Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas

Nuolat skelbiama, kad gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. Tačiau Vilniaus miestas – išimtis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sostinėje gyventojų skaičius nuosekliai auga. Kyla klausimas – kur sutalpinti žmones, norinčius gyventi sostinėje? Ar esami Vilniaus miesto rajonai turi potencialo priimti daugiau žmonių, o gal sostinė plėsis į miesto pakraščius?

Į šį klausimą atsakyti bandė VILNIUS TECH studentai, modeliuodami skirtingus miesto plėtros scenarijus, pasitelkdami modernias technologijas, atvirus duomenis. 

Užduotis studentams – Vilniaus vizija iki 2050 m.

VILNIUS TECH studijų modulio „Architektūra ir inovacija“ studentams buvo formuluota hipotetinė situacija, kurios metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, reaguodama į augantį savivaldybės gyventojų skaičių, besikeičiančias gyvensenos tendencijas, poreikį tikslingai planuoti socialinės, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtrą, siekia ištirti gyvenamojo būsto fondo ilgalaikės plėtros galimybes.

Studentai turėjo išnagrinėti galimybes iki 2050 m. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje papildomai apgyvendinti iki 50 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Atliekant Vilniaus miesto erdvinę analizę, atskiros miesto dalys buvo suskirstytos į prioritetines ir neprioritetines. Geriausiai pasirinktą metodiką iliustruojantys, galimai didžiausią būsto fondo plėtros potencialą turintys Vilniaus miesto rajonai buvo nagrinėjami detaliau.

Šnipiškės – naujas, sparčiai besikeičiančios miesto dalies veidas

Pirmoji tyrėjų grupė atliko Vilniaus miesto teritorijos naudojimo efektyvumo analizę. Lyginant užstatymo, naudojimo įvairovės, kitus rodiklius, buvo nustatytos patogiai pasiekiamos, tačiau šiuo metu neefektyviai naudojamos miesto dalys. Didžiausiu galimu gyventojų prieaugiu tarp jų išsiskyrė Šnipiškių rajonas.

Vilniaus miesto centrinėje dalyje išsidėsčiusios Šnipiškės šiuo metu vystomos fragmentiškai. Trūksta ne tik vieningos idėjos, bet ir aiškesnių unikalios rajono urbanistinės struktūros formavimo sprendimų.

Siekiant efektyviau panaudoti Šnipiškių potencialą, buvo siūlomi du rajono užstatymo aukščio reguliavimo scenarijai. Pirmasis scenarijus atitinka galiojančiuose miesto planavimo dokumentuose įtvirtintą kontrastingą teritorijos užstatymo charakterį, pabrėžiant „Urbanistinės kalvos“ dominavimą.

Antruoju scenarijumi siūloma mažinti užstatymo aukščio skirtumus, vengti kuriamo „skardžio“ efekto. Nors pasirinkus šį scenarijų tektų koreguoti miesto planavimo dokumentų sprendinius, teritorijos naudojimas taptų dar efektyvesnis.

Autorių skaičiavimais, lyginant su pirmąjį ir antrąjį scenarijus, pastaruoju atveju bendras pastatų plotas būtų tik 7 proc. didesnis. Tačiau atsiradusios papildomo užstatymo galimybės leistų Šnipiškių rajone apgyvendinti net 16 proc. daugiau gyventojų – apie 26 tūkst.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Naujamiestis – patogesnis gyvenimas kompaktiškame miesto centre

Antroji tyrėjų komanda koncentravosi į paslaugų infrastruktūrą, jos funkcionavimo iššūkius, su kuriais kasdien susiduria miesto gyventojai ir svečiai. Atlikus išsamią paslaugų objektų išsidėstymo ir pasiekiamumo analizę pastebėta, kad kasdienių paslaugų objektų visuma, nors ir pasklidusi plačiai, telkiasi Vilniaus miesto centrinėje ir vidurinėje dalyse. 

Daroma prielaida, kad netolygus kasdienių paslaugų pasiekiamumas – pagrindinis veiksnys, lemiantis gyvenimo kokybės skirtumus. Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad net jei miesto rajono teritorija efektyviai dengiama patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo zonų, joje nebūtinai telkiasi didžioji dalis to rajono gyventojų. 

Nustatyta, kad aukštesniu nei vidutiniu gyventojų prieaugiu patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo zonose pasižymi Žirmūnai, Senamiestis, Žvėrynas Antakalnis ir kiti arčiau miesto centro išsidėstę rajonai. Tarp jų išsiskiria Naujamiestis, kuriame, preliminariais duomenimis, būtų galima apgyvendinti net iki 15,5 tūkst. naujų gyventojų. 

Atsižvelgiant į kompleksišką ir įvairialypį Naujamiesčio charakterį, buvo nuspręsta atlikti teritorijos erdvinį modeliavimą, kurio metu nustatyta, jog idealiu atveju Naujamiestyje galima būtų apgyvendinti ženkliai didesnį, nei preliminariai nustatytą kiekį žmonių, skiriant vienam gyventojui apie 40 m² gyvenamojo ploto.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Vilkpėdė – atrakintas sąstingį patiriančios miesto dalies potencialas

Trečiosios tyrėjų grupės nariai, suvokdami miestą kaip individualiu charakteriu pasižyminčių bendruomenių rinkinį, būsto fondo plėtrą svarstė kaip priemonę, kurią galima panaudoti šiuolaikiniams didmiesčiams būdingų socialinių ir ekonominių įtampų mažinimui. 

Saugumas, ekonominis gyvybingumas, demografinės struktūros kaita ir kiti mieste vykstantys procesai tapo pagrindiniais studijos autorių tyrimo objektais. Juos nagrinėjant siekta sudaryti bei palyginti atskirų miesto dalių socialinius-ekonominius profilius. 

Vilniuje pastebimas netolygus darbo vietų, socialinių, amžiaus ir kitų grupių pasiskirstymas. Autoriai nusprendė nustatyti principus, kurių laikantis vykdoma miesto plėtra ne priešintų, o stiprintų esamas bendruomenes. 

Studijos autoriai siūlo miesto centro plėtros kelyje atsidūrusias pramonines teritorijas konvertuoti į daugiafunkces, labiau gyvenamojo-visuomeninio charakterio arba administracinės-komercinės, t.y. biurų, paslaugų ir laisvalaikio veiklos zonas. 

Masinės statybos gyvenamąsias teritorijas siūloma transformuoti renovuojant ir modernizuojant esamus daugiabučius pastatus. Modifikuojant tipinius pastatus ne tik siekiama įvairinti teritorijos naudojimą, tūrinę-erdvinę raišką, bet ir spręsti socialines problemas. Esama užstatymo struktūra taip pat papildoma naujais objektais, kurie leistų struktūruoti laisvo planavimo teritoriją, formuoti joje patrauklesnes ir patogesnes viešąsias erdves. 

Daugiau informacijos galite rasti čia.