COVID-19 pandemija ir įvairios jos valdymo priemonės turėjo ne tik lemiamą reikšmę pasaulio ekonomikai, bet ir padidino neapibrėžtumą darbo rinkoje bei paspartino naujų darbo formų diegimą. Darbo aplinkos tendencijos rodo, kad darbo rinkoje vyksta dideli pokyčiai – mažėja vidutinės kvalifikacijos darbuotojų paklausa, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pavyzdžiui, vadovų – auga. Darbo rinkoje kyla poreikis įdarbinti vadovus ir aukštesnio lygmens vadybininkus. Tačiau specialistų, turinčių bendradarbiavimo, bendravimo, komandinių, duomenų vertinimo ir kitų įgūdžių rinkoje trūksta.

Atsižvelgiant į šią situaciją Lietuvoje ir visame pasaulyje, reaguoja ir universitetai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos (VVF) fakultete stojantiesiems į magistro studijas siūloma nauja programa – Verslo administravimas (MBA, ang. Master of business administration). Kuo ji išskirtinė?

 „Pagrindinis studijų programos tikslas – parengti verslo administravimo magistrus, gebančius kūrybiškai taikyti naujausias vadybos mokslo ir verslo valdymo žinias, išmanančius šiuolaikinių verslo organizacijų kūrimą ir valdymą. Taip pat gebančius sistemiškai analizuoti ir spręsti praktines verslo problemas, taikant naujausius, technologijų taikymu grįstus verslo veiklos ir aplinkos tyrimo metodus, priimti inovatyvius valdymo sprendimus ir nustatyti galimą jų poveikį aplinkai“, – pasakoja VVF dekanė prof. Jelena Stankevičienė.

Nauja studijų programa – įsiklausius į būsimų darbdavių poreikius

Dekanės teigimu, MBA programa skirta ugdyti minkštąsias kompetencijas, kurias itin vertina darbdaviai. Pavyzdžiui, gebėjimą dirbti komandoje ir prisitaikyti prie kitų jos narių, spręsti kompleksiškas problemas, priimti sprendimus.

„Šiandien  darbdaviai  ieško darbuotojų, galinčių vadovauti tokiai komandai, kurioje būtų, pavyzdžiui, inžinierius, programuotojas ir duomenų analitikas. Taip pat gebėtų  suprasti skirtingus darbuotojų vaidmenis ir juos koordinuoti. Be tradicinių minkštųjų kompetencijų, darbo rinkoje reikalingi ir tokie gebėjimai, kaip naujų technologinių produktų ir paslaugų kūrimas, investicinių sprendimų bei ekonominių verslo sprendimų inžinerija. Studijuojantiems MBA programoje sudarytos tinkamos sąlygos šiuos gebėjimus ugdyti“, – pasakoja prof. J. Stankevičienė.

Bendrovės „Western Union Lietuva“ Finansų žvalgybos skyriaus (EIK) vadovės Simonos Survilaitės įsitikinimu, ne tik tarptautinėms kompanijoms, bet ir vietos rinkoje dirbančioms įmonėms svarbūs ir vadovų lyderystės įgūdžiai, ir jų gebėjimas prisitaikyti prie specifinės organizacijos kultūros. 

„Vadovai – ir tie, kurie dar tik siekia jais tapti – turi sistemiškai mokytis strateginės analizės, problemų sprendimo, komunikacijos – ir nuolat tikrinti savo įgūdžius praktikoje“, – teigia S. Survilaitė. 

Pasaulio banko ataskaitos „The Future of Jobs Report“ 2020 m. duomenimis, darbdavių nuomone,  iki 2025 m. svarbiausiais gebėjimais bus laikomi kritinis mąstymas ir analizė, problemų sprendimas. Taip pat – savęs valdymo įgūdžiai, tokie kaip aktyvus mokymasis, atsparumas, tolerancija stresui ir lankstumas.

Net 94 proc. verslo atstovų tikisi, jog darbuotojai įgis naujų įgūdžių. Tuo tarpu Europos profesinio mokymo plėtros centro „Cedefop“ duomenimis, per ateinančius dešimt metų išliks aukštas darbuotojų pakeitimo poreikis vadovų grupėje ne tik verslo, bet ir viešajame sektoriuje. Visa tai – dėl visuomenės senėjimo tendencijų: pagrindine išėjimo iš darbo priežastimi taps ėjimas į pensiją.

Unikalumas – studijos, trunkančius vienerius  metus 
Verslo administravimo MBA programa išsiskiria tuo, kad studijos trunka vienerius metus. Tai leidžia greičiau įgyti naujų gebėjimų, reikalingų esamai darbo vietai ar planuojant keisti darbo pobūdį. 

Studijų programa buvo sukurta atsižvelgiant į esamą situaciją darbo rinkoje: kai darbuotojai migruoja ne tik iš vienos darbo vietos į kitą, bet ir tarp skirtingų profesijų. Profesijų ir darbo vietų keitimas reikalauja greitai įgyti ne tik naujų, bet ir tokių gebėjimų, kurių reikia persiorientuojant.  

Gana dažnai daug iššūkių kyla patirties neturintiems vadovams. Tačiau pandemijos metu pastebėta, kad jiems kilo nemažai ir su lyderyste susijusių iššūkių. Vadovams teko ne tik iš naujo mokytis vadovauti nuotolinėms komandoms ar pereiti prie mišraus darbo principų, bet ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti darbuotojų gerovę bei išlaikyti darbo našumą. 

Verslo administravimo MBA programos vadovės prof. Renatos Korsakienės teigimu, numatytos lanksčios galimybės studijuojantiems per trumpą laiką įgyti vadovui reikiamų gebėjimų, pasirenkant vieną iš alternatyvių studijų modulių.

„Pasirenkami moduliai – žmonių išteklių valdymas, technologinis verslumas ir inovacijos, finansų valdymas ir verslo ekonominių sprendimų inžinerija. Baigiamojo MBA programos dalyko metu studijuojantieji galės atlikti praktiką Lietuvos ir užsienio organizacijose. Jos metu bus sprendžiamos realios versle iškylančios problemos, juos konsultuos verslo srities profesionalai“, – sako prof. R. Korsakienė.

Pandemija parodė – save ugdyti reikia nuolat

Automatizacija ir pandemijos sukelta recesija sukuria reikšmingus iššūkius visų lygių darbuotojams. Tikimasi, kad vyriausybių inicijuotos suvaržymo priemonės, ekonomikos nuosmukis ir verslo įmonių technologinis pritaikymas iki 2025 m. reikšmingai pakeis darbo vietas, darbuotojams keliamas užduotis ir gebėjimus. 

2021 m. „Financial Times Executive education“  tyrimo, kurio metu apklausti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanadoje, Europoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje veikiančių įmonių atstovai, duomenimis, pastebėta, kad pandemija dar labiau sustiprino darbdavių įsipareigojimą mokyti ir ugdyti įvairių lygių vadovus. 
Technologiniai pokyčiai sukuria daug iššūkių tradicinėse pramonės šakose veikiančiose įmonėse, o galimybės besiformuojančiose rinkose nepastebimos laiku. Be to, pasigendama aiškios verslo vizijos ir lyderystės technologijų srityje. 

Technologijos – neatsiejama darbo dalis

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovo ir VILNIUS TECH partnerystės profesoriaus dr. Artūro Jakubavičiaus įsitikinimu, Lietuvos rinkoje yra daugiau nei reikia žinių, pinigų ir specialistų, gebančių atlikti vieną ar kitą darbą. Tačiau vis dar nepakankamai panaudojami inovatyvūs verslo modeliai, leidžiantys visa tai panaudoti efektyviai. 

„Vadovams svarbu turėti išugdytus gebėjimus pastebėti technologijų taikymo naudą, numatyti ateitį, kurioje technologijos atliks itin svarbų vaidmenį versle, visuomenėje ir asmeniniame gyvenime. Taip pat – gebėti plėtoti praktikoje inovatyvius verslo modelius, leidžiančius efektyviai apjungti į vientisą mechanizmą žinias, pinigus ir darbuotojų pastangas siekiant tikslų“, – teigia A. Jakubavičius.