Pradžia
Pradžia
Svetainės struktūra
Mano VILNIUSTECH
en
  • Universitetas
    • Rektoriaus žodis
    • Veiklos dokumentai
    • Struktūra
    • Reitingai
    • Istorija
    • Apdovanojimai
    • Biblioteka
    • Žiniasklaidai
    • Universiteto stilius
    • Periodiniai leidiniai
    • Darbas VILNIUS TECH
    • Parama universitetui
    • Lygios galimybės
    • Alumni
    • VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas
    • Akademinė parama dėstytojams
  • [ Stojantiesiems ]
    • VYKSTANČIO PRIĖMIMO INFORMACIJA
    • #VILNIUSTECHmoko
    • #klauskKŪRĖJO
    • Suprojektuok savo ateitį
    • Moksleiviams ir mokykloms
    • Koleginės studijos
    • Bakalauro ir vientisosios studijos
    • Magistrantūros studijos
    • Doktorantūros studijos
    • Kolegijų absolventams
    • Nuotolinės studijos
    • Ištęstinės studijos
    • Studijos aukštesniuose kursuose
    • Dalinės studijos
    • Kvalifikacijos tobulinimo kursai
    • Studijų aplinka
    • Kontaktai
  • Studentams
    • Pirmakursio gidas
    • Skaitmeniniai ženkliukai
    • Naujausia informacija
    • Studijų programos
    • Studijų kalendorius
    • Studijų procesas
    • Studijos ir praktika užsienyje
    • Studijų teisės aktai ir dokumentai
    • Dublikatai ir pažymos
    • Neformaliųjų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
    • Karjera studentams
    • Studento pagalba studentui
    • Studentams su individualiaisiais poreikiais
    • Studentų atstovybė
    • Studentų gyvenimas ir veikla
    • Psichologinė pagalba studentams
    • Dvasinė pagalba ir sielovada
    • Studijų direkcijos kontaktai
    • Studijų aplinka
  • Mokslas
    • Prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys ir tematikos
    • Konferencijos ir renginiai
    • Mokslo padaliniai
    • Doktorantūra
    • Mokslo projektai ir tyrimai
    • Mokslinės veiklos etika
    • Naujausia informacija
    • Kontaktai
  • Verslui
    • Žinių ir technologijų perdavimo centras
    • Tvarumo centras
    • LinkMenų fabrikas
    • Moksliniai tyrimai ir paslaugos
    • Projektai
    • IT paslaugos
    • Kvalifikacijos tobulinimas
    • Viešieji pirkimai
    • Aukcionai
    • Kviečiame bendradarbiauti
  • Tarptautiškumas
    • Naujausia informacija
    • ATHENA Europos universitetų aljansas
    • Tarptautinių studijų centras
    • Tarptautinė partnerystė
    • Tarptautiniai projektai
    • Tarptautinės galimybės darbuotojams
    • Užsienio lektorių paskaitos
    • Užsienio ryšių direkcijos kontaktai
  • Fakultetai
    • Antano Gustaičio aviacijos institutas Antano Gustaičio aviacijos institutas
    • Aplinkos inžinerijos fakultetas Aplinkos inžinerijos fakultetas
    • Architektūros fakultetas Architektūros fakultetas
    • Elektronikos fakultetas Elektronikos fakultetas
    • Fundamentinių mokslų fakultetas Fundamentinių mokslų fakultetas
    • Kūrybinių industrijų fakultetas Kūrybinių industrijų fakultetas
    • Mechanikos fakultetas Mechanikos fakultetas
    • Statybos fakultetas Statybos fakultetas
    • Transporto inžinerijos fakultetas Transporto inžinerijos fakultetas
    • Verslo vadybos fakultetas Verslo vadybos fakultetas
    • Lietuvos jūreivystės akademija Lietuvos jūreivystės akademija
Pradžia
Pradžia
en
Pradžia Universitetas Pranešimai žiniasklaidai Nikolaj Goranin: informacijos saugumas – tai amžinas kovos laukas
  • Rektoriaus žodis
  • Veiklos dokumentai
  • Struktūra
  • Reitingai
  • Istorija
  • Apdovanojimai
  • Biblioteka
  • Žiniasklaidai
  • Universiteto stilius
  • Periodiniai leidiniai
  • Darbas VILNIUS TECH
  • Parama universitetui
  • Lygios galimybės
  • Alumni
  • VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas
  • Akademinė parama dėstytojams
Nikolaj Goranin: informacijos saugumas – tai amžinas kovos laukas
2020-06-05

Nikolaj Goranin: informacijos saugumas – tai amžinas kovos laukas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto prodekanas ir Informacinių sistemų katedros docentas dr. Nikolaj Goranin juokauja, kad geras IT saugos specialistas turi būti pesimistas iš prigimties: tikėtis blogiausio, ieškoti silpnų vietų ir pastebėti grėsmes ten, kur kiti jokio pavojaus neįžvelgia. Vis daugiau žmonių ir įtaisų prisijungiant prie interneto, nusikaltimų virtualioje erdvėje taip pat daugės, tačiau tobulės ir kovos su jais metodai. Pokalbis apie tai, kaip savo saugumu turėtume pasirūpinti patys ir kokias pagalbos priemones kuria VGTU tyrėjai. 

Kokios bus technologijos, formuosiančios naująjį dešimtmetį, į kurį įžengėme? Netyla kalbos apie dirbtinį intelektą, bet galbūt laukia ir dar daugiau naujovių? 

Atsakyti į šį klausimą sudėtinga dėl kelių priežasčių. Lietuva nėra centras, kuriame kuriamos naujos IT technologijos, didžioji dalis mūsų rinkoje veikiančių įmonių yra egzistuojančių IT sprendimų taikytojai, o ne naujų kūrėjai. Turime tik vieną kitą įmonę, kurios iš tikrųjų kuria kažką ypač ryškaus pasauliniu mastu,  pavyzdžiui, bendrovė „Neurotechnology“. Neturint priėjimo prie naujų technologijų, pateikti prognozes tampa sudėtinga.  Kita priežastis – prognozės dažnai nepasiteisina net ir tiems, kurie IT naujoves kuria. 

Jei žiūrėtume į ateinantį dešimtmetį, vargu ar galėtume tikėtis didelių ryškių pasikeitimų. Dabartinės tendencijos rodo, kad procesas link kompiuterizacijos tęsis – visur, kur tik galima pakeisti žmogų, jį bus bandoma pakeisti dirbtiniu intelektu. Dėl paties dirbtinio intelekto termino galima diskutuoti, ar tai yra intelektas, ar tik klasifikavimo algoritmai, kurie moka atlikti tam tikrus veiksmus, tarkime atpažinimą, ir priimti sprendimus. Bet ši tendencija tikrai išliks.

Antra tendencija – labai gili ir plati duomenų analizė. Vis daugiau įrenginių jungiama prie interneto, renkama kuo įvairiausia informacija – viskas, ką galima rinkti ir net šiek tiek daugiau. Akivaizdu, kad bus bandoma šiuos duomenis panaudoti – pardavimams, analitikai ar net politiniam ar kitokiam poveikiui visuomenei. Su tuo susiję ir tai, kad įrenginiai darosi išmanesni, daiktų internetas (angl. internet of things) tampa vis plačiau naudojamas mūsų gyvenime. Žmogus beveik visą laiką bus prisijungęs ir dalys informacija apie save pasauliui, o kas vėliau su ta informacija bus daroma, labai sunku atspėti. 

Ar IT saugos technologijos spėja paskui visuotinį gyvenimo ir verslo persikėlimą į virtualią erdvę?

Jei kalbėtume apie informacijos saugos technologijas, šiuo metu vyksta technologijų kartos pasikeitimas. Ankstesni sprendimai buvo paremti tuo, kad jei yra kenksmingas programinis kodas, vadinamasis virusas, jo aptikimas buvo paremtas signatūromis, t. y. tam tikrų kodų eilučių paieška. Dabar vis dažniau pereinama prie anomalijų aptikimo – įsilaužimai, atakos aptinkamos taikant dirbtinio intelekto metodus, analizuojant įtartinų programų arba vartotojų elgesį. Taip gali pavykti nustatyti naujo tipo nusikaltimus ir įsilaužimus, kurių signatūros anksčiau sistemose aptikti nesugebėdavo. Dar neseniai anomalijų aptikimo metodai buvo labai nepatikimi, bet atsiradus dideliems duomenų kiekiams, naujiems dirbtinio intelekto metodams, tikslumas auga. Galime net šiek tiek pasigirti – vienas mano doktorantas (Dainius Čeponis) dirba šioje srityje ir pasiekė labai gerų rezultatų, būtent taikydamas dirbtinį intelektą kenksmingam programiniam kodui aptikti. Jo eksperimento tikslumas siekia 99 proc., o tai gerokai viršija artimiausių konkurentų iš Vokietijos rezultatus. 

Jūsų manymu, ar žmonės, verslas, valstybė pakankamai suvokia ne tik įsitinklinimo naudą, bet ir su tuo susijusias rizikas? 

Suvokimas gerėja. Prieš dešimtmetį prakalbus, kad informacijos sauga yra svarbi, geriausiu atveju iš mandagumo būdavo palinksima galva ir tuo viskas pasibaigdavo. Į problemą žiūrėta paprastai – yra IT skyrius, IT administratorius suinstaliuos ugniasienę ir to užteks. Dabar situacija pasikeitusi į geresnę pusę. Prieš kelerius metus buvo priimtas kibernetinės saugos įstatymas, o tai yra geras rodiklis, parodantis, kad valstybė suvokia šios problemas svarbą. Antras, mano supratimu, geras dalykas yra Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuriame po ilgų diskusijų buvo sukoncentruoti pagrindiniai valstybės resursai, kurie moka dirbti su saugos užtikrinimu. Anksčiau šios žinios buvo išskaidytos per kelias institucijas. Pripažinkime, resursų ir žmonių Lietuvoje, kurie dirba šioje srityje, nėra daug, tad tai buvo lėšų švaistymas, o dabartinis sprendimas yra gerokai geresnis. 

Kalbant apie verslą, man pačiam tenka dirbti saugos įgaliotiniu ir konsultantu bankų sektoriuje, įmonėje, kuri prižiūri bankines transakcijas. IT saugos užtikrinimas į bankų sektorių yra atėjęs gerokai anksčiau nei į valstybinį lygmenį, nes praradimai dėl įvairių atakų yra pakankamai dideli, prastovos gali turėti neigiamos įtakos ir įmonių pelnams, ir reputacijai. Be to, tai yra labai stipriai reglamentuota sritis – yra daugybė standartų, kurie nusako, ką ir kaip reikia daryti, ir verslas yra priverstas šiuos reikalavimus vykdyti. Iš vienos pusės verslas visuomet nori sutaupyti, taip pat ir saugumo sąskaita, bet išorinis reguliavimas verčia susimąstyti ir elgtis atsakingai. Tokie pokyčiai laukia ir kitų verslo sektorių, ypač, kai prieš porą metų įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tiesa, dabar susidomėjimas juo šiek tiek nuslūgo, nes žadėtos didelės baudos taip niekam ir nebuvo skirtos. Tačiau vienaip ar kitaip supratimas ir branda turėtų didėti. Jau netenka sutikti žmonių, kurie sakytų, kad saugoti duomenų nereikia. Šis pokytis jau yra įvykęs, tik kartais dar trūksta supratimo, kaip tai daryti. 

Finansinio sektoriaus patrauklumas atakoms yra suprantamas. O kas dar yra dažniausi taikiniai? Ar galime teigti, kad kiekvienas iš mūsų? 

Labai dažnai atakuojamos mažos parduotuvėlės ir viešbučiai, nes IT nėra pagrindinė jų verslo dalis, tad į ją kreipiama mažiau dėmesio. Įrašyti šnipinėjantį kodą į kasą viešbutyje gerokai lengviau, taip galima rinkti duomenis, kortelių informaciją ir iš to vėliau pasipelnyti. Kaip kiekvienai prekei yra savas pirkėjas, taip ir kiekvienas žmogus gali būti tam tikro atakuotojo auka. Vieniems įdomu įsilaužti į banką ir pavogti pinigų, kitiems gali būti įdomūs ir mažesni užmojai, sakykim, „nulaužti“ jūsų kompiuterį ir panaudoti jį kaip nuotoliniu būdu valdomą robotą, kuris vykdo atakas prieš kitas sistemas. Akademinis pasaulis taip pat gali būti įdomus, ypač jei vykdo aukšto lygio tyrimus – tai gali būti ir pramoninio šnipinėjimo dalis. Savo studentams sakau, kad visi mes galime tapti auka, net ir pats paprasčiausias žmogus. 

Vienas mūsų doktorantas prieš 5–6 metus darė tyrimą, kiek valstybės institucijų interneto svetainių (ministerijų, savivaldybių ir pan.)  yra užkrėsta. Tyrimo rezultatas parodė, kad apie 4–5 proc. šių svetainių yra nesaugios. Tad jūs galite visiškai nieko blogo nesitikėdamas užeiti į mažos savivaldybės puslapį internete ir, jei jūsų naršyklė nėra atnaujinta, neblokuojami skriptai, vien jau ten apsilankydamas iškart apsikrečiate. Taigi tam net nereikia lankytis nelegaliuose, piratiniuose puslapiuose. 

Įdomu, kur įvyksta daugiau nusikaltimų – realybėje ar elektroninėje erdvėje? 

Sakyčiau, kad klasikiniai nusikaltimai vis dar dominuoja. Tačiau matyti ir kita tendencija – auga dalis nusikaltimų, taip pat ir klasikinių, kurių įvykdymui pasitelkiami kompiuteriai. Savo studentams dėstau kibernetinių nusikaltimų tyrimo elektroninėje erdvėje kursą, kuriame tyrimus išskiriame į dvi dalis: nusikaltimai elektroninėje erdvėje siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme tai yra nusikaltimai, kurių objektas yra duomenys, kompiuteris, sistema. Nusikaltimai plačiąja prasme, kai, tarkime, teroristai verbuoja savo šalininkus naudodami socialinius tinklus arba, pavyzdžiui, grupuotė planuoja banko apiplėšimą susirašinėdama per įvairias pokalbių programėles. Taigi net klasikinių nusikaltimų tyrimui policija turi turėti nemažai žinių, kaip dirbti su įkalčiais, surinktais elektroninėje erdvėje. 

Per ateinantį dešimtmetį atakų, tikėtina, daugės, bet gynybos mechanizmai taip pat stiprės? 

Taip, be abejo. Dar viena matoma IT saugos tendencija yra gerokai plačiau nei prieš 10–15 metų taikomi šifravimo sprendimai. Anksčiau buvo gana įprasta siųsti duomenis nešifruotus, prisijungimai prie svetainių buvo nešifruoti, o dabar tai pasitaiko labai retai. Visur bandoma ir siuntimą, ir duomenų saugojimą šifruoti. Dar vienas etapas, kuris jau įvyko bankų sektoriuje ir kuris laukia kitų verslo sektorių, yra  vadinamasis aparatinis šifravimas. Tai situacija, kai šifravimo raktai saugomi atskiruose ypač saugiuose įrenginiuose, vadinamuosiuose HSM (angl. Hadware security module). Link to turėtume eiti, nes šifravimas be tinkamo šifravimo raktų saugojimo duoda mažai naudos. 

Belieka tikėtis, kad teisingumas šioje kovoje visgi laimės.

Ši kova amžina, kaip kova tarp gėrio ir blogio, tad vieno laimėtojo nebus. Reikia stengtis, o kova vyks tol, kol gyvuos žmonija. 
 
Universitetas
Universitetas
Rektoriaus žodis
Veiklos dokumentai
Planai ir ataskaitos
Kokybės užtikrinimas
Struktūra
Taryba
Ataskaitos
Senatas
Kancleris ir prorektoriai
Rektoratas
Reitingai
Istorija
Apdovanojimai
Biblioteka
Žiniasklaidai
VILNIUS TECH novatoriai
Vizualinė medžiaga
Universiteto stilius
Periodiniai leidiniai
Darbas VILNIUS TECH
Parama universitetui
Lygios galimybės
Alumni
VILNIUS TECH Profesorių emeritų klubas
Apie mus
Dokumentai
Klubo taryba
Klubo nariai
Veikla
Kontaktai
Akademinė parama dėstytojams
Edukacinių kompetencijų grupė
Elekroninių studijų grupė
Psichologinės pagalbos ir individualiųjų poreikių reikalų grupė
Audiovizualinių technologijų grupė
Mokymai VILNIUS TECH dėstytojams
Mokymai išorinėms institucijoms
Duomenų saugumas
[ Stojantiesiems ]
[ Stojantiesiems ]
VYKSTANČIO PRIĖMIMO INFORMACIJA
#VILNIUSTECHmoko
#klauskKŪRĖJO
Suprojektuok savo ateitį
Moksleiviams ir mokykloms
Kvietimas mokykloms
VILNIUS TECH mokyklos, būreliai, mokymai
VILNIUS TECH klasės
Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla
Nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“
Android programėlių kūrimas
Renginiai moksleiviams
Edukacinės elektronikos dirbtuvės
Koleginės studijos
Bakalauro ir vientisosios studijos
Priėmimas 2025
Išankstinis priėmimas į nuolatines studijas
Bendrasis priėmimas į nuolatines, ištęstines ir ištęstines nuotolines studijas
Studijų programos
Vientisųjų studijų programos
Dvigubo diplomo studijos
Sustiprintų studijų grupės
Studijų kaina
Stipendijos stojantiesiems
Konkursinio balo sandara
Stojamieji egzaminai ir testai
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas
Meninių kraštovaizdžio architektūros gebėjimų egzaminas
Profesinio tinkamumo testas
Fizinio pajėgumo testas
Sveikatos pažymėjimas
Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
Teisės aktai
Leidinys apie bakalauro studijas 2025 m.
2024 m. bendrojo priėmimo rezultatai
DUK
Magistrantūros studijos
Studijų programos
Stojančiojo galimybių aprašas
Jungtinės ir dvigubo diplomo studijos
Hibridinės studijos
Individualizuotos magistrantūros studijos
Studijų kaina
Stojimo tvarka
Galimybių aprašas
Įgijusiems išsilavinimą užsienyje
Atviras magistrantūros kursas
Kolegijų absolventų priėmimas
Informacija stojantiesiems
Doktorantūros studijos
Doktorantūros studijų organizavimas
Reglamentai
Komitetai
Studijų dalykai
Siūlomos disertacijų tematikos 2025
Menotyra
Informatika
Vadyba
Ekonomika
Komunikacija ir informacija
Elektros ir elektronikos inžinerija
Statybos inžinerija
Transporto inžinerija
Aplinkos inžinerija
Informatikos inžinerija
Medžiagų inžinerija
Mechanikos inžinerija
Potencialūs vadovai
Menotyra
Informatika
Vadyba
Ekonomika
Komunikacija ir informacija
Elektros ir elektronikos inžinerija
Statybos inžinerija
Transporto inžinerija
Aplinkos inžinerija
Informatikos inžinerija
Medžiagų inžinerija
Mechanikos inžinerija
PRIĖMIMAS Į DOKTORANTŪRĄ 2025
Studijų kaina
Priėmimo dokumentai
VILNIUS TECH doktorantų vasaros mokykla 2025
Gynimas eksternu
Pedagoginių vardų teikimo tvarka
Statistika
Kolegijų absolventams
Priėmimo eiga (etapai)
Galimybių skaičiuoklė
Išlyginamųjų studijų programos
Papildomų studijų programos
Konkursinio balo sandara
Studijų kaina
Nuotolinės studijos
Ištęstinės studijos
Studijos aukštesniuose kursuose
Dalinės studijos
Kvalifikacijos tobulinimo kursai
Studijų aplinka
Kontaktai
Studentams
Studentams
Pirmakursio gidas
Skaitmeniniai ženkliukai
Naujausia informacija
Studijų programos
Bakalauro ir vientisųjų studijų programos
Magistrantūros studijų programos
Studijų programų akreditacija
Studijų kalendorius
Paskaitų laikas
Studijų procesas
Sesija
Apeliacijos
Studijų finansavimas
Stipendijos
Baigiamieji darbai
Nuotolinės studijos
Studijos ir praktika užsienyje
„Erasmus+“ studijos Europoje
„Erasmus+“ studijos ne ES šalyse
„Erasmus+“ praktika
Mišriosios intensyviosios programos
Renginiai
Studijų teisės aktai ir dokumentai
Studijų nuostatai
Dublikatai ir pažymos
Neformaliųjų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
Karjera studentams
Karjeros konsultantų bankas
Darbo pasiūlymai
Praktikos pasiūlymai
Karjeros diena GRAVITY
Studento pagalba studentui
Studentams su individualiaisiais poreikiais
Kas yra individualieji poreikiai?
Kur reikėtų kreiptis?
Ar man verta kreiptis?
Finansinė parama studentams su negalia
Studentų atstovybė
Studentų gyvenimas ir veikla
Psichologinė pagalba studentams
Dvasinė pagalba ir sielovada
Studijų direkcijos kontaktai
Studijų aplinka
Mokslas
Mokslas
Prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys ir tematikos
Konferencijos ir renginiai
Mokslo padaliniai
Doktorantūra
Mokslo projektai ir tyrimai
Mokslinės veiklos etika
Naujausia informacija
Kontaktai
Verslui
Verslui
Žinių ir technologijų perdavimo centras
Tvarumo centras
LinkMenų fabrikas
Moksliniai tyrimai ir paslaugos
Darnioji statyba
Aplinkos ir energijos technologijos
Darnusis transportas
Informacinės ir komunikacijos technologijos
Mechatronika
Technologijų vadyba ir ekonomika
Fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai
Projektai
Darnioji statyba
Tarptautinių mokslo programų projektai
Aplinkos ir energijos technologijos
Tarptautinių mokslo programų projektai
Darnusis transportas
Tarptautinių mokslo programų projektai
Mechatronika
Tarptautinių mokslo programų projektai
Nacionalinių mokslo programų projektai
Informacinės ir komunikacijos technologijos
Tarptautinių mokslo programų projektai
Nacionalinių mokslo programų projektai
Technologijų vadyba ir ekonomika
Tarptautinių mokslo programų projektai
Nacionalinių mokslo programų projektai
Fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai
Tarptautinių mokslo programų projektai
Nacionalinių mokslo programų projektai
IT paslaugos
Kvalifikacijos tobulinimas
Įgyk tarptautinę suvirinimo inžinieriaus (IWE), technologo (IWT) arba specialisto (IWS) kvalifikaciją
VILNIUS TECH ir HTEC kviečia į CNC staklių operatorių – programuotojų kursus
ICAO TAEP - Test of Aviation English for Pilots
SOLIDWORKS Essentials bazinis mokymo kursas skirtas projektuotojams, inžinieriams ir dizaineriams
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo mokymo kursų programa
Metalinių ir medinių konstrukcijų projektavimo ypatybės pagal statybos techninį reglamentrą ir Eurokodą
Viešieji pirkimai
Skelbimai apie pradedamą pirkimą
Mažos vertės pirkimai
Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai
Skelbimai apie nustatytą laimėtoją ir ketinimą sudaryti pirkimo sutartį
Mažos vertės pirkimai
Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai
Skelbimai apie sudarytą pirkimo sutartį
Mažos vertės pirkimai
Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai
Patalpų nuomos konkursai
Aukcionai
Kviečiame bendradarbiauti
Tarptautiškumas
Tarptautiškumas
Naujausia informacija
ATHENA Europos universitetų aljansas
Tarptautinių studijų centras
Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas
Tarptautinė partnerystė
„Erasmus+“ tarpinstitucinės sutartys
Dvišalio bendradarbiavimo sutartys
Narystė tinkluose ir asociacijose
Tarptautiniai projektai
Tarptautiškumo plėtros projektai
ES fondų investicijų programos projektai
2021 – 2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programos projektai
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ projektai
2014 – 2020 m. ES fondų projektai
2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos projektai
Tarptautinės galimybės darbuotojams
Atranka į dėstymo vizitą
Dėstymo vizitas
Atranka į mokymosi vizitą
Mokymosi vizitas
Naudinga informacija
Dalyvių įspūdžiai
Erasmus+ mokymosi vizitai
Erasmus+ dėstymo vizitai
Vizitai pagal „Partners 4 Value“ projektą
Kitos galimybės
Papildoma parama specialiųjų poreikių turintiems asmenims
Užsienio lektorių paskaitos
Užsienio ryšių direkcijos kontaktai
Fakultetai
Fakultetai
Antano Gustaičio aviacijos institutas
Aplinkos inžinerijos fakultetas
Architektūros fakultetas
Elektronikos fakultetas
Fundamentinių mokslų fakultetas
Kūrybinių industrijų fakultetas
Mechanikos fakultetas
Statybos fakultetas
Transporto inžinerijos fakultetas
Verslo vadybos fakultetas
Lietuvos jūreivystės akademija
Kontaktai
Kontaktai
Pagrindiniai kontaktai
Struktūra
Padalinių kontaktai
Darbuotojų kontaktai
Žemėlapiai
Mano VILNIUSTECH
vilniustech.lt
  • Antano Gustaičio aviacijos institutas Antano Gustaičio aviacijos institutas
  • Aplinkos inžinerijos fakultetas Aplinkos inžinerijos fakultetas
  • Architektūros fakultetas Architektūros fakultetas
  • Elektronikos fakultetas Elektronikos fakultetas
  • Fundamentinių mokslų fakultetas Fundamentinių mokslų fakultetas
  • Kūrybinių industrijų fakultetas Kūrybinių industrijų fakultetas
  • Mechanikos fakultetas Mechanikos fakultetas
  • Statybos fakultetas Statybos fakultetas
  • Transporto inžinerijos fakultetas Transporto inžinerijos fakultetas
  • Verslo vadybos fakultetas Verslo vadybos fakultetas
  • Lietuvos jūreivystės akademija Lietuvos jūreivystės akademija
  • Kontaktai
  • Duomenų saugumas
  • Alumni
  • E-parduotuvė
  • El. paštas darbuotojams
Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Informacija stojantiesiems: (0 5) 274 4949, (0 5) 274 5010; crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnByaWVtaW1hc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9InByaWVtaW1hc0B2Z3R1Lmx0Ij5wcmllbWltYXNAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
Bendroji informacija: (0 5) 274 5030, crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnZpbG5pdXN0ZWNoQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0Ij52aWxuaXVzdGVjaEB2aWxuaXVzdGVjaC5sdDwvYT4=:xx
E. pristatymo dėžutės adresas 111950243
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 111950243, PVM mokėtojo kodas LT119502413
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOkFudGFuYXMua29udHJpbWFzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0IiBzdHlsZT0icG9pbnRlci1ldmVudHM6IG5vbmU7Y29sb3I6IHJnYmEoMCwgMCwgMCwgMCk7IHBvc2l0aW9uOiBhYnNvbHV0ZTsiPkFudGFuYXMua29udHJpbWFzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
e-solution Mediapark
e-solution Mediapark
ATHENA