„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – paradoksalią tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Tiesa, kokių būtent specialistų prireiks, prognozuoti ryžtasi nedaugelis. Ketvirtosios pramonės revoliucijos varikliuku tapusi visuotinė skaitmenizacija taip greitai keičia darbo aplinką ir jos reikalavimus, kad dar prieš penkerius metus buvę svarbūs įgūdžiai šiandien užleidžia vietą aktualesniems, o vos pradėjus bakalauro studijas ir jas bebaigiant tiems patiems uždaviniams spręsti gali būti pasitelkiamos skirtingos technologijos. „Pagalvokime, koks buvo mobilusis telefonas prieš penkerius metus ir koks yra dabar – skirtumas didelis. Arba dirbtinis intelektas: vos prieš penkerius metus jis buvo labai nepažengęs, o dabar mes jį jau taikome daugelyje sričių. Todėl studentams akcentuojame, kad modernių studijų kokybė kyla iš skirtingų studijų dalykų integravimo“, – sako J. Nugaras.

Pagrindinis tikslas – tarpdiscipliniškumas

VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės lemia, jog aukštojo mokslo siekiantiems ir kvalifikuotais specialistais tapti nusiteikusiems jaunuoliams svarbiausiu taikiniu turėtų tapti tarpdiscipliniškumas – sugebėjimas tiek įgyti fundamentinių žinių tam tikroje profesinėje srityje, tiek įvaldyti atitinkamas informacines technologijas. 

„Ateities problemų sprendimui neišvengiamai reikės šių įgūdžių sinergijos. VGTU būtent jos yra smarkiai akcentuojamos ir ganėtinai stiprios. Universitetas natūraliai turi eiti koja kojon su gyvenimu, be to, skaitmenizacija suteikia mums visiškai kitas galimybes studijų procesui“, – pažymi prorektorius. 

R. Kliuko teigimu, VGTU susiformavusios gilios studijų skaitmenizavimo tradicijos, kurių ištakos siekia dar praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį. Tuomet universitete buvo įdiegta viena moderniausių Europoje tų laikų skaičiavimo mašinų. Vėliau sekė pirmųjų kompiuterių įsigijimas, taikomųjų programų kūrimas. „Dabar visi mūsų gyvenimo procesai tampa nebeatsiejami nuo informacinių technologijų, skaitmeninimo ir virtualios realybės, todėl mes atitinkamai judame pagrindinėmis trimis kryptimis: keičiame studijų turinį, apmokome dėstytojus ir įsigyjame moderniausią programinę įrangą, su kuria šiais laikais dirba inžinerinių, finansų, verslo valdymo ar logistikos profesijų atstovai“, – atskleidžia R. Kliukas. 

„Modernaus universiteto tikslas nėra išmokyti dirbti konkrečia programa, tačiau išugdyti studento gebėjimą naudoti programinę įrangą ir technologijas, kaip kasdienes priemones visų sričių uždaviniams spręsti. Svarbiausias universiteto uždavinys – kūrybiškumo skatinimas, supažindinimas su dirbtiniu intelektu bei virtualia realybe“, – sako R. Kliukas.

Nauja filosofija

Moksliniai eksperimentai perkeliami į virtualią realybę, keičiasi informacijos pateikimo būdai, formuojasi visiškai nauja darbo su duomenimis filosofija, kurią pakeitė didžiųjų duomenų (angl. big data) panaudojimas.
„Visose šiuolaikinės inžinerijos srityse diegiami milijonai daviklių, kurie generuoja įspūdingą kiekį duomenų. Tačiau, kaip iš jų išrinkti tai, kas svarbu, ir suprasti, kas vyksta bei ką reikėtų pakeisti – tam reikalingi nauji specialistų analitiniai gebėjimai. Iš kitos pusės, jeigu norėsime pasitelkti dirbtinį intelektą, duomenų reikės vis daugiau ir daugiau.
 
Dirbtinio intelekto sistemas apmokyti reikia labai daug duomenų – nuotraukų ar kitos informacijos, kad paskui jos jau savarankiškai atpažintų tendencijas. Todėl duomenų surinkimas bus viena iš naujų darbo rinkos tendencijų, kai nauji specialistai turės gebėti identifikuoti, kokių duomenų reikia ir kaip juos surinkti bei vėliau apdoroti dirbtinio intelekto sistemomis arba sukelti į jas, kad dirbtinis intelektas jau pats galėtų daryti sprendimus. Todėl ateities darbuotojas – duomenų specialistas – turės sugebėti kvalifikuotai matyti duomenų visumą, jų masyvus ir žinoti, kaip iš to padaryti sprendimus, kurie palengvintų, patobulintų žmonių gyvenimus“, – aiškina AGAI dekanas J. Nugaras.

Eksperimentai virtualioje realybėje

Specialisto teigimu, galvoti apie skaitmeninių įgūdžių tobulinimą reikia nuolat – tiek universitetui, tiek jo studentams. „Prieš ketverius, penkerius metus padarėme žingsnį skaitmeninės pertvarkos link ir įvedėme papildomas IT disciplinas visų specialybių studentams, bet dabar matome, kad vien to neužtenka – reikia ir tam tikrų specialiųjų žinių, kurios kiekvienoje studijų programoje labai skiriasi. Specifinius įgūdžius – ko reikia geodezijos specialistui ar dronų inžinieriui – daug sunkiau suteikti ir juos sudėtinga identifikuoti, nes ir verslas Lietuvoje kai kuriose srityse yra pažangus, bet kitose – dar nelabai žino, kokių technologijų yra, ką reikėtų taikyti“, – teigia J. Nugaras.

Vertinant tarptautinius universitetų reitingus, VGTU atsiduria antrajame šimtuke – Statybos, Civilinės inžinerijos, Architektūros, Verslo ir vadybos inžinerijos srityse bei trečiajame šimtuke – ekonomikos ir ekonometrijos kryptyje. R. Kliukas atkreipia dėmesį, kad būtent šių sričių skaitmenizacija suteikia universiteto studentams galimybes greičiau ir geriau įsisavinti inžinerines žinias. 

„Statybos srityje mes pirmieji įkūrėme Pastatų skaitmeninio modeliavimo centrą, turime specializuotas skaitmeninimo studijų programas bakalauro studijose – statinio informacinio modeliavimo technologijos, magistrantūroje – statinio informacinis modeliavimas; dirbtinio intelekto sistemos. Mechanikos, mechatronikos, transporto, elektronikos srityse virtuali realybė mums leidžia ne tik kurti produktą, bet ir jį išbandyti, daryti virtualų eksperimentą. Kas dar svarbiau ir pakankamai nauja – mes galime išbandyti ir virtualų gamybos procesą. Gamybos proceso skaitmeniniai algoritmai kuriami studijų procese (CAM – computer-aided manufacturing) – tai visiškai naujas elementas studijų programų turinyje. Tai reiškia, kad iš esmės net nebereikia realių eksperimentų, galime viską perkelti į virtualią erdvę – taip dar ir sutaupoma daugybė kaštų, kuriuos galima nukreipti įrangos modernizavimui.

Per paskutinius dvejus metus iš esmės pakeitėme studijų programų turinį, labai didelį dėmesį skirdami individualioms virtualioje realybėje atliekamoms užduotims. Tai leidžia mūsų absolventams pasiekti aukštą lygį ir išėjus į gamybą būti susipažinusiems su visomis technologijomis, dabar naudojamoms verslo procesuose“, – akcentuoja R. Kliukas. 

Bene imliausia skaitmenizacijai – finansinių technologijų sritis, kurioje visame pasaulyje nenutrūkstamu srautu gimsta nauji produktai, o Lietuva išsiskiria itin aukštomis ambicijomis. Vasarį pristatytoje „Fintech Landscape in Lithuania“ ataskaitoje pažymima, kad pernai tęsėsi stipri šios srities bendrovių mūsų šalyje augimo tendencija – vien įmonių skaičius didėjo 24 proc. iki 210, o darbo vietų – beveik trečdaliu iki 3400. 
Prognozuojama, kad ši tendencija tęsis, o valstybė žada taikyti naujoves reguliavimo srityje, siekdama itin perspektyvų sektorių dar labiau sustiprinti ir padaryti konkurencingesniu, įtvirtinant Lietuvos, finansinių technologijų Šiaurės Europos lyderės, vaidmenį.

R. Kliukas pastebi, kad būtent skaitmenizacija ir pagimdė šią sritį bei suteikė postūmio formuotis startuolių kultūrai, o universitete sustiprino tarpdiscipliniškumo reikšmę būsimų specialistų galvose. „Fintech“ verslo pasaulyje visiškai pakeitė suvokimą, kaip informacinių technologijų žinios ir gebėjimai dera studijų procesuose. Todėl VGTU socialinių mokslų ir verslo krypties programos dėstomos naudojant pažangiausius verslo analitikos įrankius ir kompiuterines programas. Naujausių skaitmeninimo tendencijų naudojimas studijų procesuose ir žinių suteikimas studentams suteiks sparnus, kurie leis aukščiau pakilti savo karjerose“, – įsitikinęs prorektorius. 

Jo teigimu, VGTU šių studijų programų turinio ir mokymo metodų skaitmeninimas (naudojant naujos kartos SAPS/4HANA verslo programinį paketą, SPSS, MATLAB įrankius, Phyton programavimo kalbą) leido pasauliniuose reitinguose vieninteliams Lietuvoje įsiterpti tarp šimto penkiasdešimt geriausiųjų, ruošiančių minėtų krypčių specialistus. „Aišku, tai lėmė ir inžinerinė–techninė universiteto pakraipa, gilios ir fundamentinės profesorių IT žinios. Šioje srityje kviestinių užsienio profesorių paskaitose mokosi užkietėję IT asai, finansų, ekonomikos ir vadybos profesoriai, VGTU vyresniųjų kursų studentai bei magistrantai“, – pažymi R. Kliukas. Jis atkreipia dėmesį, kad virš 80 proc. VGTU dėstytojų arba dirba verslo įmonėse, arba nuolat dirba su jų užsakomaisiais mokslo technologijų darbais, taip inspiruodami nuolat atnaujinti studijų programų turinį.

Įgūdžiai – nuo mokyklos

J. Nugaras atkreipia dėmesį į keistą tendenciją – nors didžioji dauguma dabartinių studentų gimė egzistuojant internetui ir gali nesunkiai pasiekti didelį informacijos kiekį, jų bendras išprusimas ir bendrieji informacijos apdorojimo įgūdžiai yra sumažėję. „Anksčiau perskaityti 100–200 puslapių atrodė visiškai normalu, bet dabartiniams vidurinių mokyklų abiturientams tai dažnai atrodo labai didelis kiekis informacijos. Tai reiškia, kad šioje srityje vertėtų susirūpinti“, – atkreipia dėmesį AGAI dekanas.

Jo teigimu, dar vienas svarbus iššūkis būsimiems specialistams  – darbo kultūra, kuri taip pat sparčiai keičiasi kartu su technologijomis. Jeigu anksčiau mes galėjome labai aiškiai atskirti darbą ir gyvenimą, tai šiuo metu tai padaryti tampa vis sunkiau: darbuotojai gali dirbti, o studentai gali mokytis iš namų, informacija yra lengvai pasiekiama ir tampa sunku sukontroliuoti – kada žmogus dirba, o kada ne. „Studentams to įgūdžio irgi trūksta, tad mes pradedame diskutuoti ir dėstyti kai kuriose programose, kad studentai įprastų sekti savo darbo laiką ir jį registruoti. Manome, kad jau universitete reikia pradėti apie tai kalbėti. Tokiu būdu studentai išmoks geresnių laiko valdymo įgūdžių ir supras, kiek realiai laiko jie skiria vienai ar kitai užduočiai atlikti. Vėliau versle tai taip pat bus vienas iš svarbesnių įgūdžių: tiek paskaičiuojant darbo kainą, tiek trukmę, tiek didinant efektyvumą“, – teigia J. Nugaras.

Gausėjant informacijos srautui iškyla ir efektyvaus mokymosi, naujų mokymo metodų poreikis. Tam tikra dalis dėstytojų sėkmingai ima taikyti Flipper Classroom (apverstos klasės) metodą, kai studentai namuose ruošiasi paskaitoms, o su profesoriais universitete atlieka individualias užduotis, gilinasi į šios dienos mokslo problemas. Tai reikalauja daug didesnių dėstytojų ir studentų pastangų, bet mokymuisi skirtas laikas išnaudojamas labai efektyviai. 

Deja, geras studijų programų turinys, dėstantys profesionalai bei naujausių technologijų taikymas studijų procese tampa beverčiai, jei studentai neįpratę dirbti, kritiškai mąstyti ir suprasti, kad profesionalumo pagrindas – fundamentinės pasirinktos profesijos žinios, leisiančios tapti pasirinktos srities lyderiais.