Stojantiesiems

VILNIUS TECH studentai kartu su „Saab“ kuria minų aptikimo droną: Aalto universiteto produktų kūrimo kursas įsibėgėja

Gruodžio 10, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai dalyvauja tarptautinėje Produktų kūrimo projekto (PdP) programoje, organizuojamoje Aalto universiteto Suomijoje. Kartu su studentais iš įvairių šalių ir pasauline aviacijos bei gynybos įmone „Saab“, jie dirba prie išskirtinio projekto – autonominio minų aptikimo drono kūrimo. Šis projektas yra ne tik technologinis iššūkis, bet ir socialiai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama išgelbėti daugybę gyvybių.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ koordinuojama PdP programa

PdP – tai daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per aistrą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą ir inovatyvių idėjų generavimą.

VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ aktyviai prisideda prie PdP programos įgyvendinimo, koordinuodamas studentų darbą ir teikdamas techninę bei kūrybinę pagalbą. VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ tampa erdve, kurioje PdP studentai gali testuoti savo kuriamo produkto idėją bei naudotis pažangiomis gamybos technologijomis. Be to, projekto dalyviams suteikiamos mentorystės sesijos.

Idėjos gimimas: kodėl pasirinktas „Saab“ projektas?

Pasirinkimas buvo nelengvas – PdP programoje dalyvavusios įmonės siūlė įvairius projektus, tačiau VILNIUS TECH komanda nuo pat pradžių žinojo, kad nori prisidėti prie minų aptikimo technologijos kūrimo. „Nors buvome viliojami dirbti ir su kitomis gerai žinomomis įmonėmis, pasirinkome „Saab“ dėl projekto svarbos ir mūsų troškimo sukurti gyvybes gelbstinčią inovaciją,“ – pasakoja PdP komandos narys Alfredas Kerulis, Mechatronikos ir robotikos studentas.

Komandai teko įrodyti savo motyvaciją, nes šio projekto norėjo ne viena studentų grupė. Po intensyvių diskusijų ir atrankos proceso, lietuvių komanda kartu su kitais komandos nariais iš Aalto universiteto įgijo galimybę įgyvendinti idėją. „Kai supratome, kad projektas mūsų, buvome be galo motyvuoti – nuo pirmos dienos kibome į darbus,“ – įspūdžiais dalijasi PdP komandos narė Marta Finogenova, Pramonės gaminių dizaino studentė.

Technologiniai iššūkiai ir sprendimai

Studentai kartu su „Saab“ atstovais, ekspertais iš Suomijos kariuomenės bei „Demine Foundation“ apsvarstė kelias idėjas – nuo antžeminio roboto, galinčio nukenksminti minas, iki skraidančio drono, kuris automatiškai aptinka užminuotas teritorijas. „Galiausiai pasirinkome drono koncepciją, nes ji leido maksimaliai išnaudoti naujausias technologijas ir užtikrinti operatoriaus saugumą,“ – pasakoja  PdP dalyvis Pavel Fasij, Pramonės gaminių dizaino studentas.

Šiuo metu komanda vykdo analogų analizę ir testuoja technologijas, kurios gali būti naudojamos drono kūrimui. Tarp jų – dirbtinio intelekto sprendimai ir GPR technologija, leidžianti skenuoti žemės paviršių. „Dirbti su pažangiomis technologijomis yra įdomu, bet kartu tai kelia ir tam tikrų naujų iššūkių,“ – priduria Nojus Balčiūnas, Elektronikos inžinerijos studentas, PdP komandos narys.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir komandinė dvasia

Dirbti tarptautinėje komandoje – unikali patirtis. „Aalto universiteto studentai mus pasitiko labai šiltai – jau nuo pirmųjų dienų jautėmės dalimi jų bendruomenės,“ – pasakoja Marta Finogenova. Komanda nuotoliniu būdu palaiko ryšį tarp Suomijos ir Lietuvos, o dažni susitikimai užtikrina sklandų bendradarbiavimą.

Nepaisant iššūkių, tokių kaip prastas interneto ryšys ar skirtingi dalyvių grafikai, komanda rado jiems visiems tinkamus sprendimus. „Šis projektas moko ne tik techninių įgūdžių, bet ir kaip efektyviai dirbti tarptautinėje aplinkoje. Tai – neįkainojama patirtis,“ – teigia Alfredas Kerulis.

Įkvepianti PdP programos patirtis

PdP programa apima ne tik nuotolinį darbą, bet ir du privalomus vizitus į Aalto universitetą Suomijoje. Studentai jau dalyvavo pirmosiose praktinėse dirbtuvėse 2024 m. spalį, o gegužę jų laukia Gala renginys, kuriame bus pristatyti galutiniai prototipai. Šie vizitai, finansuojami Aalto universiteto ir VILNIUS TECH Erasmus+ programos, padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir įgyti praktinės patirties.
„PdP yra daugiau nei projektas – tai kelionė, kurioje sprendžiame realias problemas ir kartu mokomės, kaip idėjas paversti tikrais produktais,“ – įspūdžiais dalinasi Marta Finogenova. Pasak jos, įspūdį paliko ir programos finansinis palaikymas – kiekvienai komandai skiriama 10 tūkst. eurų idėjos įgyvendinimui. „Šis biudžetas suteikia drąsos eksperimentuoti ir ieškoti netradicinių sprendimų,“ – pridūrė Nojus Balčiūnas.
„Mes ne tik kuriame technologiją, bet ir dalyvaujame globalioje misijoje. Suprasti, kad tavo darbas gali turėti realų poveikį pasauliui, yra neįkainojama patirtis,“ – reziumavo Alfredas Kerulis, Elektronikos inžinerijos studentas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau