VILNIUS TECH studentai kartu su „Saab“ kuria minų aptikimo droną: Aalto universiteto produktų kūrimo kursas įsibėgėja

Gruodžio 10, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai dalyvauja tarptautinėje Produktų kūrimo projekto (PdP) programoje, organizuojamoje Aalto universiteto Suomijoje. Kartu su studentais iš įvairių šalių ir pasauline aviacijos bei gynybos įmone „Saab“, jie dirba prie išskirtinio projekto – autonominio minų aptikimo drono kūrimo. Šis projektas yra ne tik technologinis iššūkis, bet ir socialiai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama išgelbėti daugybę gyvybių.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ koordinuojama PdP programa

PdP – tai daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per aistrą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą ir inovatyvių idėjų generavimą.

VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ aktyviai prisideda prie PdP programos įgyvendinimo, koordinuodamas studentų darbą ir teikdamas techninę bei kūrybinę pagalbą. VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ tampa erdve, kurioje PdP studentai gali testuoti savo kuriamo produkto idėją bei naudotis pažangiomis gamybos technologijomis. Be to, projekto dalyviams suteikiamos mentorystės sesijos.

Idėjos gimimas: kodėl pasirinktas „Saab“ projektas?

Pasirinkimas buvo nelengvas – PdP programoje dalyvavusios įmonės siūlė įvairius projektus, tačiau VILNIUS TECH komanda nuo pat pradžių žinojo, kad nori prisidėti prie minų aptikimo technologijos kūrimo. „Nors buvome viliojami dirbti ir su kitomis gerai žinomomis įmonėmis, pasirinkome „Saab“ dėl projekto svarbos ir mūsų troškimo sukurti gyvybes gelbstinčią inovaciją,“ – pasakoja PdP komandos narys Alfredas Kerulis, Mechatronikos ir robotikos studentas.

Komandai teko įrodyti savo motyvaciją, nes šio projekto norėjo ne viena studentų grupė. Po intensyvių diskusijų ir atrankos proceso, lietuvių komanda kartu su kitais komandos nariais iš Aalto universiteto įgijo galimybę įgyvendinti idėją. „Kai supratome, kad projektas mūsų, buvome be galo motyvuoti – nuo pirmos dienos kibome į darbus,“ – įspūdžiais dalijasi PdP komandos narė Marta Finogenova, Pramonės gaminių dizaino studentė.

Technologiniai iššūkiai ir sprendimai

Studentai kartu su „Saab“ atstovais, ekspertais iš Suomijos kariuomenės bei „Demine Foundation“ apsvarstė kelias idėjas – nuo antžeminio roboto, galinčio nukenksminti minas, iki skraidančio drono, kuris automatiškai aptinka užminuotas teritorijas. „Galiausiai pasirinkome drono koncepciją, nes ji leido maksimaliai išnaudoti naujausias technologijas ir užtikrinti operatoriaus saugumą,“ – pasakoja  PdP dalyvis Pavel Fasij, Pramonės gaminių dizaino studentas.
Šiuo metu komanda vykdo analogų analizę ir testuoja technologijas, kurios gali būti naudojamos drono kūrimui. Tarp jų – dirbtinio intelekto sprendimai ir GPR technologija, leidžianti skenuoti žemės paviršių. „Dirbti su pažangiomis technologijomis yra įdomu, bet kartu tai kelia ir tam tikrų naujų iššūkių,“ – priduria Nojus Balčiūnas, Elektronikos inžinerijos studentas, PdP komandos narys.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir komandinė dvasia

Dirbti tarptautinėje komandoje – unikali patirtis. „Aalto universiteto studentai mus pasitiko labai šiltai – jau nuo pirmųjų dienų jautėmės dalimi jų bendruomenės,“ – pasakoja Marta Finogenova. Komanda nuotoliniu būdu palaiko ryšį tarp Suomijos ir Lietuvos, o dažni susitikimai užtikrina sklandų bendradarbiavimą.

Nepaisant iššūkių, tokių kaip prastas interneto ryšys ar skirtingi dalyvių grafikai, komanda rado jiems visiems tinkamus sprendimus. „Šis projektas moko ne tik techninių įgūdžių, bet ir kaip efektyviai dirbti tarptautinėje aplinkoje. Tai – neįkainojama patirtis,“ – teigia Alfredas Kerulis.

Įkvepianti PdP programos patirtis

PdP programa apima ne tik nuotolinį darbą, bet ir du privalomus vizitus į Aalto universitetą Suomijoje. Studentai jau dalyvavo pirmosiose praktinėse dirbtuvėse 2024 m. spalį, o gegužę jų laukia Gala renginys, kuriame bus pristatyti galutiniai prototipai. Šie vizitai, finansuojami Aalto universiteto ir VILNIUS TECH Erasmus+ programos, padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir įgyti praktinės patirties.
„PdP yra daugiau nei projektas – tai kelionė, kurioje sprendžiame realias problemas ir kartu mokomės, kaip idėjas paversti tikrais produktais,“ – įspūdžiais dalinasi Marta Finogenova. Pasak jos, įspūdį paliko ir programos finansinis palaikymas – kiekvienai komandai skiriama 10 tūkst. eurų idėjos įgyvendinimui. „Šis biudžetas suteikia drąsos eksperimentuoti ir ieškoti netradicinių sprendimų,“ – pridūrė Nojus Balčiūnas.
„Mes ne tik kuriame technologiją, bet ir dalyvaujame globalioje misijoje. Suprasti, kad tavo darbas gali turėti realų poveikį pasauliui, yra neįkainojama patirtis,“ – reziumavo Alfredas Kerulis, Elektronikos inžinerijos studentas.

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau