Gabija Čeledinaitė, 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto karjeros psichologė


Galvojant apie ateities karjerą ir darbo vietas kyla daug neaiškumų: ką verta rinktis? kurioje srityje daugiausia galimybių? kaip išsikelti profesinius gyvenimo tikslus, jei dar net nežinome pavadinimų darbų, kurie vyraus po dešimtmečio? ar tada dar egzistuos mums įprastos pozicijos?

Mano močiutė visą gyvenimą dirbo vienoje gamykloje: studijas baigusi prisidėjo prie jos kūrimo ir tuomet 30 metų praleido technologiniame padalinyje, laipsniškai kildama karjeros laiptais. Taip buvo įprasta. Šiandien to nebėra, o po dar dešimties metų toks karjeros pastovumas iš viso gali skambėti utopiškai. Laikai, pareigos ir net pats darbo suvokimas keičiasi, į darbo vietas atkeliavus dirbtiniam intelektui bei kylant trumpalaikių kontraktų ir projektų ekonomikai. 

Kas laukia ateityje? 

Niekas tiksliai negali pasakyti, kaip atrodys ateities darbo rinka – aišku tik tai, kad ji skirsis nuo šiandieninės, ir keisis daug greičiau nei iki šiol. Tokios mintys gali vesti prie išvados, kad darbuotojai negali daryti jokios įtakos savo ateičiai. Bet tai irgi nėra tiesa.

Pokyčiai nėra naujovė: visais laikais atsirasdavo technologijų, keitusių darbo vietas, kurdavosi naujos pozicijos, reikalaujančios naujų įgūdžių. Šiandien pokyčiai vyksta daug greičiau, bet yra aiškios taisyklės, kaip savo įgūdžiais ir žiniomis neatsilikti nuo darbo rinkos. Ir nebūtinai tai reiškia, kad reikės tapti programuotoju ar duomenų analitiku, nors, jei šios sritys traukia – tai vienas iš būdų užsitikrinti sau karjerą. Tačiau iš tiesų ateities ekonomikoje išgyventi ir klestėti padės taktikos, kuriomis sėkmingiausi žmonės rėmėsi ir praėjusiuose dešimtmečiuose:

1. Aiškus karjeros planas – ilgalaikė karjeros vizija. Svarbu suvokti, kad karjeros planas nėra ir negali būti kažkas nepajudinamo, nekintančio. Karjeros planas turės būti modifikuojamas, priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, ekonominių ir socialinių faktorių, dominuojančių technologijų. Vertinga karjeros planą peržiūrėti kasmet, pridedant ar atimant naujus tikslus bei priemones jiems pasiekti, paklausiant savęs, kas man svarbu, ko aš noriu, ir kas man sekasi. Be aiškaus, kryptingo plano sunku išlaikyti motyvaciją siekiant aukštumų.

Vienam tai padaryti nėra lengva, dėl to karjeros pradžioje labai naudinga turėti mentorių – patyrusį, savo sritį išmanantį ir kiek toliau profesinėje srityje pažengusį žmogų, kuris galėtų pasidalinti patirtimi ir perspektyvomis. Tokį žmogų galima rasti Lietuvoje veikiančiose mentorystės platformose, juo gali tapti mokytojas, vadovas ar kolega. Tai gali būti ir ne vienas, o visa komanda žmonių, su kuriais bendrauji, seki socialiniuose tinkluose, dalyvauji mokymuose. Kai aplinkoje vyrauja sėkmingi, pokyčius puikiai suvaldę žmonės – didėja tikimybė ir pačiam tokiu tapti.

2. Savęs pažinimas. Taip, pasaulio ekonomika vis labiau ir labiau sukasi apie technologinius mokslus, ir šias sritis pasirinkę žmonės neliks be darbo. Tačiau kad ir kiek darbo skelbimų programuotojams būtų šiuo metu, kompiuterio ekrano nepakenčiantis komunikabilus žmogus nesijaus laimingas rašydamas kodą. Žinant, kur yra mano stipriosios pusės, galima giliau pažvelgti į šiandien labiausiai augančius sektorius ir atrasti sritis, kuriose būtų galima savo įgūdžius ir norus pritaikyti. Pavyzdžiui, artimiausiai metais plėtosis medicinos ir biotechnologijų mokslai. Tai nereiškia, kad visi turi tapti gydytojais – šios sritys apima platų specialybių spektrą: nuo namų slaugytojo iki DNR inžinieriaus, nuo dirbtinių organų dizainerio iki muzikos terapeuto. Besikeičianti rinka nereiškia, kad savo pomėgius teks palaidoti. Kaip tik, verta stebėti, kur atsiranda naujos galimybės atskleisti savo polinkius.

3. Kritinis mąstymas ir realybės priėmimas. Negalime tiksliai numatyti, kaip atrodys pasaulis po dešimtmečio, tačiau kai kurios tendencijos yra aiškios, nors kartais norisi ignoruoti informaciją, kurią skaudu priimti. Verta atsižvelgti į ekonomikos rodiklius, finansavimą, įstatymus, kurie reguliuoja vieną ar kitą sritį. Jei gyvenime svarbus finansinis saugumas, norima jį pasiekti greitai, pasirenkant specialybę verta atsižvelgti į atlyginimus, kurie šiuo metu siūlomi. Pažinus ir priėmus save lengviau įsivardinti, ko tikrai negalėtum dirbti (pavyzdžiui, dėl prasto regėjimo negali pilotuoti lėktuvo), o priėmus šiuos realybės faktus tampa kiek lengviau daryti pasirinkimą.

4. Tarpasmeniniai gebėjimai. Kas pasiekia daugiausiai? Tie, kurie ne tik kuria naujus dalykus, bet ir moka juos parduoti – tiesiogine ar perkeltine prasme. Nepakanka turėti puikią idėją, reikia mokėti ją perteikti kitiems, susitarti, derėtis, apginti savo nuomonę. Kas moka išreikšti save kitiems priimtina kalba, ir pats būna labiau priimtas, jiems greičiau atsiveria keliai idėjų realizavimui.

5. Nuolatinis mokymasis. Vienas iš neišvengiamų realybės aspektų – dirbtinis intelektas ir automatizacija. Kad ir apie kokią sritį galvotum, verta pasvarstyti ir tai, kurias darbo funkcijas artimiausiu metu gali perimti kompiuterio programos. Pagal pasaulio ekonomikos forumo duomenis, numatoma, kad automatizacija iki 2022 m. panaikins apie 75 milijonus darbo vietų. Tačiau nereikia išsigąsti, nes šie pokyčiai sukurs apie 133 milijonus naujų. Robotai ir žmonės taps kolegomis, tad norėdami išlikti darbo rinkos viršūnėje, turėsime mokytis darbe naudotis jų teikiamais privalumais.

Ateities darbo vietos atrodys visai kitaip nei dabar, bet tie, kurie gebės prisitaikyti prie pokyčių ir nuolat domėsis naujovėmis, turės didesnes galimybes pasiekti savo tikslus. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, kuris nesikeičia jau šimtus metų.