Virtualios realybės (VR) naudojimas pramogoms yra paplitęs plačiausiai ir dažnu atveju vertinama kaip pirminė šių įrenginių ir technologijų paskirtis. VR atveria naujas galimybes žaidimų mėgėjams, didina įsitraukimą, praplečia potyrius. Šios savybės galėtų būti itin naudingos pasitelkiant jas švietimo tikslais – suteikiant galimybę mokytis per patirtis. Tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, VR technologijos švietimo srityje dar mažai pažengusios dėl kliūčių, kurias vis dar sunku įveikti. 

Kas kliudo mokytis per VR patirtis?

VILNIUS TECH profesorius pastebi, kad viena pagrindinių priežasčių – turinio ir jo kūrėjų trūkumas. „Pirmiausia reikia sukurti patį mokymosi turinį, mokymosi aplinkas, skirtingus atvejus, apgalvoti scenarijus, juos įgyvendinti. Tai reikalauja nemažai VR modeliuotojų ir edukologų darbo valandų, o norinčių už tai sumokėti kol kas nėra. Tokio pobūdžio turinio anglų kalba jau yra sukurta, pavyzdžiui, „CLASSVR“ siūlo daugiau nei 500 įvairių pamokų, paruoštų tiek primityviai, pavyzdžiui, naudojant panoramines nuotraukas, tiek pažangiau – knygos iliustracijas papildant papildytos realybės grafiniais elementais“, – pasakoja A. Serackis.

Deja, anot jo, VR taikymo praktikoje situacijos nepakeisime net paruošę pakankamai turinio ar išmokę vaikus anglų kalbos: „Šiuo metu VR akinių paplitimas dar yra gerokai per mažas. Net jeigu įtrauktume visas alternatyvas, kai VR akiniai sukonstruojami iš išmaniojo telefono ir specialaus laikiklio, turime nepamiršti, kad dažniausiai reikalingi papildomi valdikliai, o ir apie išmaniųjų įrenginių paplitimą galime kalbėti tik po to, kai kiekvienas mokinys turės po visavertį kompiuterį – aukštesnio prioriteto užduotis, kurią praėjusiais metais buvo bandoma spręsti Lietuvoje“. 

Virtuali realybė – nesaugi vaikams?

Kaip antrąją kliūtį profesorius įvardija saugumą. „VR akinių gamintojai savo priemonių nerekomenduoja naudoti jaunesniems vaikams. Pavyzdžiui, „Sony PlayStation VR“, „Oculus Rift“ gamintojai nerekomenduoja savo įrenginio vaikams, jaunesniems nei 12–13 metų motyvuodami tuo, kad jaunesni vaikai gali prarasti pusiausvyrą, netyčia susižaloti ar sužaloti kitus, o ilgesnis akinių naudojimas gali padaryti neigiamą įtaką jų koordinacijai, balansui, galimybei vykdyti kelias užduotis vienu metu“, – pasakoja A. Serackis.

Jis pastebi – kadangi VR akiniai yra gaminami universalaus dydžio, kai kuriems vaikams atstumas nuo akių iki akinių lęšių gali būti vis dar per mažas tinkamai sufokusuoti vaizdą. 

Pramogų srityje VR toliau karaliauja

Kaip pandemija paveikė kompiuterinių žaidimų industriją galima nesunkiai nuspėti. Ką veikti vaikams, kurie sėdi namie, negali lankyti mokyklos, darželių, būrelių, sportuoti, žaisti su draugais? „JAV rinkos analizės kompanijos NPD Group  duomenimis kompiuterinių žaidimų pardavimai padidėjo 34 proc., o žaidimams skirtų įrenginių pardavimai išaugo 63 proc. Pavasarį jautėsi trūkumas rinkoje „HTC Vive“ naujausių VR akinių, o taip pat ir kitų gamintojų naujai pristatytų produktų“, – pasakoja A. Serackis.

Apribojimai veikti pramogų parkams ir žaidimų kambariams pandemijos metu taip pat privertė pramogų paslaugas teikiančius verslininkus ieškoti alternatyvių būdų VR technologijoms taikyti. „Pavyzdžiui, nedidelė JAV įmonė „VR Zone DC“, kuri iki pandemijos siūlė VR įrangą žaidimų kambariuose, pandemijos metu ėmėsi VR įrangos nuomos į namus paslaugų teikimo, o pačios įrangos suderinimo namuose pagalbą teikia naudojant vaizdo skambutį. Nesant galimybių rengti vaikų gimtadienius žaidimų kambariuose, pradėtos siūlyti gimtadienių organizavimo taikant VR technologijas paslaugos. Tai lyg proga draugams pabūti kartu gimtadienio metu, o taip pat ir proga pažaisti su VR įranga tiems, kas šios įrangos šiaip neturi“, – sako VILNIUS TECH profesorius.