Pradžia
Universitetas
Pranešimai žiniasklaidai
VGTU mokslininkai padeda išvengti klaidų, kainuojančių 1 mln JAV dolerių per dieną
2016-09-23
VGTU mokslininkai padeda išvengti klaidų, kainuojančių 1 mln JAV dolerių per dieną
Finansų ministerijos ir Eurostato duomenimis, 2014 m. Lietuvos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirta BVP dalis – 1,01 proc. – yra beveik dvigubai mažesnė už Europos šalių vidurkį. 2020 m. prognozės taip pat nedžiugina – vis dar prognozuojamas didelis Lietuvos skiriamų lėšų dalies (1,32 proc.) atsilikimas nuo Europos vidurkio (2,24 proc.). Nors lyginant pasauliniu mastu Europos Sąjunga (ES) taip pat nėra tai, į ką reikėtų lygiuotis.
Pagal naujausius turimus 2015 m. duomenis ES šalių investicijų į MTEP dydis per 2014 m. augo 3,3 proc., o JAV – net 8,1 proc. JAV įmonės vadovaujasi nuomone, kad 21 a. aršiose kovose dėl rinkos bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis teikiami privalumai – būdas išsiskirti iš konkurentų. Tokia nuomone vadovaujasi ir Lietuvoje viešėjęs lietuviškų šaknų turintis JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ įmonės technologijos direktorius Vytas Svalbonas, prieš 24 metus savo vadovaujamą įmonę atvedęs į Lietuvos mokslo laboratorijas.
Klaidų kaina didesnė
V. Svalbonas yra įsitikinęs, kad kiekviena įmonė turėtų gerai pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar gedimų, sugadintos įmonės reputacijos ir prarastų klientų kaina nėra didesnė nei investicijų į mokslinius tyrimus.
„Vieno mūsų įrenginio – mineralų malūno – pagaminimas ir parengimas eksploatacijai kainuoja apie 30 mln. JAV dolerių. Nesame linkę taip rizikuoti, kad į rinką pateiktume abejotinos kokybės malūnus, nes gedimas ir jų sustabdymas darbo vietoje įmonei galėtų kainuoti apie 1 mln. JAV dolerių per dieną. Nuolat investuojame į mokslinius tyrimus, nes negalime sau leisti daryti klaidų, – pasakojo V. Svalbonas. Jo vadovaujama įmonė daugiau nei 20 metų siunčia plieno ir ketaus bandinius bei konstrukcijų elementus tyrimams į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stiprumo mechanikos mokslo laboratoriją.
Anot V. Svalbono, kalnakasybos įrenginių, tokių kaip mineralų malūnai, minimalus tarnavimo laikas – 25 metai, per kuriuos be sustojimo įjungti jie veikia 95 proc. laiko. Mineralų malūnai – tai milžiniški, 10–12 metrų dydžio kalnakasybos įrenginiai, kurie skirti smulkinti kalnuose kasamus mineralus, kad juos būtų galima pateikti liejykloms.
Priežasčių nustatymas apsaugo nuo tolimesnių klaidų
Prof. habil. dr. Mindaugo Kazimiero Leonavičiaus teigimu, VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija užsakymų sulaukia tiek iš Lietuvos verslininkų, tiek iš užsienio liejyklų ir gamyklų. „Dirbame su Kinijos, Turkijos, Amerikos, Australijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos įmonėmis. Joms atliekame tyrimus, kurių duomenys reikalingi įrenginių projektavimui. Iš lietuviškų įmonių dažniau sulaukiame užsakymų nustatyti jau naudojamų detalių gedimų bei suirimo priežastis“, – apie užsakymų skirtumus pasakojo laboratorijos mokslo vadovas.
Anot jo, tyrimai dažnai užtrunka keletą mėnesių ar net metų, nes laboratorijoje sukuriama tokia įrenginių apkrova, kokią jie patiria realioje darbo vietoje. „Jei paimsime pieštuką už galų ir palenksime jį vieną kartą – nieko nenutiks. Bet jei tą veiksmą pakartosime daug kartų – pieštukas sulūš. Dideli įrengimai genda panašiu principu, reikia, kad darbo metu jie atlaikytų 10 mln. ar net 100 mln. ciklinių apkrovimų. Realaus darbo ciklus imituojame laboratorijoje. Su VGTU laboratorijoje esančiomis mašinomis 100 mln. ciklų mes sukuriame per 1 metus, tačiau sulaukiame ir tokių bandinių, kuriems reikia ir 2 ar net 5 metų tyrimų“, – pasakoja VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos vadovas.
Pasak jo, tyrimas nesibaigia tuo momentu, kai detalė lūžta. „Naudodami elektroninį mikroskopą stebime, kaip atrodo įtrūkimo ar lūžio vieta, jo paviršius. Sekame, kaip tas procesas vyksta, kaip atsiranda plyšys ir jis didėja, kol detalė galutinai suyra“, – sako M. K. Leonavičiaus. Anot jo, tokie tyrimai leidžia rasti lūžio priežastis ir panaudoti turimas žinias ateityje to išvengiant. Tirdami jau sulūžusias detales mokslininkai gali nustatyti, ar kalta detalę gaminusi liejykla ar buvo pažeistas eksploatacinis rėžimas.
Laboratorijos – vieta, kur gimsta naujovės
„Metso minerals“ direktorius V. Svalbonas prisipažino, kad rasti tinkamą patikimą laboratoriją nėra lengva. Ilgą laiką reikalingus tyrimus įmonė atlikdavo Filadelfijoje, bet ten jiems buvo suteikiama tik ribota prieiga prie bandymų įrangos.
„Pradėjome dairytis Europoje, ieškojome alternatyvų Lenkijoje, vėliau ir Baltijos šalyse. Atvykome į Lietuvą sužinoję apie modernesnes technologijas nei tuo metu turėjome JAV. Taip atsidūrėme VGTU, kuris turėjo reikiamą patirtį, gerą reputaciją, pajėgius įrenginius ir galimybes tirti didesnius bandinius“, – apie aplinkybes, prieš 24 metus atvedusias JAV rinkos lyderius į Vilnių pasakojo V. Svalbonas.
Anot jo, bendradarbiavimas su mokslininkais gamybos įmonei duoda ne tik kokybės garantiją ir užtikrintumą prieš klientus, bet ir priėjimą prie naujausios informacijos. „Universitetai, laboratorijos, tyrimų institutai – tai vietos, kur pirmiausiai gimsta naujovės. Darbas su mokslininkais leidžia mums greičiau gauti naujausią mokslo srities informaciją, pirmiems sužinoti apie rinkos naujoves ir aktualiausius mūsų atstovaujamos industrijos tyrimus. Tai mūsų privalumas prieš konkurentus, nes pirmieji galime sužinoti, atsirinkti idėjas, kurios tinka mūsų srityje ir jas išbandyti“, – akcentuoja JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ technologijos direktorius V. Svalbonas.
