„Šnipiškių teritorija urbanistiniu požiūriu yra karštas taškas. Tai – kompleksiškas miesto rajonas, kuriame susipina daugybė temų ir interesų: naujieji verslo centrai, senosios sodybos, intensyvios Kalvarijų ir Žalgirio gatvės, Senvagės tvenkiniai, neišnaudotos konversijos teritorijos. Šnipiškės yra centrinis, todėl itin aktualus, tačiau iki šiol mažai nagrinėtas miesto mikrorajonas,“ – teritorijos pasirinkimą argumentavo VGTU absolventė ir viena iš urbanistų biuro „PUPA– strateginė urbanistika“ įkūrėja Justina Muliuolytė. Mergina buvo viena iš kūrybinių dirbtuvių VGTU architektūros studentams „Urbanistinė akupunktūra Šnipiškėse“ kuratorių, kurių metu gimė studentų pasiūlymai šiai sostinės teritorijai.

 

Dirbtuvės prasidėjo susitikimu su Vilniaus miesto savivaldybės nariais, studentams pristatyta miesto vizija, jau įvykę projektai. Tuomet jaunuoliai tyrinėjo pasirinktą teritoriją, grupelėmis kalbino Šnipiškėse gyvenančius bei dirbančius žmones, aiškinosi jų poreikius bei nuomonę apie esamą padėtį.

 

Pasak J. Muliuotytės, didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad reikia gerinti infrastruktūrą, keisti vandentiekio sistemą. Visgi daugelis gyventojų yra nusiteikę pozityviai, įvardijo, jog Šnipiškėse yra daug saugiau negu anksčiau, čia buriasi bendruomenė, gyventi bei dirbti tampa jaukiau.

 

Jaunieji architektai turėjo progą pabendrauti su šią teritoriją kartu su savo studentais tyrinėjusia geografijos profesore, iš savo perspektyvos apie Šnipiškes jiems papasakojo Nekilnojamojo turto plėtos asociacijos atstovas. Kiek galima išsamiau ir iš įvairių perspektyvų susipažinę su nagrinėjama teritorija, studentai parengė savo pasiūlymus, kurie visai neseniai pristatyti ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovams. Čia pristatytos trys skirtingos, bet kartu tarpusavy panašios Šnipiškių vizijos.

 

Viena jų – didelė žalia erdvė su medinėmis Šnipiškėmis, garažų teritorija bei Šnipiškių sodais, kuriuose numatyta vieta naujiems pastatams. Kita grupelė labiau akcentavo jungtis tarp Žirmūnų, Kalvarijų gatvės, medinių Šnipiškių, naujosios teritorijos ir Ozo šlaitų. Trečioji grupė taip pat rūpinosi viešosiomis erdvėmis, tačiau didžiausią dėmesį skyrė iš seniau likusiai gatvių struktūrai bei pagal tai orientavo ir viešąsias erdves, ir kvartalus. Visose vizijose akcentuotos medinės Šnipiškės, viešųjų erdvių poreikis, teritorijų atnaujinimas bei kontrasto mažinimas tarp naujų bokštų ir medinių namų, taip pat modernus, funkcionalus apšvietimas. Dirbtuvių objektu pasirinkta teritorija tarp didžiųjų gatvių: Žalgirio, Kalvarijų, Geležinio vilko ir Konstitucijos prospekto.

 

„Tokia iniciatyva – itin sveikintina. Pasirinktos teritorijos analizė padaryta tikrai neblogai, studentai atkreipė dėmesį būtent į tas vietas, kurios greitu metu sulauks tvarkymo. Artimiausiu bus organizuojamos bendros Vilniaus miesto savivaldybės ir vietos bendruomenės dirbtuvės projektiniams pasiūlymams parengti, čia bus laukiami ir VGTU studentai“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė, pastebėjusi, kad dar geresnių rezultatų būtų galima sulaukti apjungus skirtingų sričių būsimus jaunuosius specialistus: tiek architektus, tiek transporto, tiek nekilnojamojo turto ir kitų sričių atstovus.

 

R. Matonienės teigimu, vienas labiausiai dėmesį atkreipusių studentų pasiūlymų –  Giedraičių gatvėje esančio daugiaaukščio garažo sienos apželdinimas arba viešojo kino teatro įrengimas. Būtent čia planuojama su bendruomene įrengti viešąją erdvę. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė taip pat pagyrė VGTU studentų sprendimą pasirinkti atskiras teritorijas ir padetalizuoti jų vizijas.