectrum / LT 7030 B. 2023-10-10 / išradėjai: Jonas Gradauskas, Steponas Ašmontas, Algirdas Sužiedėlis, Oleksandr Masalskyi, Ihor Zharchenko. Išradimas skirtas elektronikos sričiai, susijusiai su elektromagnetiniais spinduliuotės jutikliais. Išradimo esmė yra ta, kad reketinio spinduliuotės jutiklio aktyviajame sluoksnyje asimetrinis elektrinis potencialas yra sukuriamas heterosandūriniame varizoniniame darinyje tarp dviejų elektroninio laidumo puslaidininkių 1 ir 2, pasižyminčių, atitinkamai, siauru Eg1 ir platesniu Eg2 draudžiamosios energijos tarpu, o potencialo gradientas formuojamas puslaidininkio 2 epitaksinio auginimo metu palaipsniui keičiant jo Eg2 dydį nuo maksimalios jo vertės Eg2max iki minimalios Eg2min = Eg1 vertės, tokiu būdu gaunant puslaidininkinį darinį, kurio laidumo juostos dugno lygis vertikalioje energijų skalėje nuo žemiausios padėties, atitinkančios 1 puslaidininkį, staigiai pakyla iki maksimalios padėties, atitinkančios Eg2max vertę 2 puslaidininkyje, ir palaipsniui leidžiasi iki žemiausios padėties tol, kol Eg2 tampa lygus Eg1. Tokie aktyvieji sluoksniai, turintys asimetrinį potencialą, užauginami nuosekliai numatytą skaičių kartų, reikalingą dideliam jutiklio jautriui gauti. Pagal išradimą pasiūlytas reketinis spinduliuotės jutiklis detektuoja spinduliuotę, kurios fotono energija yra tiek mažesnė, tiek ir didesnė už siauriausią aktyviojo sluoksnio draudžiamosios energijos tarpą.
Užsienio patentų biuruose įregistruoti patentai
 
Real-time alignment of multiple point clouds to video capture. US 11741631 B2. 2023-08-29 / išradėjai: Artūras Serackis, Dalius Navakauskas, Dalius Matuzevičius, Darius Plonis, Andrius Katkevičius, Tomyslav Sledevič, Vytautas Abromavičius.  [angl.k.] The presented invention includes the generation of cloud points, the identification of objects in the cloud points, and, in this case, finding the positions of objects in cloud points. In addition, the invention includes capturing images, data streaming, and digital image processing in different points of the system, and calculation of the position of objects. The invention includes the usage of cameras of mobile smart devices, smart glasses, 3D cameras, but not necessarily. The data streaming provides video streaming and sensor data streaming from mobile smart devices. The presented invention further includes cloud points of buildings in which the positioning of separated objects could be implemented. It also consists of the database of cloud points of isolated objects which help to calculate the position in the building. Finally, the invention comprises the method of objects feature extraction, comparing in the cloud points and position calculation.
 
Highly adaptable image coding method and image recognition method. TW I800874. 2023-05-01 / išradėjai: Po-Ting Lin, Yu-Wei Wu, Wei-Hao Lu, Shu-Ping Lin, Yu-Ta Yao, Modris Greitans, Vytautas Bučinskas. [angl.k.] A highly adaptable image coding method includes the steps of establishing image K-mer codes, analyzing the occurrence of code frequency, and obtaining feature information. In the step of establishing the image K-mer codes, a positioning point, a sampling frame, and Mi sampling paths are established at the image. The positioning point is located in the sampling frame. The Mi sampling path extends outward from the positioning point. The Mi sampling path is divided into K sampling points, and image K-mer codes with different dimension code lengths are obtained according to the K value. In the step of analyzing the occurrence of code frequency, the number of occurrences of image K-mer codes under different code lengths on Mi sampling paths is counted. Finally, the feature information is obtained according to the step of analyzing the occurrence of code frequency. The invention also provides an artificial intelligence image recognition method using the above method.

 

Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH išradimus galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje, įvedę išradimo pavadinimą ir autorių.

Galerija

Panašios naujienos

Alumnų sėkmės istorijos: nuo stažuočių JAV iki savo sukurtų startuolių
Alumnų sėkmės istorijos: nuo stažuočių JAV iki savo sukurtų startuolių
Už mus kalba po visą pasaulį pasklidusių alumnų ir mokslininkų sėkmės istorijos. Jų kelionė – mūsų istorijos tęsinys. Prie jų sėkmės prisidėjo ne tik universiteto suteiktos žinios, bet ir studijų metu išnaudotos galimybės gauti stipendijas bei stažuotes užsienyje.   Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) stažuočių ir mainų programos – strategiškai svarbios VILNIUS TECH, nes prisideda prie universiteto tarptautinio matomumo didinimo bei studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Šios programos taip pat stiprina universiteto reputaciją: dalyvavimas mainuose su JAV mokslo įstaigomis rodo universiteto atvirumą ir tarptautinį patikimumą. Tai padeda pritraukti talentingus studentus, dėstytojus ir papildomą finansavimą projektams ar kitoms jungtinėms iniciatyvoms įgyvendinti. Stažuotės NASA VILNIUS TECH gali pasidžiaugti, kad kasmet studentai išvyksta stažiuotis į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA). Čia įvairiose bazėse ir padaliniuose studentai dirba prie įvairiausių projektų, pradedant palydovų sistemų kūrimu, baigiant jutikliais, galinčiais kosmose stebėti astronautų sveikatą. Tokia patirtis jiems atveria duris į geriausias technologijų įmones pasaulyje ir įkvepia kurti patiems. Dalinamės keleto alumnų, atlikusių praktiką NASA,  patirtimi bei pasiekimais. Doc. dr. Laurynas Mačiulis, Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją ir čia apsigynęs daktaro laipsnį, 2012 m. „Ames“ tyrimų centre analizavo termodinamikos, skrydžio dinamikos bei šilumos mainų procesus. Šiuo metu alumnas vadovauja Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovei „Astrolight“ ir savo patirtimi AGAI dalijasi su jaunąja karta. [caption id="attachment_123152" align="alignnone" width="300"] Doc. dr. Laurynas Mačiulis/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] 2012 m. į minėtąjį centrą išvyko ir kitas aviacijos mechanikos inžinerijos studentas Vytenis Buzas. Jis analizavo pažangias nanopalydovų varymo sistemas ir jų pritaikymą orbitai palaikyti ir kroviniams susigrąžinti. Šiandien Vytenis yra bepiločių gynybos sistemų gamintojos UDS bendrakūrėjis ir vadovas. [caption id="attachment_117195" align="alignnone" width="300"] Vytenis Buzas/ J. Stacevičiaus nuotr.[/caption] Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo dėka Lietuva tapo kosmine valstybe – jie inicijavo  ir vadovavo pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSAT-1“ projektui 2014 m., taip pat kartu įkūrė kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“. [caption id="attachment_123175" align="alignnone" width="300"] „Online media“ nuotr. / Pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica SAT-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas[/caption] Lukas Jakas, studijavęs aviacijos mechanikos inžineriją AGAI, stažuotis į „Ames“ tyrimų centrą išvyko 2017 m. Ten daugiausia laiko praleido atlikdamas fazinių mikrofonų stovo (ang. phased microphone array) bandymus. Šiuo metu alumnas dirba kaip laisvai samdomas inžinierius, teikiantis 3D modeliavimo, projektavimo gamybai, projektų vystymo ir kt. paslaugas JAV rinkos įmonėms. [caption id="attachment_123154" align="alignnone" width="300"] Lukas Jakas/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Julija Semenenko, studijavusi inžinerinę informatiką Fundamentinių mokslų fakultete (FMF), į stažuotę NASA išvyko 2016 m. Čia kartu su komanda ji kūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą, leidžiančią matyti visus aplink Žemę skriejančius satelitus realiuoju  laiku. [caption id="attachment_123144" align="alignnone" width="300"] Julija Semenenko/ Nuotr. VILNIUS TECH[/caption] Narūnas Kapočius, Elektronikos fakulteto telekomunikacijos inžinerijos studentas, 2017 m. išvyko  į  „Ames“ tyrimų centrą. Čia jis prisidėjo prie kosminių technologijų CHOMPTT „3U CubeSat“ projekto, dirbo su CAD projektavimu, elektronikos kūrimu (PCB), duomenų apdorojimo programine įranga, inžinerine simuliacija ir bandymais. Šiuo metu alumnas dirba debesų kompiuterijos optimizavimo platformoje „Cast AI“ vyriausiuoju inžinerijos projektų vadovu.  [caption id="attachment_123156" align="alignnone" width="300"] Narūnas Kapočius/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Justina Gineikytė, studijavusi bioinžineriją FMF, stažavosi 2019 m. ir praktiką atliko „Ames“ tyrimų centro Nanotechnologijų centre, Biosensorių laboratorijoje, kur su komanda dirbo prie jutiklio, skirto žmogaus hidratacijos lygiui nustatyti, kūrimo. Šiuo metu alumnė dirba mikrofluidikos inžiniere biotechnologijų startuolyje „Atrandi Biosciences“, įkurtame į Lietuvą iš užsienio sugrįžusių mokslininkų, neseniai pritraukusių naują  25 mln. USD investiciją iš JAV „Lux Capital“ bei kitų rizikos kapitalo fondų. [caption id="attachment_123150" align="alignnone" width="300"] Justina Gineikytė/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Paulina Draugelytė – AGAI Aerokosmoso inžinerijos magistro programos alumnė, 2024 m. stažuotės metu prisidėjo prie NASA infrastruktūros transformavimo į modernias nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) tyrimų ir skrydžių mokymo bazes, taip pat prie mokslinių misijų planavimo ir kt. Šios iniciatyvos apėmė tokias programas kaip „Smart Mobility“, „FireSense“, ACERO, UTM, ATM-X, PAAV ir kitas. Šiuo metu alumnė yra uždarojo tipo (angl. stealth startup) startuolio bendrakūrėjė ir technologijų vadovė (CTO).  [caption id="attachment_123160" align="alignnone" width="300"] Paulina Draugelytė/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) stipendija Dar viena ypatinga galimybė įgyti profesinės praktikos pasaulinio lygio įmonėse – pasinaudoti Baltijos ir Amerikos Laisvės fondo (BAFF) skiriama stipendija išvykti stažuotis įvairiose JAV bendrovėse, kompanijose ir organizacijose. Taip studentai plečia savo bendraminčių ir kolegų ratą, susipažįsta su JAV kultūra ir gyvenimo būdu. Šia galimybe 2019 m. pasinaudojo Verslo vadybos fakulteto alumnė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė. Tuo metu studijavusi doktorantūroje, ji išvyko metų stažuotės į CEPA (angl. Center for European Policy Analysis) Vašingtone. Be to, A. Vaiciukevičiūtė beveik dešimt metų dėstė VILNIUS TECH, buvo Senato nare, LR susisiekimo ministerijos viceministre, o šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.  [caption id="attachment_123138" align="alignnone" width="253"] Dr. Agnė Vaiciukevičiūtė/ LR Susisiekimo min. nuotr.[/caption] 2016 m. į praktiką JAV išvyko ir statybos inžinerijos alumnas dr. Vytautas Tumulėnas, kur „Skanska“ įmonėje stažavosi kaip BIM/VDC inžinierius. Dabar alumnas dirba transporto infrastruktūros projektų vystymo įmonėje UAB „SRP projektas“, kur eina BIM padalinio vadovo pareigas. [caption id="attachment_123172" align="alignnone" width="300"] Dr. Vytautas Tumulėnas/ Asmeninio arch. nuotr.[/caption] „Skanska“ įmonėje 2024 m. taip pat stažavosi ir VDC profesinės praktikos įgijo Statybos fakulteto alumnas dr. Povilas Dabrila. Šiuo metu jis ir toliau tęsia mokslinę veiklą VILNIUS TECH, eina patarėjo pareigas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe. Povilas yra įkūręs statybos procesų analizės įmonę „ReframeBIM“. Taip pat jis jau trečius metus siekia leitenanto laipsnio Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM). [caption id="attachment_123170" align="alignnone" width="300"] Dr. Povilas Dabrila/ Nuotr. A. Jauniaus[/caption] Fulbraito programa Stipendijomis pasinaudoja ir stažuotis į užsienį išvyksta ne tik studentai, bet ir jau patyrę mokslininkai. Fulbraito programa (angl. The Fulbright Program) – viena prestižiškiausių akademinių mainų ir stipendijų programų pasaulyje, kurią kasmet atlikti tyrimus ir įgyvendinti profesinius projektus mokslininkams skiria JAV. Tarp stipendijos laimėtojų – Nobelio premijos laureatai, valstybių vadovai, žinomi mokslininkai, menininkai ir verslininkai. Galime didžiuotis, kad tokią unikalią galimybę yra gavę ir du VILNIUS TECH mokslininkai. Pirmasis jų –  emeritas, Statybos fakulteto prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas, 1996 m. atlikęs stažuotę JAV, Ilinojaus universitete, Urbanoje-Champaign’e. Ten jis vykdė projektą „Atvirkštinis supleišėjusio tempiamojo betono fizikinio modeliavimo būdas, naudojant eksperimentinius armuoto betono sijų duomenis“. JAV universitetas jam pasiūlė likti nuolatiniam darbui, tačiau profesorius teigia, kad visuomet norėjo gyventi Lietuvoje ir dirbti savo Alma Mater. [caption id="attachment_123142" align="alignnone" width="300"] Prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas/ Nuotr. VILNIUS TECH[/caption] 2025 m. šią prestižinę stipendiją laimėjo Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė, į Masačusetso technologijos institutą (MIT) išvykusi parengti mokslo monografijos rankraštį tema „Tvarių ir išmaniųjų miestų atstatymas po karo“ (angl. Rebuilding sustainable and smart cities after the war). [caption id="attachment_123166" align="alignnone" width="300"] Doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė/ Nuotr. S. Bernoto[/caption]
Plačiau
Tvarūs universitetai keičia žmonių elgseną
Tvarūs universitetai keičia žmonių elgseną
Tvarumas universitetuose dažnai siejamas su energiją taupančiais pastatais, saulės elektrinėmis ar išmaniosiomis technologijomis. Tačiau net ir pažangiausi technologiniai sprendimai nepasieks viso savo potencialo, jei kartu nesikeis žmonių kasdieniai įpročiai. Išjungta šviesa, atsakingas šildymo reguliavimas, sąmoningas energijos vartojimas ar tvaresni kasdieniai pasirinkimai – būtent nuo tokių sprendimų prasideda ilgalaikiai pokyčiai. „Kalbant apie tvarumą, vien naujų technologijų šiandien nebeužtenka – tikras pokytis prasideda nuo žmonių. Aš visada pabrėžiu, kad galima atnaujinti pastatus ir investuoti į brangiausią įrangą, bet jei nepasikeičia universiteto darbuotojų ir studentų elgsena, tvarumas ir toliau liks tik gražiu žodžiu strategijoje. Būtent žmonės kasdieniais sprendimais kuria institucijos kultūrą ir įpročius: išjungia šviesą, atsakingai reguliuoja šildymą, renkasi mažiau išteklius eikvojančius sprendimus. Todėl svarbu investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmones, jų laiką, dėmesį ir motyvaciją, nes būtent taip technologinis potencialas virsta realiu, ilgalaikiu poveikiu“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė Indrė Lapinskaitė. [caption id="attachment_123011" align="alignnone" width="2560"] Indrė Lapinskaitė[/caption] Būtent žmonių elgsenos pokyčiams skirtas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „ABCinEnergy“ (Advanced Tools for Behavioural Change in Energy Consumption for Higher Education Stakeholders). Įgyvendindami projektą VILNIUS TECH Verslo vadybos bei Aplinkos inžinerijos fakultetų mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos, Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos ieško sprendimų, kaip paskatinti ilgalaikius energijos vartojimo elgsenos pokyčius aukštojo mokslo institucijose. Nuo nacionalinės politikos – iki kasdienių sprendimų universitete Vienu svarbiausių projekto pasiekimų tapo tarptautinis dokumentas „Sustainability Roadmap“, kurio rengimą koordinavo VILNIUS TECH atstovai. Jame analizuojama, kaip skirtingų Europos valstybių energetikos ir klimato politikos atsispindi universitetų veikloje, kokios priemonės taikomos energijos vartojimo stebėsenai ir kokios gerosios praktikos padeda skatinti tvaresnę bendruomenių elgseną. Dokumentas apjungė šešių šalių patirtį ir tapo metodologiniu pagrindu tolesniems projekto etapams. Jis padės partnerių universitetams kryptingiau planuoti energijos vartojimo pokyčius, taikyti bendrus vertinimo rodiklius ir kurti praktinius sprendimus, orientuotus į ilgalaikį poveikį. Pasak šio projekto VILNIUS TECH dalies vadovės prof. dr. I. Lapinskaitės, būtent tarptautinis bendradarbiavimas leidžia į tvarumo iššūkius pažvelgti plačiau – neapsiribojant vienos institucijos ar valstybės patirtimi. „Tarptautiniai projektai, tokie kaip „ABCinEnergy“, universitetams suteikia galimybę palyginti skirtingų šalių politikos ir praktikos patirtį bei sukurti bendrą metodologinį pagrindą tvaresniems pokyčiams. Pavyzdžiui, „Sustainability Roadmap“ dokumentas sujungė šešių valstybių energetikos ir klimato politikų analizę ir tapo atskaitos tašku planuojant pokyčius universitetuose bei taikant vienodus vertinimo rodiklius. Bendrų sprendimų Europos mastu paieška svarbi todėl, kad aukštasis mokslas veikia tarptautinėje erdvėje. Kai universitetų komandos keliauja vieni pas kitus, jos gali ne tik dalintis dokumentais, bet ir gyvai perduoti gerąją patirtį, matyti, kaip tvarumo idėjos veikia realiuose kontekstuose, ir parsivežti į savo institucijas tai, kas jau pasiteisino“, – teigia I. Lapinskaitė. Tarptautinis bendradarbiavimas – nuo dokumentų iki realių sprendimų Projekto rezultatai ir tolimesni darbai buvo aptarti 2025 m. spalio 28–29 d. Serbijos Novi Sado universitete vykusiame antrajame tarptautiniame „ABCinEnergy“ partnerių susitikime. Į jį susirinko projekto konsorciumo atstovai iš Italijos, Lietuvos, Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos. Susitikimo metu partneriai įvertino pirmųjų projekto metų rezultatus, aptarė metodikos tobulinimą ir pasirengimą antrajam pilotavimo etapui. Daug dėmesio skirta universitetų bendruomenių įsitraukimui, motyvavimo priemonėms ir kuriamos „Habit Tracker“ platformos vystymui. Būtent praktinis sukurtų sprendimų išbandymas yra vienas svarbiausių tolesnių projekto žingsnių. Ar galima išmokti tvarių įpročių? Viena svarbiausių projekto dalių – „Habit Tracker“ platforma, skirta ne vienkartiniams veiksmams, o kasdienių energijos vartojimo įpročių pokyčiui. „Tokia platforma sukurta tam, kad padėtų keisti ne tik vienkartinius veiksmus, o kasdienius energijos vartojimo įpročius. Ji leidžia studentams ir darbuotojams stebėti savo elgesį, matyti, kokį poveikį turi mažos kasdienės korekcijos – išjungta šviesa, sumažintas šildymas, sąmoningesni pasirinkimai. Svarbiausia, kad ši priemonė būtų naudojama nuolat ir taptų natūralia universiteto gyvenimo dalimi, padedančia kurti atsakingesnę energijos vartojimo kultūrą bendruomenėje“, – apie platformos paskirtį pasakoja profesorė. [caption id="attachment_123013" align="alignnone" width="2048"] Indrė Lapinskaitė[/caption] Šiuo metu partnerių universitetuose vyksta antrasis platformos pilotavimo etapas. Studentai ir darbuotojai testuoja platformos funkcionalumus, teikia grįžtamąjį ryšį, o surinktos įžvalgos padeda toliau tobulinti kuriamą sprendimą. Siekiama, kad „Habit Tracker“ netaptų dar viena trumpalaike tvarumo iniciatyva. Projekto tikslas – padėti žmonėms suformuoti įpročius, kurie išliktų ir nustojus nuolat sekti savo elgesį. Universitetas – ne tik žinių, bet ir elgsenos formavimo vieta Kalbant apie tvarumą, universitetų vaidmuo neapsiriboja vien energijos vartojimo mažinimu savo infrastruktūroje. Aukštosios mokyklos kartu formuoja ateities specialistus, o kartu su jais – ir ateities organizacijų bei visuomenės kultūrą. „Universitetai kuriant tvaresnę visuomenę turi dvigubą vaidmenį – jie yra ir žinių, ir elgsenos formavimo centrai. Aš visada pabrėžiu ir savo vadovėlyje „Darnios vystymosi atskaitomybės. Įmonių darnios veiklos anatomija ir rezultatų vertinimas“ (2025) rašiau, kad „universitetai turi prisiimti svarbų vaidmenį ugdydami naująją specialistų kartą, kuri būtų pasirengusi aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi ir spręsti darnumo iššūkius verslo ir visuomenės kontekste“. Ugdydami studentus, universitetai ne tik perduoda teorines ir praktines tvarumo žinias, bet ir padeda susiformuoti įpročiams, kurie vėliau persikelia į platesnę visuomenę. Taip jie tampa ne tik švietimo, bet ir pokyčių varikliu, skatinančiu darnaus vystymosi idėjas ir praktiką“, – sako prof. dr. I. Lapinskaitė. „ABCinEnergy“ rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei Projekto rezultatai pristatyti ir 16-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Business and Management 2026“, vykusioje VILNIUS TECH 2026 m. gegužės 14 d. Konferencijos metu pristatytas jau įgyvendintas projekto WP2 rezultatas – „Roadmap“ dokumentas „From National Policies to Campus Action through a Collaborative Energy Roadmap“. Pranešime aptarta, kaip skirtingų Europos šalių nacionalinės energetikos ir klimato politikos atsispindi aukštojo mokslo institucijų veikloje, kokie energijos vartojimo stebėsenos rodikliai naudojami universitetuose ir kokie pagrindiniai iššūkiai bei gerosios praktikos identifikuoti projekto partnerių institucijose. Taip pat pristatytas bendras konsorciumo veiksmų planas, skirtas padėti universitetams kryptingiau planuoti ir įgyvendinti tvaraus energijos vartojimo sprendimus. Po pranešimo vyko diskusija su konferencijoje dalyvavusiais mokslininkais apie projekto veiklas, rezultatus ir jų praktinį pritaikymą aukštojo mokslo institucijose. Konferencijoje taip pat pristatytas šiuo metu vykstantis antrasis „Habit Tracker“ platformos pilotavimo etapas, kurio metu partnerių universitetų bendruomenės testuoja platformos funkcionalumus ir teikia įžvalgas tolimesniam jos tobulinimui. Sėkmė – kai tvarumas tampa įpročiu Galutinį projekto poveikį bus galima įvertinti ne vien pagal sukurtus dokumentus, metodikas ar technologinius sprendimus, bet pagal tai, ar jie padės žmonėms iš tiesų pakeisti savo elgesį. „Jei po penkerių metų reikėtų įvardyti vieną aiškų „ABCinEnergy“ projekto sėkmės ženklą, sakyčiau taip: norėčiau, kad kiekvienas, skaitantis šį straipsnį, būtų perėjęs visą „Habit Tracker“ kelią – nuo to momento, kai įsidiegia programėlę, sąmoningai seka savo energijos vartojimo įpročius ir mokosi juos keisti, iki momento, kai programėlė tampa foniniu įrankiu, o tvarūs sprendimai – natūralia kasdienybe. Tai reikštų, kad įrankis atliko savo darbą – padėjo suformuoti įpročius, kurie ir be nuolatinio sekimo išlieka tvarūs“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros profesorė I. Lapinskaitė. „ABCinEnergy“ projektas primena, kad tvari ateitis kuriama ne vien investuojant į technologijas ar infrastruktūrą. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kuri padeda žmonėms keisti kasdienius įpročius ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Universitetai šioje srityje gali tapti ne tik žinių, bet ir tvarios elgsenos pokyčių lyderiais. Išbandyti „Habit Tracker“ platformą galite čia. Daugiau apie „ABCinEnergy“ projektą skaitykite čia.
Plačiau