Prasidėjęs naujas dešimtmetis kelia iššūkius Lietuvos gamybos pramonei. Vis spartesnius žingsnius įgaunanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia skaitmeninių technologijų realizavimo svarbą, pagrįstą naujais sąveikos būdais tarp žmogiškųjų išteklių, technologinių mašinų bei duomenų. Tam, kad įmonėse būtų sėkmingai įgyvendinamos naujos skaitmeninės technologijos, svarbu didelį dėmesį skirti inžinerinio personalo kokybiškam parengimui. Atsižvelgiant į darbo rinką, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ne tik rengiami inžinieriai, integruojant profesines žinias bei naujausias skaitmenines technologijas, bet ir skatinamas glaudus mechanikos ir gamybos inžinierių bendradarbiavimas.

Dėl pandemijos šių specialistų poreikis tik išaugs

Mechanikos ir gamybos inžinerija remiasi tiksliaisiais mokslais. Ruošiantis šių sričių studijoms, reikalingos matematikos ir fizikos dalykų žinios. Deja, mokyklose gana anksti pradedamas mokymo profiliavimas, daugumai dar tiksliai nežinant, kokias studijas rinksis po dvejų metų, todėl skatinama eiti lengvesniu keliu, nesirenkant daugiau pastangų reikalaujančių tiksliųjų mokslų. 

„Kai vyresnėse klasėse jau pradedama galvoti apie būsimas studijas, mokinių pasirinkimo laisvė būna ženkliai apribota, eliminuojant inžinerijos mokslus, ir tenka rinktis socialinius ar humanitarinius mokslus. Tokiu būdu labai madingomis tapo įvairios vadybinės specialybės, kurių pasirinkimas aukštosiose mokyklose irgi didėjo. Dėl to darbo rinkoje atsirado šių sričių specialistų perteklius, o inžinerinių specialybių pradėjo vis labiau stigti“, – teigia VGTU Mechanikos fakulteto prodekanas doc. dr. Gintas Viselga.

 
Informacija apie tokią susidariusią ir vis gilėjančią inžinierių stygiaus situaciją iš techniškųjų aukštųjų mokymo įstaigų sklido jau labai seniai, tačiau didesnis dėmesys šį šią problemą buvo atkreiptas dar visai neseniai, vis garsiau apie tai prabylant darbdaviams.

„Mechanikos ir gamybos inžinieriai visada buvo itin paklausūs specialistai. Pastaruoju metu šis poreikis dar labiau išaugo. Iš dalies taip yra dėl spartaus ekonomikos augimo, kurio metu beveik visi gamybos sektoriai didino gamybines apimtis ir plėtėsi. Pasaulinė automobilių pramonė taip pat plėtėsi, o mes, būdami jos dalimi, į tai reagavome atitinkamai – ieškojome žmonių, kurie galėtų papildyti mūsų komandą ir leisti išnaudoti galimybes, atsiradusias rinkoje. Šiuo metu tikimės ekonominio nuosmukio ir recesijos, bet šios specialybės darbuotojams tai nebūtinai blogos naujienos. Politiniu lygmeniu, dar prieš pandemijos protrūkį, pastebėjome, jog bent jau Europos automobilių gamintojai stengėsi atsiriboti nuo Kinijos tiekėjų. Vis daugiau pajėgių gamintojų buvo ieškoma Rytų Europoje ir Baltijos šalyse – taip pat ir Lietuvoje“, – pasakoja automobiliams dalis gaminančios Vokietijos įmonės „Metec“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė.  

Didieji rinkos gamintojai jau buvo numatę atsitraukimą nuo politiškai nestabilios Kinijos, todėl, pašnekovės nuomone, tai dar labiau išryškės po pasibaigusios pandemijos. Ką tokia situacija reiškia mechanikos ir gamybos inžinieriams? Tai, jog jų specialybės paklausumas tikrai nenukentės. Įmonės atstovė priduria, kad įvairių sektorių gamintojai galimai ieškos, kaip perkelti savo produktų gamybą iš Kinijos į Europos šalis, o kadangi Lietuva yra tokiam verslui pakankamai patraukli šalis – gausime daug pasiūlymų ir naujų užsakymų.

Pranašumas rinkoje

Pasaulyje nuolat augantis vartojimas mechanikos srities specialistus skatina kurti naujus, pažangesnius ir konkurencingus rinkoje įrenginius, prietaisus ir mašinas. Gamybos inžinerijos specialistams tenka nuolat modernizuoti naudojamas gamybos technologijas bei kurti naujas, greitai prie besikeičiančios gamybos pritaikomas, gamybines sistemas. Todėl šiose srityse nėra monotonijos, o darbas ne tik įdomus, bet ir gerai apmokamas.
 
Remiantis, naujausiais „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos darbo rinkos kontekste pramonės inžinerijos specialistų yra santykinai nedaug, o jos atstovai – vieni geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad inžinerinės pramonės specialistų vidutinės pajamos siekė 1148 Eur per mėnesį ir buvo 46 proc. didesnės nei šalies vidutinis atlyginimas.

Vertinant specialistų pranašumus darbo rinkoje, vieningai pritariama, kad gamybos ir mechanikos inžinieriai turi platų žinių bagažą daugelyje sričių ir nėra tie darbuotojai, kurie gali dirbti tik vienoje pozicijoje. Šiaip nuomonei pritaria ir UAB „Metec“ atstovė K. Šarkinaitė. „Šių sričių inžinieriai gali dirbti ne vien tik su gamybos technologijomis ar projektavimu, jie puikiai išmano informacines sistemas, kokybės vadybą, yra raštingi ir gali bendrauti su klientais įvairiomis kalbomis, supranta ekologinius įmonės aspektus ir daugelį kitų organizacijos veiklos dalių. Suprantama, jog kiekvienas žmogus negali išmanyti visų sričių ir turi specializuotis į tai, kas jam yra patraukliausia, bet norint būti kuo pranašesniu rinkoje, reikėtų stengtis parodyti kuo platesnį supratimą ir galimybes prisitaikyti. Tai darbdaviui leidžia suprasti, jog net keičiantis technologijoms, darbo specifikai, šis darbuotojas galės prisitaikyti ir padėti tai padaryti visai įmonei“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.  

Technologijos keičia darbo specifiką

Nuolat augantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones permąstyti gamybos procesus. Dėl mechanikos ir gamybos srityse atsirandančių naujų technologijų inžinierių darbas tampa fiziškai lengvesniu, tačiau vis daugiau reikalaujančiu įvairių sričių išmanymo. 

„Neužtenka vien šių sričių bazinių žinių, o reikia išmanyti automatinį įrenginių valdymą ir naujausias naudojamas informacines technologijas – mokėti programuoti ir valdyti skaitmeninius programinio valdymo įrenginius: stakles, robotus, virinimo, kniedijimo, dažymo automatus, 3D skenerius bei spausdintuvus ir kitas technologines mašinas. Mechanikos inžinerijos specialistas turi išmanyti ir šios sudėtingos įrangos priežiūros subtilybes, nes reikalingas kruopštus ir savalaikis jos aptarnavimas, o sugedus, turi būti atliktas operatyvus ir kokybiškas jos remontas, nes net mažiausios tokios įrangos prastovos įmonei labai brangiai atsiliepia“, – įsitikinęs G. Viselga.

Per pastarąjį dešimtmetį keitėsi beveik visų sričių darbo pobūdis, ne išimtis ir inžinierinių darbo specifika. Labiausiai akcentuojama, kad nuolat keičiasi technika, su kuria yra dirbama. Gamybinė įranga, mašinos, gamybos technologijos ir programinė įranga sparčiai tobulėja ir plečia galimybių ribas. 

„Dabar gamybos ir mechanikos inžinieriai labiau nei bet kada anksčiau turi būti įmonės inovacijų vedliai, nes jie turi įgūdžius ir žinias tam, jog pamatytų, kas yra svarbu, nauja ir naudinga pasauliniu lygmeniu gamybos srityje. Darbuotojai dabar taip pat turi būti labiau atsakingi už savo darbą, nes dėl didelio informacijos kiekio ir spartaus darbo tempo net ir pats geriausias vadovas negali kontroliuoti visų sprendimų, kuriuos jo pavaldiniai turi priimti. Taip pat labai svarbu, jog šie darbuotojai įžvelgtų sistemingo darbo naudą ir jo tobulinimo galimybes. Negalime pamiršti ir ekologijos, produktų tvarumo ir išteklių tausojimo, šis aspektas artimiausiu metu bus tas, kuris įves daugiausiai pokyčių šių specialistų darbo specifikoje“, – specialistų darbo pokyčius vardija įmonės atstovė K. Šarkinaitė. 

Darbdaviai vertina ne tik technines žinias

„Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje teigiama, kad aukščiausio lygio talentai yra būtina sąlyga įmonėms, norinčioms pasiekti sėkmės gamybos srityse. Ataskaitoje aptariamas atliktas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad Lietuvos darbo jėga ir toliau gerėja, ypač darbdavių vertinamas sugebėjimas bendrauti keliomis užsienio kalbomis, noras mokytis, kultūrinis tinkamumas ir darbo etikos subtilybės, priimtinos darbo aplinkoje. Svarbiausiomis savybėmis tyrime dalyvavę respondentai nurodė darbuotojų dalykines kompetencijas, komandinio darbo įgūdžius ir motyvaciją, kuri Lietuvos darbuotojų buvo įvertinta puikiai.

Įmonės „Metec“ atstovė K. Šarkinaitė akcentuoja, kad iš savo darbuotojų labiausia tikisi kruopštumo, atidumo ir noro mokytis. „Visų įmonių ir gamyklų darbo specifika skiriasi. Svarbu, kad inžinierius universitete įgytų įgūdžių, kaip suprasti informaciją, rasti analogijų ir pritaikyti tas žinias, kurias jau turi, net jei jos nėra tokios pat, kokių reikalaujama darbo vietoje. Jei jis bus kruopštus ir atidus, neabejotinai visus jam naujus procesus lengvai perpras ir pateiks savo įžvalgas, iš kurių galėsime pasimokyti mes patys“, – pabrėžia pašnekovė. 

VGTU Mechanikos prodekanas atkreipia dėmesį, kad minėtų specialybių inžinieriams, visų pirma, reikia suprasti įvairios gamybinės įrangos techninius parametrus ir mokėti išsiaiškinti, ar ji yra tinkama įmonei, ar bus galima priderinti prie jau turimų įrenginių, kadangi įvairių šalių gaminamos technologinės įrangos pasiūla dabar yra labai plati. Jau įsigijus įrangą, reikia mokėti greitai perprasti jos valdymą ir priežiūrai keliamus reikalavimus. Kadangi įrangos tiekėjai dažniausiai būna užsienio kompanijos ir su jomis nuolat tenka bendrauti, reikia turėti bendravimo įgūdžių technine užsienio kalba. Vėliau dirbti su technika reikia apmokyti ir kitus įmonės darbuotojus, todėl svarbu gebėti tiksliai paaiškinti, išskiriant svarbiausius akcentus, į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta įrangos gedimo ir gaminamos produkcijos broko atvejų. Šiandien pramonėje dirbantiems inžinieriams jau reikia ne tik specialių techninių žinių, bet ir gero kompiuterinio raštingumo bei tokių kompetencijų, kaip kalbų mokėjimas, bendravimo meno išmanymas bei gebėjimo dirbti lanksčiai laiko ir vietos atžvilgiu. 

Prodekanas G. Viselga priduria, kad studentai, baigę gamybos ar mechanikos inžineriją, įgaus inžinerinį loginį mąstymą, leisiantį jiems nepasimesti nuolat besikeičiančiame inžinerijos pasaulyje ir rasti išeitį visose situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio kitos srities specialistui atrodytų neišsprendžiamos ar net beviltiškos. Jie gebės kurti ir projektuoti naujas, pasaulį keičiančias mašinas ir technologijas.