Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir asmeninėje erdvėje dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje darbo užmokestis, palyginus su kitomis ES šalimis, labai nedidelis. Piktinamasi verslo atstovų polinkiu pasipelnyti, neskaidria politika, sudarančia prielaidas šešėlinės ekonomikos gyvavimui, netinkamais Vyriausybės sprendimais.

 

„Tikslingiau būtų kelti klausimą, kokias turime galimybes pakeisti šią situaciją ir uždirbti daugiau bei gyventi turtingiau“, – sako darbo produktyvumo tyrimą Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto lektorė dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė. – „Jei kiekvienas darbuotojas darbo dieną pradėtų ne nuo spaudos skaitymo ir kavos gėrimo, bet nuo darbo užduočių įgyvendinimo, o pabaigęs savo užduotis ir turėdamas laisvo laiko pasisiūlytų padėti atlikti darbus nespėjantiems – darbo produktyvumas ženkliai išaugtų“.

 

 

Anot VGTU lektorės, iš 26 ES šalių, Pasaulio banko ir Eurostato duomenimis, Lietuva pagal darbo produktyvumą praėjusiais metais užėmė 22 poziciją aplenkdama tik Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją (Liuksemburgas ir Kroatija iš imties eliminuoti). „Pagal darbo produktyvumą 2 kartus atsiliekame nuo ES vidurkio ir net 3,85 karto nuo pirmaujančios Airijos. Šis rodiklis tiesiogiai susijęs su mažu darbo užmokesčiu, nes kuo sukuriama mažiau pridėtinės vertės, tuo mažesnės galimybės padidinti darbo užmokestį“, – sako A. Mačiulytė-Šniukienė.

 

Tyrimas atskleidė, kad žemo produktyvumo šalyse pagrindinis veiksnys, lemiantis teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, yra inovacijų plėtra. Deja, anot A. Mačiulytės-Šniukienės, pagal išlaidas mokslo tiriamajai ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), tenkančias vienam gyventojui, Lietuva tarp 26 ES šalių užima tik 20-tą vietą. „Išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje net 14 kartų mažesnės nei Švedijoje ir apie 4 kartus pagal šį rodiklį atsiliekame nuo ES šalių vidurkio“, – pastebi ji.

 

VGTU lektorė pažymi, kad teigiamus darbo produktyvumo pokyčius gali nulemti ir informacinių-komunikacinių technologijų (IKT) plėtra, tačiau Lietuva yra viena iš lyderių IKT infrastruktūros, naudojimo bei  raštingumo srityje ir yra išnaudojusi produktyvumo didinimo potencialą skatinant IKT plėtrą.

 

 

Pasak VGTU lektorės, kitas veiksnys galintis nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius – tiesioginės įeinančios užsienio investicijos (TUI). Deja, ir pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Nors per visą analizuojamą laikotarpį t. y. 1995–2015 m. TUI, tenkančių vienam gyventojui, metiniai srautai į Lietuvą išaugo net 9 kartus, Lietuva pagal šį rodiklį lenkia tik Rumuniją ir Graikiją.

 

Pastaruoju laikotarpiu populiarėja teorija, kad teigiamą poveikį ekonomikai lemia ir išeinantys TUI srautai. „Atliktas tyrimas atkleidė, kad teigiamą poveikį investavimas į kitas šalis TUI teigiamą poveikį turi tik aukšto produktyvumo šalyse, o žemo produktyvumo šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, daro neigiamą poveikį. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos TUI į kitas šalis srautai išaugo apie 4 kartus. Vadinasi, pagrįstai galima teigti, kad Lietuvoje siekiant padidinti darbo produktyvumą reikia stabdyti kapitalo TUI forma išvežimą į kitas šalis“, – tvirtino VGTU Verslo vadybos fakulteto lektorė.

 

Įprastai laikoma, kad labai svarbus ekonomikos augimo šaltinis yra užsienio prekyba. Tai patvirtino ir atliktas tyrimas. Tiek eksporto, tiek importo augimas lemia žemo produktyvumo šalių darbo našumo augimą, tačiau gauti netikėti rezultatai: „Didesnį nei užsienio prekybos apimčių didėjimas teigiamą poveikį lemia išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui didinimas. Deja, ir pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Didžiausios investicijos švietimui, tenkančios vienam besimokančiajam, iš 26 ES šalių fiksuojamos Švedijoje, mažiausios – Rumunijoje. Lietuvoje į švietimo sistemą investuojama 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai ES šalyse, o nuo Švedijos atsiliekame net 5 kartus.

 

Lietuva atsilieka ir pagal investicijas į sveikatos apsaugą, tenkančias vienam gyventojui – jos tris kartus mažesnės nei ES šalių vidurkis ir tarp 26 šalių Lietuva užima 22 poziciją.

 

 

A. Mačiulytė-Šniukienė pastebi teigiamus pokyčius – tiek pats darbo produktyvumas, tiek kiti analizuoti rodikliai, galintys nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, beveik visu analizuotu laikotarpiu didėja ir didėja didesniais tempais nei aukšto produktyvumo šalyse. Tačiau pastaruoju metu, augimo tempai sulėtėjo. Lietuvoje darbo produktyvumas 2015 m. lyginant su 2014  m. išaugo tik 0,3 proc., kai 1995–2014 m. vidutinis augimo tempas buvo apie 11 procentų.

 

„Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad Lietuva turi neišnaudoto potencialo darbo produktyvumo didinimui ir tai galima pasiekti perskirsčius išteklius. Tada galėsime uždirbti daugiau ir gyventi turtingiau“ – tvirtina VGTU lektorė.

 

Pasak A. Mačiulytės-Šniukienės, kiekvienas iš mūsų taip pat turėtų nepamiršti savo indėlio produktyvumo didinimo procese ir įsivertinti, ar tikrai visą darbo laiką dirba produktyviai: „Darbo produktyvumas tikrai padidėtų, jei kiekvieno darbuotojo 15 min. pertraukų laikas, skirtas poilsiui, neišsitęstų iki pusvalandžio ir ilgiau, o asmeninės problemos darbo metu būtų sprendžiamos tik išimtinais atvejais“.

 

Vis dėl to, VGTU lektorės nuomone, siekiant didinti darbo produktyvumą ir veiklos efektyvumą visose įmonėse, viešosiose įstaigose bei organizacijose pirmiausia turėtų būtų įdiegtos šiuolaikinės valdymo sistemos, apimančios ne tik finansinių srautų, bet gamybos, materialiųjų  bei žmogiškųjų išteklių valdymą.