Skaitmeninės pažangos sprogimas per pastaruosius porą dešimtmečių visam laikui pakeitė darbo pobūdį. Nors tai ir paskatino kai kurių darbo vietų nykimą, skaitmeninė pažanga padėjo kurtis naujoms verslo šakoms bei profesijoms.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos, turinčios daugiau nei 27 m. patirtį žmogiškųjų išteklių ir valdymo psichologijos srityse, tikėtina, kad spartėjant technologijoms atsiras ir daugiau naujų veiklos krypčių. 

„Pasaulyje pastebimi didžiuliai darbo pobūdžio, aplinkos pasikeitimai, kurie, laikui bėgant, tik didės. Dėl šios priežasties žmonėms jau šiandien reikia ruoštis: ugdyti įgūdžius tose srityse, kurių atstovų ateityje reikės labiausiai“, – teigia lektorė.

Ar ateityje žmones pakeis robotai?

L. Lobanova pabrėžia, kad jau dabar darbo patirtis ir karjera kaupiami ne vienos profesijos srityje. Ruošdamiesi dinamiškai, naujai hibridinio darbo ateičiai, kuomet bus derinama žmogaus veikla fizinėje aplinkoje ir nuotolinis, skaitmeninis darbas, žmonės turi sutelkti dėmesį į aktyvumą ir ateityje aktualių įgūdžių ugdymą.

„Įsivaizduokite, kad dabar – 2050-ieji metai. Esate ką tik atleistas iš darbo, o jus pakeitė robotas. Atėjo laikas ieškoti kito darbo. Su kuo teks konkuruoti darbo rinkoje po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų, susimąstyti reikia jau dabar“, – sako VILNIUS TECH ekspertė.

Anot lektorės, kasmet pateikiamos įvairios prognozės apie profesijas ir darbo vietas, į kurias ateityje pretenduos dirbtinis intelektas (DI), o dėl darbo vietos su žmonėmis konkuruos kompiuteriai ir robotai. Ekspertų prognozės rodo, kad iki 2025 m. vienas iš įmonės valdybos narių galės būti DI.

„Kyla daug klausimų – kaip jis atrodys, kokius įgaliojimus turės, kokiu būdu dalyvaus priimant įmonei svarbius sprendimus. Yra sričių, kuriose dirbtinis intelektas laikomas efektyvesniu už žmogų, pavyzdžiui, greičiau apdoroja duomenis arba geriau investuoja. Tačiau žmogus atlieka itin svarbų vaidmenį sistemose – atsako už dirbtinio intelekto pateikiamų rekomendacijų taikymą“, – pabrėžia dr. L. Lobanova.

Pasak lektorės, ateities profesijų ar veiklų pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik darbo patrauklumas ar socialinio statuso svarba bei populiarumas, bet ir profesinės veiklos sąsajos su DI ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis. 

„Per artimiausią dešimtmetį apie 50 proc. šiuo metu egzistuojančių profesinių veiklų bus automatizuotos arba robotizuotos, o 9 iš 10 darbuotojų reikės naujų skaitmeninių įgūdžių, kurie vis mažiau panašūs į rutininius, robotų atliekamus veiksmus. Darbo rinkos pokyčiai ir nauji reikalavimai kompetencijoms paveiks per 1,2 mlrd. darbuotojų. Išnykti gali tik apie 5 proc. darbo vietų, o likę 45 proc. labiausiai automatizuojamų ir skaitmenizuojamų darbo vietų pareikalaus iš darbuotojų ne tik naujų techninių ir skaitmeninių įgūdžių, bet ir kūrybinio, kritinio ir holistinio mąstymo gebėjimų, sudėtingų analitinių kompetencijų, reikalingų kompleksinių profesinės veiklos problemų sąmoningam sprendimui“, – sako lektorė.

Dėl gebėjimo apjungti skirtingų aplinkų kontekstus, žmogus vis dar išsaugo pranašumą prieš DI. Bet žmonių darnaus bendradarbiavimo gebėjimai remiasi naujais komunikaciniais gebėjimais, išugdomais dirbant su technologijomis. Itin reikalingomis tampa išskirtinai tik žmogui būdingos savybės ir kompetencijos – empatija grindžiamas ir sąmoningai išsiugdomas emocinis intelektas.

Dėl žmogaus intelekto pranašumo prieš DI, didės su žmogiškuoju bendravimu susijusių profesijų paklausa, nepaisant to, kad ir į šią sritį drąsiai skverbiasi DI valdomi robotai.
 
Investicijų į dirbtinį intelektą ir žmogaus smegenų tyrimus plėtra

L. Lobanovos teigimu, DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje. Pavyzdžiui, balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos. Jos taip pat gali būti integruotos techninėje įrangoje – pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose.
„Jeigu tęsis dabartinės augimo tendencijos, dirbtinis intelektas taps vienu pagrindinių veiksnių, darančių įtaką pasaulinės ekonomikos augimui. Remiantis „Accenture“ duomenimis, DI gali padvigubinti metinius ekonomikos augimo tempus bei efektyviai sutrumpinti jos augimo terminus, ženkliai pagerinti darbo produktyvumą daugumoje šalių“, – vardija ekspertė.

Anot L. Lobanovos, diegiant DI sistemas versle, susiduriama su unikaliais iššūkiais. Įmonėms gali tekti patirti ypač didelių pradinių išlaidų, ypač tuomet, jeigu jos neturi tvirtos skaitmeninės infrastruktūros, reikalingos DI integravimui. 

„Plačiai paplitęs DI sistemų naudojimas sukuria problemas darbo jėgai: robotizuojamos ir automatizuojamos tos darbo užduotys, kurioms reikia žmogiškojo indėlio. Kadangi DI vis labiau išvystomas, jo gamyba pinga, o diegimas paprastėja. Vis daugiau įmonių turi integruoti DI sistemas tam, kad išliktų konkurencingos. Tai atneša pakeitimus darbo rinkoje ir sumažina rutininių, nekūrybingų darbo užduočių skaičių. Kai kurios darbo rinkos sritys, pavyzdžiui, paslaugų ar pardavimų, priklauso didesnei rizikos grupei“, – pabrėžia VILNIUS TECH lektorė.

Ekspertė pabrėžia, kad intensyviai investuojama ne tik į DI sukūrimo projektus, bet ir į žmogaus smegenų galių tyrimus, kurių proveržis tapo įmanomas dėl investicijų į DI plėtrą. 

Dėl neuromokslų srityje sukauptų žinių atsirado naujausios ekonomikos ir vadybos sritys, tokios kaip neuroekonomika, neurovadyba, neuromarketingas – tai lemia naujų vadybinių kompetencijų ugdymo poreikį.

Valdymo profesionalų rengimas darbo rinkai

L. Lobanovos teigimu, Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje pabrėžiama, kad norint parengti gyventojus, turi būti taikomas trijų punktų metodas, kuris apima mokinių, aukštojo išsilavinimo siekiančių studentų ir jau dirbančių asmenų techninio vystymosi parengimą.

„Moksleiviai turėtų būti skatinami domėtis ir tyrinėti mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos sritis. Ne ką mažiau svarbus ir aukštasis išsilavinimas. Strategijoje akcentuojama, jog užuot keitę esamą akademinę struktūrą, didesnį dėmesį turėtume sutelkti į papildomus DI ir technologijų mokymo kursus, skirtus studijuojantiems pagal programas, kuriose tokios žinios neteikiamos“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Pasak lektorės, į studijas srityse, kurioms tenka didelė pasikeitimų ir automatizavimo rizika, turėtų būti įtrauktos paskaitos, kuriose mokoma ne tik kertinių DI suvokimo pagrindų ir įgūdžių, bet ir neurovadybos bei valdymo psichologijos, siekiant didinti valdymo sprendimų priėmimo sąmoningumą sąveikaujant su DI.  Tik taip studentai bus pasiruošę permainoms darbo procese, ir atitiks DI panaudojimo ateityje poreikius. 

„Labai svarbu suprasti, kad dabartiniams darbuotojams taip pat yra reikalingos priemonės, padėsiančios ateityje sėkmingai dirbti su DI. Labiausiai siūloma susitelkti į tai, kaip DI gali sustiprinti ir optimizuoti esamą darbą, o ne į darbuotojo parengimą kitai profesijai. Taip darbuotojai išliks svarbūs, o nauja karta pasirengs darbui su DI“, – teigia L. Lobanova.

Ekspertės teigimu, vadovai turėtų sutelkti dėmesį į DI privalumus, galimybes padidinti darbo našumą ir sutrumpinti užduočių, kurioms reikia kritinio mąstymo, atlikimo laiką, neakcentuojant galimybės netekti darbo. Visi šie strateginiai dirbtinio intelekto plėtros ketinimai pabrėžia ne tik dirbtinio intelekto ir robotikos specialistų svarbą ir augantį poreikį ateityje, bet ir valdymo profesionalų parengimo aktualumą. Būtent vadybos ir ekonomikos profesionalai, kurie bus parengti orientuojantis į skaitmeninės ekonomikos keliamus iššūkius, sugebės tinkamai reaguoti į žmogaus ir DI sąveikos iššūkius. Jau dabar svarbi lyderystės kompetencija taps dar aktualesnė prisiimant atsakomybę už sąveikoje su DI priimamų valdymo sprendimų sąmoningumą.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete (VVF) stojantiesiems siūlomos Organizacijų valdymo bakalauro studijų programos turinys atitinka pagrindinius dirbtinio intelekto suvokimo principus.

Kiekvienos organizacijos sėkmės garantas – vadovai, kurių gebėjimai laiku priimti strateginius sprendimus, reaguoti į pokyčius, siūlyti naujoves, suteikia galimybę siekti užsibrėžtų tikslų nuolat kintančioje rinkoje.

„Intelektinių organizacijų potencialas – vadovų intelektas ir profesionalumas. Ugdyti valdymo profesionalus padeda tinkamai organizuotas mokymo(si) procesas, kuriame būtina taikyti ir specializuotas dirbtinio intelekto technologijas, skirtas skaitmenizuoti specialistų rengimą“, – pabrėžia VILNIUS TECH lektorė.