Ilgą laiką nuotolinės studijos buvo išsigelbėjimas tiems, kurie fiziškai negalėjo mokytis universitete: dirbantiems kitame mieste, šeimas jau sukūrusiems, daug keliaujantiems, užsienyje gyvenantiems ar judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau ekspertai pastebi, kad greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas bei technologijų atveriamos galimybės keičia požiūrį į tradicinį studijų modelį. Nuotolines studijas vis dažniau renkasi ir į universitetą atvykti galintys jaunuoliai.

 

Alvydas Šimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų studentas pasirinko šią studijų formą VGTU nepaisant to, jog gyvena Vilniuje. „Greitas gyvenimo tempas, darbas ir didelis užimtumas privertė ieškoti studijų, kuriose galėčiau mokytis man tinkamu laiku namuose, kelionėje ar bet kur kitur. Nors esu vilnietis, nuotolinės studijos padeda sutaupyti daug laiko, kurį sugaiščiau vykdamas į paskaitas, konsultacijas ar biblioteką“, – pasakoja Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus viršininku dirbantis A. Šimkus.

 

 

VGTU Verslo informacinių sistemų nuotolinių studijų studentė ir VšĮ Biržų ligoninės personalo specialistė Ramunė Šaknytė yra patenkinta galimybe mokytis už universiteto ribų, pasirinktu laiku ir intensyvumu: „Galima bet kada pasiklausyti paskaitų vaizdo įrašų, po darbo grįžusi namo galiu stebėti vaizdo konferencijas. Užduotis ar laboratorinius darbus galiu atlikti kai man patogu, pavyzdžiui, vakare ar savaitgalį“.

 

Tačiau galimybė pasirinkti, kada mokytis, ne visiems yra privalumas. VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius doc. dr. Vaidotas Trinkūnas pastebi, kad nuotolines studijas renkasi nebijantys informacinių technologijų ir labai motyvuoti žmonės, mat savarankiškomis studijomis paremtas nuotolinių studijų modelis reikalauja geros savikontrolės.

 

„Jei apleistų motyvacija studijuoti, visai paprasta būtų tiesiog palikti visus mokslus paskutinei nakčiai prieš egzaminą. Tačiau jau pats išbandžiau, jog gerokai paprasčiau studijuoti nuosekliai – po truputį, bet dažnai“, – patirtimi dalijasi VGTU nuotolinių studijų studentas A. Šimkus. 

 

 

Nuotolinės studijos Lietuvoje vykdomos jau daugiau nei 15 metų. Didėjantį jų populiarumą VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius sieja ir su neįtikėtinai išaugusiomis jų galimybėmis. V. Trinkūnas užsimena, kad VGTU pirmąsias nuotolines studijas pasiūlė dar 1999 m., kuomet asmeninis kompiuteris vis dar buvo pakankamai naujas ir ne kiekvienam prieinamas dalykas. Ribota buvo ir interneto prieiga.

 

„Bendras pirmųjų nuotolinių studijų technologinis lygis, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, nebuvo aukštas. Tuomet studentai galėjo gauti studijų medžiagą elektroninėje formoje bei dalies paskaitų vaizdo įrašus. Tai smulkmena, palyginus su dabartinėmis galimybėmis: virtualiomis konferencijomis, praktiniais darbais virtualiose ir nutolusiose laboratorijose, interaktyviais paskaitų filmukais, tiesioginėmis video konsultacijomis su dėstytojais ir panašiai“.

 

VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius pastebi, kad didelę reikšmę nuotolinių studijų revoliucijai turėjo ekonominė krizė: „Šis etapas privertė peržiūrėti galimybes taupiau naudoti nuotolinėms studijoms skirtus išteklius – nuo brangiai kainuojančių komercinių sprendimų pereiti prie atvirojo kodo sprendimų: nemokamų programų, atveriančių labai plačias technines galimybes dėstytojams ir studentams“. Jo teigimu, labai didelis ratas institucijų naudojasi tokiomis aplinkomis, todėl tai leidžia vykdyti jungtines ir tarpdisciplinines studijų programas.

 

 

Lyginant su įprastas studijas pasirinkusių jaunuoliais, nuotolinių studijų studentai gauna nemažai privalumų: be laiko planavimo galimybės dar ir individualios konsultacijos su dėstytojais, galimybė vaizdinę ir tekstinę medžiagą įsisavinti pasirinktu tempu, be to, ji prieinama ištisą parą, septynias dienas per savaitę.

 

Anksčiau nuotolinių studijų studentai prarasdavo daug galimybių įgyti realios praktikos negalėdami dalyvauti laboratoriniuose ir praktiniuose darbuose, tačiau dabar tai tampa realybe. „VGTU įkurtos pirmosios Lietuvoje naujos kartos virtualios ir nutolusios laboratorijos, iliustruojančios tam tikrų eksperimentų eigą. Jų metu galima kontroliuoti procesus, gauti duomenis ir juos valdyti, stebėti eksperimentus, simuliuoti gedimus. Visi šie procesai atliekami saugiai, per nuotolį, naudojantis internetu savo kompiuteryje. Be to, darbo trukmė tokiose laboratorijose nėra ribojama“, – pasakojo V. Trinkūnas.

 

Baigę nuotolines studijas studentai gauna įprastą aukštosios mokyklos baigimo diplomą: „Nuotolinių studijų diplomas juridine prasme nesiskiria nuo įprastinio. Skiriasi tik studijų trukmė, kuri yra orientuota į labiau užimtą studentą, dėl to studijos yra mažiau intensyvios ir joms yra skiriama mažiau laiko“, – sako V. Trinkūnas.

 

„Viskas, ko gali stigti nuotolinių studijų studentams, tai pasivaikščiojimas universiteto koridoriais ir gyvas bendravimas su kurso draugais“, – prideda VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius.