Jau kurį laiką kasdienis gyvenimas pastebimai kėlėsi į virtualią erdvę – elektroninės parduotuvės, kino teatrų platformos, virtualios ekskursijos ir daugelis kitų veiklų tapo lengvai pasiekiamos sėdint namuose prie kompiuterio ar kito išmanaus įrenginio. Pasauliui išgyvenant pandemiją į virtualią erdvę privalėjo persikelti darbas, o taip pat ir mokymasis, studijos. Jau kiek anksčiau ėmus populiarėti virtualiems mokymams bei kursams, vyko intensyvios diskusijos apie tai, kad universitetai netrukus visiškai persikels į virtualią erdvę. Ir nors dabar visi Lietuvos studentai priversti išbandyti studijas nuotoliniu būdu, tokia forma jos buvo vykdomos ir anksčiau, o dėl teikiamų savų privalumų jos gauna vis daugiau dėmesio. 

Studijos nuotoliniu būdu svarbios šalies regionams

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko, universitetai kartu su Lietuvos regionų verslo įmonėmis bei savivaldybėmis ieško sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį. Statistika nesikeičia – išsilavinusius žmones traukia didieji miestai, regionuose labai trūksta darbo jėgos ir net jei įgiję aukštąjį išsilavinimą jauni specialistai persikelia dirbti į mažesnius miestus, tęsti studijas dažnu atveju jiems tampa labai sunku ar net neįmanoma. 

„Darbdaviai labai suinteresuoti, kad jų darbuotojai plėstų akiratį, gilintų žinias ir prisidėtų prie įmonės augimo bei plėtros, jie net patys yra pasirengę investuoti ir sumokėti už darbuotojo studijas. Savivaldybės ir įmonės yra linkusios mokslą pritraukti arčiau savęs, kad studentai rašytų baigiamuosius darbus, susijusius su jų veikla, kad atliekami tyrimai, pateikiamos rekomendacijos galėtų prisidėti prie jų veiklos plėtros. Tačiau kartu darbdaviai nenori paleisti gerų ir kvalifikuotų darbuotojų. Nenori, kad darbo apimtys sumažėtų, kokybė nukentėtų, o darbuotojas 4 dienas per savaitę vargtų važinėdamas į paskaitas kitame mieste“, – apie esamą situaciją pasakoja R. Kliukas. Pasak jo, ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos ir abipusis bendradarbiavimas privedė prie rezultato – sukurtos intensyviosios magistrantūros studijos.

Studijos patogioje vietoje, tinkamu metu

Pasak VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės Dovilės Ulinskaitės, intensyviosios magistrantūros studijos yra orientuotos į regionuose gyvenančius asmenis, kurie, įgiję darbinės patirties, nori toliau tobulėti, siekti dar aukštesnio išsilavinimo, bet neturi galimybių kasdien atvykti į Vilnių ar kitą didesnį miestą studijuoti universitete.

„Didžiausias intensyviųjų magistrantūros studijų privalumas yra tas, kad jos turi nuotolinių studijų elementų, kas leis Alytuje, Mažeikiuose ar kur kitur gyvenantiems asmenims studijuoti kasdien, neatvykstant į Vilnių. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie įgijo bakalauro diplomą prieš 5, 10 ar  daugiau metų ir dabar norėtų atnaujinti įgūdžius, pasisemti naujų žinių studijuodami magistrantūros studijose, bet įsipareigojimai šeimai, darbdaviams stabdo jų pasiryžimą“, – sako D. Ulinskaitė. Anot jos, dabar daugelis įprastų studijų neišvengiamai reikalauja, kad studentas bent jau 1,5 metų persikeltų gyventi į miestą, kuriame yra universitetas.

Visos universitetų studijų programos yra skirstomos pagal studijų formą į nuolatines ir ištęstines. Pastarosios studijos taip pat tinka asmenims, kuriems sudėtingiau atvykti į studijas Vilniuje kasdien, bet trukmės atžvilgiu jos yra ilgesnės.  O didžioji dalis intensyviųjų studijų yra nuolatinės formos, tad turiniu ir trukmės atžvilgiu jos lygiai tokios pat, kaip ir vykstančios universitete.

Studijos – tokios pačios, skiriasi tik organizavimo forma

Pasak universiteto atstovės, intensyviosios magistrantūros studijos nuo įprastinių nesiskiria turiniu, didžiausias skirtumas – studijų organizavimo forma. „Kaip ir daugelyje kitų universitetų, VGTU įprastų magistrantūros studijų metu paskaitos vyksta keturias dienas per savaitę, dažniausiai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, paskaitos prasideda ne anksčiau nei 16:20 val. Tokia studijų forma yra labiau pritaikyta Vilniaus miesto ar rajono gyventojams. O štai intensyviųjų studijų metu daugiau vyks nuotolinių vaizdo konferencijų, paskaitos bus vedamos mišriai, pasitelkiant vaizdo įrašus, „Moodle“ nuotolinių studijų platformoje esančius įrankius atlikti savikontrolės testus, interaktyvias užduotis, įvairūs seminarai, konsultacijos su dėstytoju vyks pasinaudojant vaizdo konferencijų platformomis“, – pasakoja D. Ulinskaitė.

Nuo nuotolinių studijų pasirinkimo kartais sustabdo laiko planavimo įgūdžių stoka, mat gavus užduotis ir nemažai laiko joms atlikti, kartais neišvengiamai viskas atidedama paskutinei minutei. Vykdant intensyviąsias studijas, išlaikytas tinkamas balansas taip įprastų ir nuotolinių studijų. „Kadangi studijų forma yra nuolatinė, tai vaizdo konferencijos vyks kiekvieną savaitę, vakarais, pastoviu grafiku, paskirtu konkrečiu laiku. Tai neleis „iškristi iš studijų ritmo“. Intensyviųjų studijų metu studentui teks daugiau pastudijuoti savarankiškai, tačiau kontaktas su dėstytoju išlieka ne tik pasitelkiant nuotolinių studijų įrankius, bet ir atvykstant į universitetą: bus organizuojamos kelių dienų įžanginės paskaitos semestro pradžioje, seminarai ir atsiskaitymai semestro pabaigoje, o taip pat ir baigiamieji egzaminai“, – pasakoja VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

„Naudojantis technologijomis, šiandien studijos yra pasiekiamos visiems ir jų galima imtis kardinaliai nekeičiant savo nusistovėjusio gyvenimo – neprarandant turimo darbo ir pajamų šaltinio, šeimos. O įgijus aukštesnį išsilavinimą, gyvenime atsiveria daug daugiau perspektyvų“, – akcentuoja VGTU Studijų prorektorius R. Kliukas.

Būsimieji studentai galės rinktis įvairių krypčių studijas: Inžinerijos moksluose siūlomos Aplinkos inžinerijos, Mechanikos inžinerijos bei Statybos technologijų ir valdymo studijos; Verslo ir viešosios vadybos krypčių grupėje siūlomos Nekilnojamojo turto valdymo ir Verslo vadybos studijos, o Komunikacijos specialistai galės rinktis Kūrybos visuomenės komunikacijos programą.