Viena didžiausių šiuolaikinės aviacijos sektoriaus užduočių – ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir gebėti jiems pasirengti. Geopolitiniai konfliktai, ekonominiai svyravimai, klimato kaitos iššūkiai, technologinė pažanga ir besikeičiantys reguliavimo reikalavimai nuolat keičia aviacijos organizacijų veiklos aplinką.
Kaip tokiomis sąlygomis priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą, savo daktaro disertacijoje tyrė VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacijos mokymo centro direktorė dr. Virginija Leonavičiūtė.
Svarbu ne tik reaguoti, bet ir ruoštis iš anksto
Sėkmingai apgintoje disertacijoje „Aviacijos paslaugas teikiančių organizacijų veiklos pokyčių valdymo sprendimai“ mokslininkė nagrinėjo, kaip aviacijos organizacijos gali efektyviau valdyti pokyčius ir prisitaikyti prie neapibrėžtų išorės sąlygų. Tyrimo metu sukurtas modelis, kuris padeda įvertinti išorinės aplinkos poveikį organizacijos veiklai, modeliuoti galimus ateities scenarijus ir parinkti tinkamiausius pokyčių valdymo sprendimus.
Pasak dr. V. Leonavičiūtės, šiandien aviacijos organizacijos veikia itin dinamiškoje aplinkoje, todėl vien gebėjimo reaguoti į jau įvykusius pokyčius nebepakanka.
„Aviacijoje pokyčių valdymas yra glaudžiai susijęs su saugos užtikrinimu, veiklos tęstinumu ir organizacijų gebėjimu prisitaikyti prie neapibrėžtumo sąlygų. Organizacijoms svarbu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos numatyti, vertinti galimas pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus“, – sako tyrėja.
Taip pat disertacijoje buvo analizuojama, kaip įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir technologiniai veiksniai veikia aviacijos sektoriaus rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad aviacijos organizacijų veikla yra glaudžiai susijusi su platesniais visuomenėje vykstančiais procesais – nuo gyventojų gerovės ir vartojimo pokyčių iki technologinės pažangos ar tarptautinės aplinkos tendencijų.
Siekia prisidėti prie aktualios problemos sprendimo
Viena svarbiausių tyrimo išvadų – skirtingose situacijose organizacijoms reikalingi skirtingi pokyčių valdymo sprendimai. Nustatyta, kad nepalankiomis išorės sąlygomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiklos stabilizavimui, rizikų valdymui ir organizacijos atsparumo didinimui. Tuo tarpu palankesnėmis aplinkybėmis svarbesniais tampa organizacinės transformacijos, technologinės pažangos, lankstumo ir darbuotojų kompetencijų stiprinimo sprendimai.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad universalūs pokyčių valdymo sprendimai nėra vienodai veiksmingi visose situacijose. Jų pasirinkimas turi priklausyti nuo konkrečių aplinkybių ir išorinės aplinkos poveikio pobūdžio“, – teigia dr. V. Leonavičiūtė.
Mokslininkės sukurtas modelis gali būti taikomas aviacijos paslaugas teikiančiose organizacijose kaip sisteminga priemonė sprendimams priimti neapibrėžtumo sąlygomis. Jis padeda identifikuoti svarbiausius išorinės aplinkos veiksnius, įvertinti jų poveikį veiklos rezultatams ir pasirinkti tinkamiausias pokyčių valdymo priemones.
Tyrėjos teigimu, pagrindinė motyvacija atlikti šį darbą buvo siekis prisidėti prie aktualios mokslinės ir praktinės problemos sprendimo – kaip organizacijoms priimti pagrįstus sprendimus sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Dr. V. leonavičiūtė tikisi, kad tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms aviacijos organizacijoms, siekiančioms stiprinti atsparumą ir geriau pasirengti ateities iššūkiams.
